Palieka parke ant suolelių

Daiktai atrandami įvairiose vietose – ant suolelių parkuose, autobusuose, net važiuojamosiose kelio dalyse ar dviračių takuose.

Kadangi uostamiestyje nebėra radinių biuro, daiktų saugotojų vaidmenį perėmė policijos pareigūnai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės teigimu, itin daug radinių policininkai sulaukdavo po įvairių masinių renginių, pavyzdžiui, po Jūros šventės, Džiazo festivalio, Joninių ir kitų miesto švenčių.

Nežinodami, ką su radiniais daryti, žmonės juos atiduodavo pareigūnams, nuveždavo komisariato budėtojams arba perduodavo pirmam pasitaikiusiam policijos ekipažui.

Informacija apie daiktus, išskyrus tuos, kuriais atskleidžiama asmens tapatybė, skelbiama Klaipėdos policijos internetinėje svetainėje klaipeda.policija.lrv.lt arba socialiniuose tinkluose.

Viduryje kelio – televizorius

Ne visų pamestų daiktų klaipėdiečiai pasigenda.

"Būna tokių daiktų, kurie veikiausiai yra bešeimininkiai. Kartais prie šiukšlių konteinerio žmonės palieka vaikišką vežimėlį ar vaikišką dviratuką, tikėdamiesi, kad kas nors juos pasiims. Neišmeta į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles. O kai kas pagalvoja, kad tai reikalingas, tik kažkieno užmirštas daiktas, ir atveža policijos pareigūnams. Kaip rodo mūsų patirtis, tokie daiktai kaip dviračiai atsiimami ypač retai. Taip pat turime labai daug telefonų", – tvirtino A.Grauslienė.

Radinių saugykloje – įvairiausi pamesti daiktai: automobilių arba namų raktai, paspirtukai, piniginės, dviračiai, telefonai, kuprinės, pramoginis pistoletas, kopėčios, kelioninis krepšys, fotografijai skirta įranga.

Vienas netikėčiausių radinių, pasak policijos atstovės, iš pažiūros naujas, dėžėje supakuotas televizorius.

"Kiek prisimenu, televizorių radome tiesiog viduryje kelio, galbūt kam nors iškrito. Važiuojamojoje kelio dalyje pamesti televizorių reikėtų ir sugebėti", – stebėjosi A.Grauslienė.

Dar vienas keistas radinys – ant dviračių tako papuošalų maišelis, kuriame daug žiedų, auskarų, segių, karolių ir kitų bižuterijos gaminių.

Duomenų viešinti nevalia

Savo daiktus pameta ne tik vyresni žmonės, bet ir jaunuoliai.

Pasak policijos komisariato atstovės, jaunimas kuprines palieka riedlenčių ar kitokiuose parkuose, autobusų stotelėse, mažesni vaikai kuprines, sportinę aprangą ir kitus daiktus pamiršta autobusuose.

Svarbiausi radiniai – tapatybės dokumentai, kurių viešinti socialiniuose tinkluose nevalia.

"Pasitaiko ir tapatybės dokumentų arba banko kortelių. Radus asmens tapatybės kortelę, nereikia kelti vaizdo su nuotrauka, vardu ir pavarde į socialinius tinklus. Asmens tapatybės dokumentas turi būti atneštas į Migracijos departamentą, kuris yra mūsų komisariate, pirmame aukšte. Mes pasirūpinsime, kad jis pasiektų šeimininką arba būtų teisingai sunaikintas. Asmens tapatybės dokumentai, nesvarbu, ar tai būtų pensininko pažymėjimas, ar pasas, ar ID kortelė, yra labai svarbūs dokumentai ir nereikėtų jų viešinti", – tvirtino A.Grauslienė.

Andromeda Grauslienė: važiuojamojoje kelio dalyje pamesti televizorių reikėtų ir sugebėti.

Pataria žymėti daiktus

Policijos pareigūnai siūlo vertingus daiktus pažymėti. Tą padaryti jau galima ir neišėjus iš namų.

Internetinėje svetainėje pazymetas.lt galima užregistruoti brangų daiktą – telefoną, dviratį, automobilį, vandens transportą, žemės ūkio techniką, aksesuarus ir kitus dalykus.

Daiktai pažymimi specialiu bespalviu žymekliu, kuriuo užrašytas numeris paprasta akimi nematomas.

Ant metalinių paviršių, tokių kaip dviračio rėmas, numeris išgraviruojamas specialiu graviravimo įrankiu ir užregistruojamas policijos apskaitoje.

Daiktų žymėjimas yra nemokamas.

Visi rasti daiktai policijos saugykloje saugomi pusę metų.

Po to policijos pareigūnai kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kurios atstovai įvertina daiktų vertingumą.

Beverčiai daiktai yra sunaikinami.

Tenka pripažinti, kad policijos komisariatas pamažu tampa ne tik žmonių gelbėtoju, bet ir asmeninių daiktų saugotoju.

"Kai reikia pagalbos, kad ir kokia ji būtų, teisinė pagalba ar konsultacija, ar to paties rasto daikto grąžinimas, žmonės kreipiasi į policijos pareigūnus", – kalbėjo policijos atstovė spaudai.

Išmanieji telefonai neatsiranda

Vis dėlto susigrąžinti daiktus, pamestus viešajame transporte, gali padėti tik sąžiningas vairuotojas ar kiti keleiviai.

"Mums pavyksta operatyviai surasti, jeigu keleivis pasako tinkamą informaciją, kuriame autobuse ką paliko. Pagal elektroninio bilieto žymėjimą mes labai greitai atrandame tą autobusą ir duodame vežėjo kontaktus, su kuriuo žmonės susisiekia ir atsiima savo daiktus. Taip pat pasakome, po kiek laiko autobusas tą pačią dieną važiuos. Žmogus įlipa į autobusą ir pasiima iš vairuotojo", – pasakojo laikinasis įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas.

Visus rastus daiktus, jei jų nepaima kiti keleiviai, pasiima vairuotojas ir tik jis nusprendžia, kur tie daiktai atsidurs.

A.Samuilovo teigimu, vairuotojas turi pranešti apie pamestą daiktą.

Greičiausiai atsiranda pamesti dokumentai, tokie kaip moksleivio arba studento pažymėjimai.

"Pažymėjimus, korteles, kurias randa, mes pasiimame. Jeigu tai yra mokinio pažymėjimas, kuriame vardas, pavardė ir mokymosi įstaiga, mes parašome mokymo įstaigai, kad pas mus, Klientų aptarnavimo centre, pažymėjimą galima atsiimti", – kalbėjo A.Samuilovas.

Vis dėlto, kadangi kiekvienoje stotelėje įlipa vis skirtingi žmonės, tikimybė, kad atsiras brangesnis daiktas, pavyzdžiui, išmanusis telefonas, neretai išlieka nedidelė.

Įpročiai: radę svetimą piniginę dauguma pirmiausia patikrina jos turinį ir tik tada nusprendžia, ar tikrai verta perduoti ją policininkams. "Shutterstock" nuotr.

Rado monetų kolekciją

Su radiniais tenka susidurti ir įmonės "Lietuvos geležinkeliai" darbuotojams.

Pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovės spaudai Kotrynos Dzikaraitės, traukiniuose ir stotyse pametami įprasti daiktai.

Dažnai tai būna viršutiniai rūbai, aksesuarai ar krepšiai. Tačiau yra pasitaikę ir išskirtinių situacijų.

"Štai prieš kurį laiką traukinyje buvo rasta vertingų monetų kolekcija, kuri buvo sėkmingai perduota jį pametusiam žmogui", – teigė K.Dzikaraitė.

Keleiviai, pametę savo daiktą, apie tai gali informuoti traukinio kontrolierių, nuvykti į artimiausią geležinkelio stotį, paskambinti keleivių informacijos telefonu arba parašyti elektroninį laišką.

Taip pat gali kreiptis bilietų pardavimo vietose ar informacijos centruose.

"Sulaukus informacijos apie prarastus daiktus, bendrovės darbuotojai visuomet deda pastangas juos surasti ir tokius atvejus registruoja. Neretai pamestus daiktus randa ir kiti keleiviai, kurie geranoriškai juos perduoda mūsų darbuotojams. Asmeniui pageidaujant atsiimti daiktus, visuomet įsitikinama teisės į daiktus pagrįstumu. Įprastai surasti daiktai šešis mėnesius saugomi specialiose daiktų sandėliavimui skirtose patalpose pagrindinėse geležinkelio stotyse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, o už kokybišką daiktų saugojimą juos atsiimant yra taikomi kainyne nurodyti daiktų saugojimo įkainiai. Vėliau neatsiimti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Tiesa, jei tarp daiktų randama greitai gendančio turto, jis per 24 val. yra sunaikinamas", – pasakojo atstovė spaudai.

Nuosavybę tenka įrodinėti

Jei pagal radinį įmanoma nustatyti savininką, su asmeniu bendrovė susisiekia telefonu arba elektroniniu paštu.

Jeigu savininkas nenustatomas, radinį atsiimantis asmuo privalo nurodyti pametimo aplinkybes, tikslius daiktų požymius ar kaip kitaip įrodyti savo teises į daiktą.

"Žinoma, jei palikti daiktai sukelia įtarimų ir gali kelti pavojų keleiviams, turtui ir žmonių saugumui, darbuotojai gali patikrinti be priežiūros paliktų daiktų turinį. Tokio nešulio praradimo aplinkybės yra vertinamos Saugos tarnybos, o prireikus ir policijos pareigūnų", – sakė K.Dzikaraitė.

Pametė dantų protezus

Ilgų kelionių metu savo daiktus pamiršta ir autobusų keleiviai.

Bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas pasakojo, kad autobusuose dažniausiai randami asmens dokumentai, krepšiai, telefonai, telefonų įkrovikliai, skėčiai, kepurės, pirštinės.

Autobusų vairuotojai yra aptikę ir įsimintinų radinių.

"Keisčiausias radinys, kokį mano kolegos prisiminė, – į servetėlę suvynioti dantų protezai", – teigė V.Ramanauskas.

Visus daiktus vairuotojai atneša į autobusų stoties dispečerinę.

"Įprastai saugome nuo trijų iki šešių mėnesių. Jei palieka maisto produktus, palaikome dieną ar dvi ir išmetame. Jeigu žmogui daiktas reikalingas, jį greitai atsiima, nes supranta, kad pametė, ir žino, kur paliko. Kiti daiktai saugomi sandėlyje", – sakė generalinis direktorius.

Norint atsiimti daiktą, patariama kreiptis į dispečerinę.

„Aš pamelavau, kad jis trenkė mano galvą guldydamas ant žemės į plyteles. Viešai atsiprašau ir pripažįstu, kad jo, kaip pareigūno, veiksmai buvo teisėti. Atsiprašau pareigūno, kurį  įžeidžiau, pasakydama, kad jis trenkė mano galvą į plyteles. Ačiū artimiesiems, kurie manęs nepasmerkė, ačiū draugams, kurie skambino, sakė „laikykis“ ir verkė kartu su manimi.

Dėkoju ir Petrui už barimą ir net moralinį palaikymą, kurio nesitikėjau. Įvyko kaip įvyko, o dabar reikia gyventi toliau. Viskas bus gerai“, - optimistiškai įrašą baigė Birutė.“

Priminsime, kad penktadienį B.Navickaitė liejo įtūžį ant policijos pareigūnų.  „Pasakiau policininkui, kad ryžas. Galva į plytetes“, – tada teigė moteris. 

Susisiekus su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grausliene paaiškėjo, kad moteris policiją į savo namus kvietėsi, nes neva nežinojo, kur dingo jos vaikas. „Į nurodytą adresą atvyko policijos pareigūnai kartu su Vaiko teisių specialistais. Moteriai buvo nustatytas 1,5 prom. girtumas. Taip pat paaiškėjo, kad mergaitė yra vaikų darželyje, saugi“, – teigė A. Grauslienė. Pasak Komunikacijos poskyrio vedėjos, aiškinantis įvykio aplinkybes, B. Navickaitė trenkė policijos pareigūnui į galvos sritį.

„Pasak Palangos miesto policijos viršininko A. Budgino, įvykis buvo nufilmuotas „body“ kamera“, – pasakojo A. Grauslienė.

Baltijos valstybės neturi paminklų policininkams, o slaptą darbą dirbantiems Kriminalinės policijos pareigūnams skirtų skulptūrų pasaulyje, ko gero, yra tik viena kita.

Skulptūra artima mums, ji skirta pareigūnams, dirbantiems nematomą darbą, pagerbti. Juk kartais jie net savo artimiausiems žmonėms negali pasigirti savo pasiekimais. Smagu įamžinti jų sunkų darbą.

Klaipėdoje toks paminklas jau yra, tik oficialaus jo atidengimo dar teks palaukti. Trečiadienį turėjusias įvykti iškilmes sužlugdė uostamiestyje paskelbtas karantinas.

Ceremonija neturėjo būti pompastiška. Jos metu kalbą skulptūros pastatymo iniciatorių vardu ketino pasakyti Kriminalinės policijos veteranų klubo pirmininkas Vladimiras Plotkinas, pasisakyti ketino ir Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas. Į Klaipėdą ta proga planavo atvykti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

"Šis laikas – labai jautrus, žmonių sveikata rizikuoti neverta. Atidengimo iškilmės būtinai įvyks, tik teks truputį palaukti. Kol kas renginys atidėtas be datos. Situacija keičiasi kasdien. Skulptūra artima mums, ji skirta pareigūnams, dirbantiems nematomą darbą, pagerbti. Juk kartais jie net savo artimiausiems žmonėms negali pasigirti savo pasiekimais. Smagu įamžinti jų sunkų darbą", – kalbėjo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė.

Prie skulptūros, jau stovinčios Vilties ir S.Nėries gatvių kampe, yra lentelė, paaiškinanti, kam ji skirta.

Be to, seklio palto atlape galima įžiūrėti tarnybinį Kriminalinės policijos ženklelį.

Vakar prie skulptūros susirinko keli žmonės.

Skulptūros autorius Sergejus Plotnikovas ir Kriminalinės policijos veteranų klubo pirmininkas V. Plotkinas pasirašė skulptūros perdavimo aktą.

Nuo šiol "Seklys" priklausys buvusiems policijos pareigūnams.

"Mūsų profesijoje buvusiųjų nebūna. Idėjos autorius esu ne aš vienas. Tokią skulptūrą pastatyti Klaipėdoje sugalvojome kartu su dabar dirbančiu Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotoju Raimondu Vaitkevičiumi", – atviravo V. Plotkinas.

Neabejojama, kad ypatingos profesijos atstovams skirta skulptūra taps dar vienu lankomu Klaipėdos objektu.

Beje, S. Plotnikovas yra ir vienos garsiausių mūsų miesto skulptūrų – "Vaiduoklio" autorius.

Neapskaityta 55 tūkst. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai Klaipėdos senamiestyje įsikūrusiame bare "IQ" apsilankė gavę informacijos.

Barą valdančiai įmonei "Laisvalaikio studija" vadovauja Simonas Grauslys, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos A.Grauslienės vyras.

Pareigūnams pranešta, jog šiame bare atlygis darbuotojams galėjo būti mokamas vokeliuose.

FNTT baudžiamąjį tyrimą pradėjo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Keletą mėnesių trukęs tyrimas jau baigtas.

"FNTT Klaipėdos apygardos valdyba, siekdama ardyti išplitusį maitinimo įstaigų šešėlį, kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame bendrovės direktorius įtariamas apgaulingai tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą. Tyrimo duomenys rodo, kad maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas tyčia tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesudarė rašytinės darbo sutarties su įmonės buhaltere, o ši 22 atvejais buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio mokėjimo bei priskaitymo žiniaraščių ir šių duomenų neužregistravo kasos knygoje", – apie tyrimą rašoma FNTT pranešime.

Vieta: įtariama, kad miesto centre esančio baro "IQ" darbuotojams algos ne vienerius metus buvo mokamos vokeliuose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Taip pat išsiaiškinta, kad klaipėdietis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie šios įmonės pajamas ir turtą.

Paskaičiuota, kad iš viso liko neapskaityta beveik 55 tūkst. eurų už įvairias parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

Kaip mokėjo atlyginimus?

Išsiaiškinta, kad bendrovės direktorius 2017–2019 metais iš viso neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą ir sveikatos draudimo biudžetą daugiau nei 10 tūkst. eurų pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių.

"Jei 22 atvejais buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio mokėjimo bei priskaitymo žiniaraščių ir šių duomenų neužregistravo kasos knygoje, tai patys suprantate, kaip buvo mokami atlyginimai", – į klausimą, kaip įmonėje mokėtos algos, atsakė FNTT atstovas Aleksandras Zubriakovas.

Padarytą žalą verslininkas pripažino, atlygino, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

"Direktorius nuo atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Jis atlygino žalą valstybei. Jei jis per tam tikrą laiką nepadarys kito nusižengimo, tai reikštų, jog viskas, šiuo klausimu su valstybe atsiskaityta. Kodėl tai laikoma laidavimu? Jei nusižengs, vadinasi, turės atsakyti ir pagal šį tyrimą ir už naujai padarytą nusižengimą", – patikslino A.Zubriakovas.

"Su žmona tai nesusiję"

Kas tas laiduotojas, kuris padėjo S.Grausliui sausam išlipti iš balos?

Pats įmonės direktorius telefonu situacijos nenorėjo komentuoti, tačiau vėliau paprašė atsiųsti klausimus raštu.

Paklaustas, ar jo įmonėje darbuotojams buvo mokamas atlyginimas vokeliuose, S.Grauslys tai neigė, nors byloje aiškinta, jog į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio mokėjimo.

"Jokių įtarimų dėl atlyginimo vokeliuose pareikšta nebuvo, nes atlyginimai vokeliuose niekuomet nebuvo mokami. Esu vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas. Visi sprendimai bei atsakomybė už juos tenka man. Laidavo kitas asmuo, su žmona tai niekaip nesusiję", – tik tiek situaciją paaiškino S.Grauslys.

Ar žinojo, kuo užsiima?

Į FNTT akiratį patekęs S.Grauslys, bylos duomenimis, turėjo naudos iš slėptų mokesčių.

Ar tai galėtų reikšti, jog naudos turėjo ir jo sutuoktinė, kartu vedanti bendrą ūkį su savo vyru?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja A.Grauslienė nėra statutinė pareigūnė, bet ji yra viešas asmuo, karjeros valstybės tarnautoja, policijoje vadovauja padaliniui – Komunikacijos poskyriui.

Kaip reikėtų vertinti šią situaciją visuomenei, girdinčiai, kaip policijos atstovė pamokomai kalba apie įvairius nusikaltimus ir faktiškai užsiima jų prevencija, o jos pačios sutuoktinis išaiškintas slėpęs mokesčius?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas pripažino, jog į viešumą iškilusi situacija nėra maloni.

Pozicija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A.Motuzas apgailestavo, jog policijos darbuotojos vyro byla neprisideda prie gero policijos įvaizdžio formavimo. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Labai sunku ką pasakyti. Bet reikia pripažinti, jog ji (A.Grauslienė – A.A.) deklaravo tą dalyką. Ji teisingai pasielgė. Dėl moralinio pobūdžio? Sudėtinga. Kaip reikia vertinti morališkai, pagal etikos kodeksą? Sakykime, pagal valstybės tarnautojams galiojančius etikos principus... Na, nežinau, man sudėtinga ką nors pasakyti. Man neatrodo, jog jai turėtų būti kokia nors atsakomybė. Verslas juk vyro. Juk ne man aiškinti, su kuo jai gyventi, su kuo negyventi. Vyksta teismo procesas, jos vyras turės atsakyti už nusikaltimą, kurį padarė. Bet man regis, jog tai su jos darbu nesisieja. Gal tik jai – vidinis pergyvenimas. Kitą kartą mes juk negalime už visus, o ir kitus, suaugusius asmenis, atsakyti", – kalbėjo A.Motuzas.

Vis dėlto viršininkas pripažino, jog ši istorija neprisideda prie piliečių pasitikėjimo policija.

"Apie tai galime kalbėti tik moralinėje plotmėje. Taip, dėl policijos įvaizdžio. Bet pagal profesinę liniją, aš negaliu jai nieko pasakyti. Komunikacijos specialistai nepriiminėja jokių sprendimų administracinėse ar baudžiamosiose bylose, nedalyvauja šiuose procesuose, daryti jiems įtakos jie neturi jokių galimybių. Ji yra tik informacijos, kurią ji gauna iš kitų pareigūnų, transliuotojas į išorę. Šiuo atveju jos įvaizdis sumenksta. Bet sakyti, jog ji žinojo, kas vyksta jos vyro bare ir nedarė įtakos, kad būtų išvengta nusižengimo, aš negaliu", – nuomonę išsakė A.Motuzas.

Atleido nuo mokesčio

Moralinių klausimų, išaiškėjus šiai situacijai, gali kilti ir daugiau.

Būtent S.Grauslio įmonė "Laisvalaikio studija" naudojosi savivaldybės lengvata, kai tuo pat metu sėkmingai slėpė nuo valstybės pajamas.

Kelerius metus iš eilės ši įmonė yra atleidžiama nuo nekilnojamojo turto mokesčio, o Klaipėdos miesto savivaldybė negavo šių pagal įstatymą priklausančių pinigų.

Pavyzdžiui, 2018-aisiais minėta įmonė buvo atleista nuo 231 euro nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus, o tai sudaro 50 proc. apskaičiuotos deklaruoto šio mokesčio sumos.

Tokių 50 proc. lengvatų įmonė sulaukė ir ankstesniais metais.

Klaipėdos tarybos narė, politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė Alina Velykienė, paklausta, kaip vertina istoriją, susijusią su jos partijos buvusios bičiulės A.Grauslienės vyro verslu, itin nustebo.

Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, bet tai nesuderinama nei su valstybės politika, nei su skaidria veikla.

"Žmona dirba policijoje, o vyras mokesčius slepia?" – išpyškino A.Velykienė, išgirdusi, apie ką bus kalbinama.

Sustabdė narystę partijoje

Beje, A.Grauslienė iki šio vidurvasario priklausė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

A.Grauslienė Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai yra deklaravusi, jog yra ir Aktyvių Klaipėdos verslininkų asociacijos prezidentė.

O štai A.Grauslienės vyras – taip pat yra prezidentas, tik kitos asociacijos – "Pajūrio pokerio klubas".

Nuo 2014 m. A.Grauslienė dirbo vyro įmonėje "Laisvalaikio studija" personalo vadove, o 2014 m. ji buvo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja.

Ar narystę partijoje moteris sustabdė dėl vyrui iškeltos bylos?

"Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, bet tai nesuderinama nei su valstybės politika, nei su skaidria veikla", – stebėjosi A.Velykienė.

Partija: Liberalų sąjūdžio atstovė miesto taryboje A.Velykienė aiškino, jog savivaldybė – ne mokesčių inspekcija, todėl ir nežino, ar skirsto lengvatas tikrai toms įmonėms, kurios neslepia mokesčių. (Vytauto Petriko nuotr.)

Paklausta, kaip klaipėdiečiai turėtų vertinti tą faktą, jog miesto politikai nuo nekilnojamojo turto mokesčio savivaldybės biudžeto sąskaita atleidžia įmonę, kuri trejus metus iš eilės slėpė mokesčius, politikė susimąstė, jog tvarką reikėtų keisti.

"Nekilnojamojo mokesčio lengvatos paskirtis – skatinti senamiestyje įsikūrusį verslą, skatinti turizmą. Kiek pamenu, kalbame apie lauko kavines. Tačiau mokesčių slėpimas tikrai ne ta veikla, už kurią reikėtų skatinti. Aš iš viso nesuprantu, kaip galima nemokėti mokesčių?" – kalbėjo politikė.

Svarstydama, kaip šiuo atveju turėtų pasielgti miesto taryba, A.Velykienė iškėlė mintį, jog galbūt vertėtų iš tokio juridinio asmens, kuris nusižengė įstatymams, teisme išieškoti lėšas.

"Aš nežinau, ar tai įmanoma teismo keliu išieškoti nepriemokas biudžetui. Tačiau aišku viena, kad tvarką reikėtų keisti. Tik miesto savivaldybė nėra mokesčių inspekcija, mes nežinome, kas ir kiek kokių mokesčių sumokėjo ar kiek jų nuslėpė. Savivaldybė tik sudaro sąlygas verslui plėtoti. Aš manau, kad mums būtinai reikia peržiūrėti lengvatų skyrimo tvarkos aprašą, kad daugiau tokių nesąmonių nebūtų", – pastebėjo A.Velykienė.

Tai, kad šioje istorijoje minimas buvusios partijos bičiulės A.Grauslienės vyras, A.Velykienę sutrikdė.

"Aš tik žinau, jog ji liepos 30-ąją yra sustabdžiusi narystę partijoje. Ką reiškia sustabdė? Ką aš žinau? Sustabdė ir tiek. Ji nebedalyvauja susirinkimuose, nedalyvauja sprendimų priėmimuose", – patikslino A.Velykienė.

2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Liberalų sąjūdis A.Grauslienės kandidatūrą buvo įrašęs 32 numeriu.

Tyla vietoj atsakymų

Pati A.Grauslienė situacijos, susijusios su jos sutuoktiniu, komentuoti nepanoro. Į visus klausimus policijos atstovė atsakinėjo tokia pat formuluote.

"Visus klausimus užduokite jam. Aš nesu laiduotoja, laidavo kitas asmuo. Klauskite jo. O daugiau klausimų, susijusių su darbu, bus?" – pareiškė A.Grauslienė.

Patikinus, jog klausimas, kaip vertinti faktą, jog policijoje dirbančios valstybės tarnautojos vyras galėjo slėpti mokesčius, yra tiesiogiai sietinas su darbu, nes ši istorija gali pakenkti policijos įvaizdžiui, A.Grauslienė tik ilgokai patylėjo, leisdama suprasti, jog pokalbio šia tema nebus.

Sekmadienio vėlyvą vakarą policija sulaukė miestiečių skambučių supranešimais apie mieste siautusius paauglius.

„Nuo 22 iki 23 valandos sulaukta trijų pranešimų. Gyventojai informavo apie tai, jog mato jaunuolius, spardančius kiemuose paliktus automobilius. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai sulaikė 2002 metais gimusį jaunuolį“, – situaciją komentavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė.

Nerimastinga žinia ėmė sklisti ir socialiniuose tinkluose. Žmonės dalijosi pranešimu, jog Taikos prospekte, Sausio 15-osios gatvėje ir Rumpiškės gatvėje siaučia paaugliai. „Ieškoma 5-7 jaunuolių grupė tranko, spardo mašinas, laipioja ant stogų“, – tokia žinute dalijosi šimtai miestiečių. Gyventojai buvo raginimai skambinti Bendrajam pagalbos centrui. „Policijai pranešimus apie aplamdytus automobilius pateikė du gyventojai. Tačiau veiksmas vyko naktį. Gal žmonės, apžiūrėję mašinas dienos šviesoje, įvertins situaciją kitaip?

Vienas automobilio savininkas atsisakė pateikti pareiškimą, nes mašina yra drausta, jis pretenzijų niekam neturi. Nuo jaunuolių spyrių galėjo nukentėti dar trys ar keturios mašinos. Tačiau vienur tik įspirta, matosi pėdų žymės, bet pats automobilis neapgadintas. Žinoma, nukentėjusiųjų gali padaugėti, nes žmonės gal net nematė, jog mašinos yra apgadintas“, – svarstė A.Grauslienė.

Pasak policijos, konkrečius pranešimus apie patirtą žalą pateikė Rumpiškės ir Tilžės gatvių gyventojai. Nuostolių patyrė automobilių „Nissan“ ir BMW savininkai. Pirmadienio rytą pareigūnai apklausinėjo daugiabučių gyventojus, bendravo su įvykio liudininkai, fiksavo nukentėjusiųjų paaiškinimus. „Įvykio vietoje sulaikytam jaunuoliui alkoholio garų matuokliu nustatytas 1,47 prom. girtumas. Jis yra vienos profesinės mokyklos auklėtinis“, – patikino A.Grauslienė.

Įvykio vietoje sulaikytam jaunuoliui alkoholio garų matuokliu nustatytas 1,47 prom. girtumas.

Septyniolikametis anksčiau policijai nebuvo žinomas. Vaikiną pareigūnai sulaikė. „Po apklausų ir peržiūrėjusi miestą stebinčių vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus, gal būt, paaiškės ir daugiau jaunuolių. Kol kas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – tikino A.Grauslienė.

Šį rudenį policija ypač daug sulaukia įvairių pranešimų apie mieste siautėjančius paauglius. Visai neseniai paauglių grupelė įtampą kėlė net kelioms mokykloms. Ugdymo įstaigų moksleiviai galėjo būti reketuojami paauglių grupės.

Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo pradėtas tik vienam nepilnamečiui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas tikino, jog miestiečiams nerimą keliantys pranešimai apie uostamiestyje siautėjančius paauglius policijos pareigūnams šiuo metu yra itin svarbūs.

„Situaciją stengiamasi suvaldyti. Po pranešimų apie tai, jog prie mokyklų siautėja paaugliai, pareigūnai iš karto ėmėsi veiksmų. Manyčiau ir šiuo atveju bus normaliai padirbėta, yra juk kameros, persižiūrėsime vaizdo įrašus, manau tikrai įmanoma išsiaiškinti kas ten tokie buvo. Mes taip pat stebime socialinių tinklų erdvę ir visi tokio pobūdžio pranešimai mums yra labai svarbūs“, – patikino A.Motuzas.

Sekmadieninis pasivaikščiojimas su šunimi Juokrantės pajūryje vienam vyrui buvo ne itin malonus – pakrantėje jis aptiko skenduolį.

„Rastasis asmuo yra apie 35–45 metų, dėvėjo mėlynus džinsus, mėlyną megztinį, avėjo baltus sportinius batelius. Jo tapatybė nenustatyta, su savimi jokių dokumentų neturėjo. Aiškinamasi, ar nėra dingusių panašiai atrodančių žmonių“, – teigė Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Skenduiolio kūnas išpurtęs, galimas dalykas, jis vandenyje buvo jau ne vieną savaitę. Tačiau smurtinių požymių nesimato. Ekspertai tirs mirties priežastį.

1998 metais gimusio vaikino vairuojamas automobilis „BMW“ rėžėsi į parduotuvės „Iki“ sieną, dėl to patalpose nugriuvo vitrina.

Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, policija aiškinasi incidento aplinkybes.

Pirminiais duomenimis, vaikinas viršijo greitį, todėl nesuvaldė transporto priemonės.

Užsienietis nubaustas administracine tvarka. Įstatymas už nacistinės ir sovietinės simbolikos demonstravimą numato baudą nuo 150 iki 300 eurų.

"Jam skirta pusė minimalios baudos. Iš karto buvo surašytas protokolas", – BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Pasak jos, pusė minimalios baudos už administracinius nusižengimus skiriama, kai asmuo baudžiamas pirmą kartą, kai jis prisipažįsta, gailisi, pažada daugiau taip nesielgti ir susitaiko su Lietuvos valstybe.

Birželio 4 d. apie 15 val. uostamiesčio patruliams buvo pranešta, jog Klaipėdoje Taikos prospektu šlitinėja trys neblaivūs vyriškiai, o vienas vilki marškinėlius su sovietine simbolika.

Nurodytoje vietoje girtų asmenų, atitinkančių aprašymą, nebuvo pastebėta. Tačiau netrukus policijos pareigūnai Audros gatvėje išties pamatė stipriai nuo alkoholio apsvaigusį vyriškį raudonais marškinėliais su penkiakampe žvaigžde, kūju ir pjautuvu bei raidėmis SSRS.

Pareigūnai vyriškį atgabeno į komisariatą, o čia paaiškėjo, jog neblaivus uostamiesčio gatvėmis svirduliavo 1983 me. gimęs Latvijos pilietis. Jis nenurimo ir vis keikė pareigūnus.

Didžiojo Vandens ir Tomo gatvių apjuostas Dienovidžio skveras pasidabino gausybe vaiduokliškų ir žaismingaų moliūgų-žibintų, kuriuos dekoravo patys miestiečiai.

Pernai uostamiestyje pradėta graži ir jauki tradicija tęsiasi. Praėjusį kartą Dienovidžio skverą šventinį vakarą aplankė apie 4 tūkst. smalsuolių – organizatoriai skaičiavo apie 200 atneštų išskaptuotų moliūgų. Šiemet žmonės taip pat buvo aktyvūs. Ne tik papuošė senamiestį, bet ir patys atrodė žaismingai ar net bauginančiai.

Skambant muzikai gerai nusiteikę smaguriautojai demonstravo savo moliūgus su išskaptuotais žibintais, vaišinosi karšta arbata bei dalijosi gera nuotaika.

Miesto širdyje buvo girdimas vaikų klegesys – dauguma jų lydimi tėvelių atėjo persirengę Helovino kostiumais. Atskubėjusius į senamiestį klaipėdiečius pasitiko vietiniai prekeiviai, siūlę karštus gėrimus, vaflius ir kitus gardumynus

Iniciatyvos sumanytojai sakė siekiantys išjudinti miesto bendruomenę ir Senamiesčio moliūgų naktį paversti tradiciniu renginiu.

„Klaipėdos senamiestis ypatingai tinka tokio pobūdžio renginiams – Dienovidžio skveras turi magiškų galių niūrų ir lietingą rudenį paversti kūrybišku ir nuotaikingu“, – įsitikinusi viena iš renginio organizatorių Andromeda Grauslienė.

Šią šventę taip pat rengė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga bei Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė.

„Džiugu, kad šventė turi tęstinumą ir kad prie jos gali prisidėti kiekvienas. Po truputį judame gera linkme puoselėjant Klaipėdos senamiesčio gyvybingumą ir niekas to geriau nepadarys už mus pačius“, – teigė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Reda Rimšaitė-Kovalenko.

Senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininko Andriaus Petraičio teigimu, praėjusių metų šventės sėkmė liudija apie visai šeimai skirtų renginių „alkį“ viešosiose erdvėse. Ypač – šaltuoju metų laiku.

„Pirmoji šventė, žinoma, savo mastais neprilygo Švėkšnos žiburių fiestai, tačiau visi įsitikinome, kad bendruomeniškumas yra didelė jėga. Be to, pamatėme, kad net didelis žmonių srautas tokio formato renginiuose nekelia kam nors diskomforto, veikiau atvirkščiai – senamiesčio gyventojai džiaugiasi švente savo kieme, turi progą pabendrauti su kaimynais ir draugais, atvykusiais iš kitos miesto pusės“, – sakė A.Petraitis.