Tikslas ir pasipriešinimas

ES aktualijas nušviečiančio leidinio „Politico“ korespondentės Zia Weise ir Giovanna Coi nusprendė pasvarstyti, kaip ne per daug tolimoje ateityje atrodytų gyvenimas, jei iš tiesų pavyktų įgyvendinti numatomą žaliąjį perėjimą. Žurnalistės analizavo dabartines Europos Komisijos (EK) ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuose mėginama pateikti įvairių projekcijų, kokį efektą tam tikru laikotarpiu gali turėti dabartiniai sprendimai. Tad žvilgtelėkime į ateitį.

Prasideda XXI a. penktasis dešimtmetis. ES žalioji revoliucija įvykdyta 90 proc. Klimato neutralumas pasiekiamas, nes blokui pavyko sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 90 proc., palyginti su XX a. dešimtuoju dešimtmečiu. Toks tikslas buvo nustatytas prieš šešiolika metų.

Rezultatas – nepaisant ES lyderių, kurie galbūt nuoširdžiai pavargo nuo reguliavimų karuselės, kaitos, žemynas pasikeitė. Tai pasiekti nebuvo lengva: subyrėjo valdančiosios koalicijos, teko uždaryti įmonių, ūkininkai ne kartą apgulė Briuselį.

Europiečiai dabar daugiau važinėja dviračiais ir valgo mažiau mėsos. Kaimo vietovių laukuose mažiau karvių, bet daugiau elektros laidų virš galvų. ES neliko nė vieno angliakasio, tačiau žaliosios gamybos sektorius klesti. Trumpai tariant, iki 2040 m. teršalų išmetimą sumažinus 90 proc., Europa turėjo pertvarkyti ekonomiką, pakeisti kraštovaizdį ir gyvenimo būdą.

Visuotinis atšilimas taip pat privertė imtis pokyčių. Pietų šalys vasaromis riboja darbą lauke. Slidinėjimo turizmo pramonė Alpėse žlunga. Iš oro kondicionieriumi vėsinamo Berlaymont pastato EK dalija įsakymus įvairiose teritorijose dislokuoti didėjantį Europos gaisrų gesinimo laivyną, kad šis kovotų su žiauriais miškų gaisrais. Tiesa, EK taip pat prisiima ir tarpininkės dėl vandens teisių besiginčijančių regionų vaidmenį.

2024 m. EK išreiškė palaikymą planui, kuris iš esmės numatė tokią ateitį. 605 puslapių poveikio vertinime nurodoma, kaip ES iki 2040 m. galėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 proc.

Vis dėlto neįmanoma pasakyti, ar tokia įsivaizduojama ateitis kada nors iš tikrųjų ateis. Visame žemyne klimato politika susiduria su pasipriešinimu. Europos ūkininkai maištauja, o artėjantys ES rinkimai vilioja įstatymų leidėjus pažadėti savo rinkėjams, kad žaliasis perėjimas nebus skausmingas.

Tačiau, žvelgiant į pačios ES vertinimą ir naujausias Europos mokslinio patariamojo klimato kaitos komiteto ataskaitas, vienas dalykas yra aiškus: jei Europa nori pasiekti poveikio klimatui neutralumą, gyvenimą keičiantys pokyčiai yra neišvengiami.

Žemės ūkio revoliucija

Kas jūsų šaldytuve 2040 m.? Tikriausiai mažiau gyvūninės kilmės produktų. Šis mitybos pokytis padėjo Europai gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Ūkiniai gyvūnai vis dar yra pagrindinis ES metano šaltinis – antras pagal dydį visuotinio atšilimo veiksnys, tačiau dėl sumažėjusios mėsos ir pieno paklausos sumažėjo ir gyvulių, ir išmetamųjų teršalų.

Briuselis ir nacionalinės vyriausybės ėmėsi įvairių priemonių, kad paskatintų žmones valgyti daugiau augalinės kilmės maisto. Atidžiau pažvelkite į savo šaldytuvo turinį: galbūt ant pakuočių yra informacijos apie teršalų kiekį, kuris buvo išmestas į atmosferą gaminant atitinkamus maisto produktus? Galbūt šias dirbtinės mėsos dešreles pirkote, nes jos buvo pigesnės nei tikros? Juk, įvedus išmetamųjų teršalų kainodarą maistui, mėsos kainos išaugo.

Ūkininkams žaliasis perėjimas buvo tolygus žemės ūkio revoliucijai. Mažėja gyvulininkystės ūkių. 2023 m. ES moksliniai patarėjai prognozavo, kad paklausa sumažės iki 50 proc., ir tai išsipildė. Ūkininkai buvo priversti smarkiai sumažinti azoto trąšų naudojimą, todėl reikia keisti žemės ūkio praktiką, kad pasėlių derlius būtų pastovus.

Miestų planuotojai kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų.

Ūkininkų pajamų šaltiniai taip pat turėjo smarkiai pasikeisti – daugelis pasinaudojo ES naująja anglies dioksido šalinimo rinka, kad užsidirbtų pinigų iš CO2 saugojimo savo žemėje, ypač plotuose, kurie anksčiau buvo naudojami ganymui arba pasėliams, kuriuose buvo auginamas gyvulių pašaras.

Vis dėlto, Europai palaipsniui atsisakant iškastinio kuro naudojimo, žemės ūkis dabar yra didžiausias žemyno išmetamųjų teršalų šaltinis. Jei 2050 m. ES nori pasiekti visišką poveikio klimatui neutralumą, sektorius turės dar labiau sumažinti taršą.

Mažiau vartoti

Išeikite iš virtuvės ir apsidairykite likusioje buto dalyje. Pagrindiniai pokyčiai per pastaruosius 20 metų tikriausiai dabar bus nepastebimi, bet jūs puikiai prisiminsite išlaidas, triukšmą ir įtampą dėl didelių renovacijų, kurių reikėjo, kad jūsų namai taptų energiškai efektyvesni.

Gal 2020-aisiais namus šildydavote dujiniu katilu, o dabar tikriausiai jau įsirengėte elektrinį šilumos siurblį. Kuo toliau į pietus gyvenate, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų namuose bus oro kondicionierius, nes temperatūra reguliariai viršija 40 laipsnių šilumos. Tačiau, nepaisant kondicionierių, pastatai visoje ES sunaudoja mažiau energijos dėl elektrifikacijos ir geresnės izoliacijos.

Greičiausiai tai lemia ir mažesnes elektros sąskaitas. Tačiau iškastinį kurą naudoti brangu, nes anglies dioksido mokesčiai išaugo ir buvo panaikintos subsidijos. Todėl namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau transportui skirtai elektros energijai, o daugelis vis dar vairuoja automobilius su vidaus degimo varikliais.

Europiečiai sumažino ir bendrąjį vartojimą. Dalis sąmoningai perka mažiau naujų prekių, tačiau didžioji dalis sumažinimo paslėpta tiekimo grandinėje, nes gamintojai vis dažniau naudoja perdirbtas medžiagas.

Kai kurios vyriausybės ėmėsi priemonių sustabdyti vidutinio europiečio gyvenamojo ploto augimą, nes vis daugiau žmonių gyvena vieni, o tai kelia energijos ir medžiagų paklausą. Naujos priemonės – nuo asmeninių CO2 išmokų iki programų ir mokesčių paskatų, padedančių poroms persikelti į kompaktiškesnį būstą, kai užaugę jų vaikai išsikrausto kurti atskirų gyvenimų.

Yra ir kita tendencija, kuri gali paskatinti žmones keltis į mažesnius būstus ar labiau apgyvendintas teritorijas. Atsižvelgiant į renovacijos išlaidas, tikėtina, kad santykinė būsto kaina kils, kai iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas maždaug 90 proc., – taip buvo teigiama 2024 m. EK vertinime.

Judėjimas ir miestai

Dauguma aplink judančių lengvųjų automobilių yra elektriniai: nulinės emisijos transporto priemonės sudaro 60 proc. automobilių keliuose. Norėdama to pasiekti ES 2035 m. laipsniškai nutraukė naujų iškastiniu kuru varomų automobilių pardavimą. Šiam žingsniui stipriai priešinosi Europos konservatoriai.

Tačiau elektromobiliai – ne vienintelis pokytis. Išpopuliarėjo dalijimosi mobilumas – nuo viešojo transporto iki tokių paslaugų kaip trumpalaikė nuoma, kuri taip pat yra susijusi su pastangomis sunaudoti mažiau: užuot turėję nuosavus dviračius, daugiau žmonių pasikliauja bendrais miesto dviračiais.

Be to, miestų planuotojai stengiasi paskatinti daugiau žmonių rinktis vaikščiojimą pėsčiomis ir važinėti dviračiais, kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų, pavyzdžiui, parduotuvių ir mokyklų.

Kalbant apie keliones ilgesniais atstumais, kur tik įmanoma, daugiau žmonių važiuoja traukiniais. Dėl mokesčių ir anglies dioksido kainodaros skrydžiai pabrango, todėl savaitgalio išvykos į Ibisą ar verslo kelionės į konferenciją visoje Europoje vyksta ne taip dažnai.

Be iškastinio kuro

Iki 2040 m. ES beveik eliminavo anglies dioksido išmetimą iš visos savo energetikos sistemos. Dabar blokas daugiausia veikia iš atsinaujinančiųjų šaltinių, kuriuos remia branduolinė energija. Transporto sektorius, turintis tam tikrą naftos paklausą, dabar yra didžiausias iškastinio kuro vartotojas.

Pastaraisiais metais energijos perėjimas tapo vis labiau pastebimas. Apsidairykite aplinkui ir pastebėsite kraštovaizdį, kuriame daugiau elektros energijos perdavimo bokštų ir daugiau laidų, besikertančių virš  galvos. Pamatysite daugiau vėjo turbinų ir saulės baterijų.

Nepaisant Lenkijos nenoro, iš akmens anglių gaminamos energijos vartojimas palaipsniui nutraukiamas. Darbo vietų šiame sektoriuje nebėra. Apskritai, kaip dar 2024 m. buvo teigiama EK vertinime, užimtumas iškastinio kuro pramonėje yra visiškai nebereikšmingas.

Patrauklių darbo vietų samprata pasikeitė, nes Europa atsisakė anglies dioksido išmetimo ir tokių sektorių kaip vidaus degimo variklių gamyba. Dabar gerų specialistų reikia pastatų renovacijos, švarių technologijų, pavyzdžiui, šilumos siurblių gamybos ir išteklių valdymo srityse.

Šimtai tūkstančiai europiečių buvo perkvalifikuoti, o tai paveikė daugiau vyrų nei moterų, nes darbo vietos nyksta daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose dirba mažiau moterų.

2015–2040 m. pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 85 proc. Kai kurioms įmonėms teko pakeisti visus gamybos procesus, kiti neutralizuoja likusius išmetamųjų teršalų kiekius taikydami anglies dioksido surinkimo technologiją (beje, ji tapo atskira pramonės šaka), sugaudydami CO2 iš oro prieš jam patenkant į atmosferą.

Pasiekus 90 proc. poveikio klimatui neutralumo tikslą, naujosios, aktualesnės technologijos buvo įdiegtos greičiau nei ne tokie ambicingi projektai. Dėl to per trumpesnį laikotarpį prireikė daugiau žaliavų, pavyzdžiui, ličio ar vario, daugiau kasybos projektų visoje Europoje, nepaisant aršaus vietos bendruomenių pasipriešinimo.

Gilūs įkvėpimai

ES išmetamųjų teršalų sumažinimas padeda sulėtinti klimato kaitą, tačiau planeta kol kas toliau šyla. Vasaros – karštesnės, žiemos – švelnesnės, ekstremalūs orai – audros, uraganai, potvyniai, ugnikalnių išsiveržimai – dažnesni, kasmet atneša milijardus eurų nuostolių ir nusineša daug gyvybių.

Tačiau 2040 m. europiečiai džiaugiasi vienu apčiuopiamu jų pastangų dekarbonizuoti ir elektrifikuoti žemyną pranašumu: jie lengviau kvėpuoja.

Kadangi akmens anglimis kūrenamos elektrinės uždaromos, o naftos produktais varomi automobiliai traukiasi iš Europos kelių, labai sumažėjo ankstyvų mirčių dėl oro taršos – maždaug nuo 466 tūkst. per metus 2015 m. iki mažiau nei 200 tūkst. per metus 2040 m. Tai Europos ekonomikai sutaupė milijardus eurų su visuomenės sveikata susijusių išlaidų.

Europos Vadovų Taryboje penktadienį buvo aptartas šis klausimas.

„Tikrai ambicingas tikslas. CO2 emisijos sumažinimas 55 proc. tikrai yra ne taip paprastai pasiekiamas tikslas. Skirtingos šalys pabrėžia skirtingas šalių startines pozicijas, štai kodėl aš ir kiti vadovai akcentavome, kad pirmiausia būtina atlikti nuodugnią kiekvienos valstybės analizę ir apgalvoti sąnaudų arba naštos paskirstymo mechanizmą, kad jis būtų teisingas, adekvatus ir padėtų žaliosioms technologijoms plisti ne kažkokiuose klasteriuose, o visoje ES teritorijoje“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.

CO2 emisijos sumažinimas 55 proc. tikrai yra ne taip paprastai pasiekiamas tikslas.

„Šia prasme manau, kad priėmėme gerą tikslą, gerą dokumentą, valstybių vadovai sutarė. Šiek tiek vėliau, pačioje metų pabaigoje, aptarsime daugiau detalių ir sutarsime, kokiu keliu judėti“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas teigė, kad tai atitinka „gerovės valstybės tikslą siekti žalios, inovatyvios ir draugiškos aplinkai ekonomikos“.

Pasak G. Nausėdos, aptariant klimato kaitos mažinimo tikslus, buvo atkreiptas dėmesys ir į Astravo atominės elektrinės klausimą.

„Vakar atkreipėme į tai dėmesį, kalbėdami apie klimato kaitą ir apie tai, kad mes negalime suteikti galimybių nelygiavertėmis sąlygomis konkuruoti trečiųjų šalių gamintojams, ypač energetikos, kurie nesilaiko aplinkosaugos, branduolinės saugos standartų“, – sakė G. Nausėda.

Europos Komisija rugsėjo viduryje pristatė planus apsibrėžti ambicingesnį klimato tikslą ir šiltnamio dujų išmetimą iki 2030 metų mažinti mažiausiai 55 proc.

„Tikslas yra gražus (labiau mažinti CO₂ išmetimus – BNS), bet realybė tokia, kad tai būtų didžiulis sukrėtimas visoms ūkio šakoms. Todėl planuojame laikytis tos pozicijos, kuri yra dabar ir dėl kurios yra susitarta – 9 proc. (sumažinimas iki 2030 metų – BNS)“, – BNS sakė K. Mažeika.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyriausiosios specialistės Juditos Liukaitytės-Kukienės, EK rudenį ketina įvertinti siūlymus CO₂ išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50-55 procentais.

„Kokia našta atsiras Lietuvai, dar nėra žinoma. (...) Rugsėjį sužinosime, ar turėsime didinti savo įsipareigojimus“, – BNS teigė ministerijos atstovė.

Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO₂ išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais. Anot J. Liukaitytės-Kukienės, atskaitos tašku pasirinkus 2016-2018 metų CO₂ išmetimų vidurkį, realus sumažėjimas gali siekti 17 procentų.

„Kai kurie sektoriai nuo 2005-ųjų yra išaugę, todėl ir mūsų sutaupymai kai kur turės būti didesni, pavyzdžiui, transporte sieks apie 30 proc.“, – aiškino ministerijos atstovė.  

K. Mažeika: siekiant ambicingesnių tikslų gali tekti didinti taršos mokesčius

Pasak aplinkos ministro, jei Lietuva įsipareigotų sparčiau mažinti CO₂ išmetimus, gali tekti didinti su atmosferos tarša susijusius mokesčius gyventojams, pramonei ir žemės ūkiui.

„Jeigu prisiimame ambicingesnius tikslus, tai reiškia, kad dar turime mažinti taršių automobilių skaičių, taršos mokesčiai kiltų pramonės įmonėms, reikėtų pasodinti daugiau miško, ūkininkams dėl gyvulių mėšlo tvarkymo kils reikalavimai ir panašiai“, – vardijo K. Mažeika.

Jis prognozavo, kad nusprendus didinti esamus ar įvesti naujus taršos mokesčius bei riboti taršių automobilių ir įrenginių naudojimą kiltų didelis pasipriešinimas.

„Reikėtų atsisakyti kažkokių taršių automobilių, tarkime dyzelinių, arba sumažinti transporto srautus. Kiek savivaldybių turi įsigijusios iškastiniu kuru varomus autobusus, kurie daugeliu atveju negalėtų važiuoti. Ir žemės ūkyje tas pats. Dar tik numatytos investicijos dėl taršos mažinimo reikalavimų įgyvendinimo. Ta našta tikrai būtų turbūt nepakeliama“, – tvirtino ministras.

Pasak jo, spartesnio CO₂ išmetimų mažino siekia siekia senosios Europos Sąjungos šalys, turinčios „labiau išvystytą, bet taršesnę pramonę“.

„Bando permesti savo dalį mums, naujosioms šalims. (...) Taip jos bando išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – sakė K. Mažeika.

Aplinkos viceministras: Lietuvai CO₂ išmetimus siūloma mažinti 33 proc.

Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto teigimu, vieno Vokietijos instituto skaičiavimais, kuriais remiasi ambicingesnių tikslų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo šalininkai, Lietuvai CO₂ išmetimus siūloma susimažinti 33 procentais.

Pasak M. Narmonto, Lietuva ketina jungtis prie Višegrado valstybių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos) ir kartu kreiptis į Europos Komisijos (EK) vicepirmininką Fransą Timmermansą dėl siūlomų naujų CO₂ mažimo rodiklių pagrįstumo.

„Mes norime, kad tas pasidalinimas (prisidėjimas prie CO₂ mažinimo – BNS) būtų labai sąžiningas ir pagrįstas realiais skaičiavimais“, – BNS teigė M. Narmontas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje į atmosferą 2018 metais buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 metais. Didžiausi teršėjai yra transporto (30,2 proc.), energetikos (28,6 proc.) ir žemės ūkio (21,1 proc.) sektoriai, toliau eina vietoje – pramonė (15,6 proc.) ir atliekų tvarkytojai (4,5 proc.).