Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo labiau finansiškai paremti šeimas, susilaukusias neišnešioto naujagimio – ji siūlo skirti dukart didesnę – 1210 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI).

Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI (dabar – 49 eurai, o nuo sausio bus 55 eurai).    

I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtina, kad neišnešiotų vaikų tėvai patiria daugiau išlaidų: „Nuo įvairių buteliukų, vamzdelių iki specialaus dydžio sauskelnių“.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad didesnių išlaidų argumentai yra išpūsti.

„Negalima teigti, kad tokius naujagimius prižiūri patys tėvai, nes daugeliu atveju yra medikų priežiūroje. Todėl kalbėti, kad išlaidos padidėja, yra šiek tiek perdėta“, – komitete kalbėjo jis. 

Parlamentaras, be kita ko, pastebėjo, kad dabar nėra aiški sąvoka „neišnešiotas kūdikis“.

„Laisvietės“ Monikos Ošmianskienės teigimu, šeimos didesnių išlaidų patiria ne tik gimus neišnešiotam kūdikiui: „Gimsta ir neįgalūs vaikai“. 

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlė greta neišnešiotukų įrašyti ir kūdikius su negalia.

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką, jei ji būtų patvirtinta, kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje gimė 1261 neišnešiotas naujagimis.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo tokiais atvejais skirti dukart didesnę – 1078 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI). Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektą siūlo patobulinti patikslinant, kad gavus padidintą išmoką mažesnė – 539 eurų išmoka nebebūtų skiriama. Be to, vietoj sąvokos „neišnešiotas kūdikis“ siūloma vartoti „vaikas, gimęs iki 37 nėštumo savaitės“.

Pataisą siūloma svarstyti su 2024 metų valstybės biudžeto projektu, nes tam reikės numatyti nemažai lėšų.

Tuo metu Finansų ministerijos nuomone, esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms pirmiausia turėtų būti remiamos  nepasiturinčios vaikus auginančios šeimos.

„Todėl neturėtų būti nustatoma naujų išmokų vaikams, kurios mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamų pajamų“, – išvadoje nurodo ministerija.

Ministerija teigia pritarianti ir suprantanti, kad gimus neišnešiotam naujagimiui tėvai turi papildomų rūpesčių, patiria nerimą, stresą, tačiau abejoja, ar valstybė jiems turėtų mokėti dukart didesnę išmoką.

„Be to, vaikui, gimusiam iki 37 nėštumo savaitės, reikalinga priežiūra nemokamai teikiama ligoninėje“, – tvirtina Finansų ministerija.

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų, tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų.

Kelionė į gyvenimą – sraigtasparniu

Pasakodamas savo atėjimo į šį pasaulį istoriją Nikolajus dalinasi tėvų prisiminimais, nes pasak jų, tai galėtų būti dramatiško filmo scenarijaus epizodas. Vyro tėtis tuo metu dirbo tolimuosiuose Rusijos rytuose – visai šalia Japonijos. „Mama nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip tėtis įsikūrė, kad apsispręstų, kur gyvens po mano gimimo. Susilaukti manęs bet kuriuo atveju ji planavo Vilniuje“, – pasakojo vyras.

Bet likimas iškrėtė nemalonų pokštą – septintą mėnesį nėščiai moteriai netikėtai prasidėjo sąrėmiai, o iki artimiausios ligoninės, galinčios priimti ir slaugyti neišnešiotukus buvo daugiau nei 500 kilometrų. „Teko kviesti sraigtasparnį. Tai buvo rimtas iššūkis dar ir dėl to, kad visa Sovietų sąjunga šventė lapkričio 7-ąją. Kas gyveno tuo laikotarpiu, puikiai pamena, kad tą dieną rasti blaivių žmonių buvo sudėtinga užduotis. Bet sraigtasparnis vis tik atvyko ir mama iki ligoninės buvo skraidinama ir greitosios pagalbos automobiliu gabenama daugiau nei pusantros valandos“, – iššūkių pareikalavusią savo kelionę į gyvenimą pasakojo Nikolajus. 

Nikolajus Anikejevas. / N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Lapkričio 8-oji – jo gimimo diena. Nikolajų išgelbėjo tik tai, kad jis gimęs svėrė 150 gramų daugiau nei 2 kg, bet ir tai nesuteikė didelės vilties, kad vaikelis išgyvens – tais laikais toli nuo pažangiausių medicinos centrų nutolusiose ligoninėse negelbėdavo kūdikių,  mažesnių nei 2 kg, be to, nebuvo nei tinkamų priemonių, nei medikamentų, kurie galėjo padėti tokiems mažiems kūdikiams išgyventi. Sunkiai auginant svorį, ligoninėje teko praleisti apie mėnesį, o tolimojoje Rusijoje dar kelis, kad kiek sustiprėjęs kūdikis ištvertų sunkią kelionę namo į Vilnių. „Iki artimiausio oro uosto vėl buvau gabenamas sraigtasparniu, iš ten lėktuvu iki Chabarovsko, iš Chabarovsko į Maskvą, o iš Maskvos pagaliau namo – į Vilnių“.

Gimimas anksčiau laiko nepraėjo be pasekmių – dėl silpnesnio regėjimo Nikolajus turi nešioti akinius. Laimei, tai tik vienintelė pasekmė, netrukdžiusi augant užsiimti įvairiomis veiklomis – nuo radiologų būrelio, turėjusio įtaką jo profesijos pasirinkimui (Nikolajus yra IT specialistas) iki plaukimo treniruočių, kurias dėl traumos teko nutraukti, bet įgyti įgūdžiai išliko.

Nikolajus Anikejevas su mama. / N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Teko išgyventi tėvų patirtį

Šiandien Nikolajus turi šeimą ir yra laimingas trijų vaikų tėtis. Bet tai, ką kadaise išgyveno jo tėvai, deja, teko patirti ir jam. Jauniausio sūnaus Nikitos kelionė į šį pasaulį irgi buvo komplikuota, žmona beveik visą nėštumą sūnų bandė išsaugoti prižiūrima medikų ligoninėje. Tačiau išnešioti kūdikio iki 40 savaičių nepavyko, mažylis gimė vos 29 savaičių, 1420 gramų svorio ir 38 cm ūgio. 

Pirmąsias 2 savaites mažylis buvo kritinės būklės: nekvėpavo, širdelė niekaip nenorėjo plakti, jo gyvybę palaikė tik aparatai ir medikamentai, vėliau dar pasigavo infekciją ir vėl teko kovoti už gyvybę. „Vilties nuotaikas temdė ne tik komplikuotas sūnaus gimimas, bet ir tai, kad žmonos palatos draugei kūdikio išsaugoti nepavyko, o gimus Nikitai medikai patarė iš karto pasirūpinti jo krikštynomis – pirmosios 24 valandos buvo itin komplikuotos“, – sūnaus kovą su gyvenimu prisiminė tėtis. 

Dabar šią istoriją primena neįkainojama dovana – medikai Tėčio dienos proga Nikolajui padovanojo sūnaus kojytės antspaudą, vos 3-4 cm dydžio, kurią pamačius kiekvieną sykį širdį suspaudžia dėkingumas ir džiaugsmas, primenantys trapios gyvybės kainą. 

Nors neužilgo po gimimo buvo atlikta sudėtinga akių operacija, Nikolajaus sūnus, kaip ir jis pats, turi vienintelę tragišką gimimo istoriją persekiojančią patirtį – silpnaregystę. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad šešerių metų sūnui tai yra smulkūs akmenėliai jo gyvenimo patirtyje ir nesutrukdys siekti svajonių. Nes jo paties svajonės šiandien jau tapo tikslu. 

Nikolajus Anikejevas treniruotėje./ N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Lamanšas – tik pusiaukelė

Grįžimas į vaikystėje tobulintą plaukimą Nikolajui prasidėjo nuo maratono bėgimų, vėliau jis susidomėjo triatlonu ir net ruošėsi vienai sudėtingiausių „Ironman“ trasų (3800 m plaukimas, 180 km dviračiu ir 42 km bėgimas), tačiau patyrė traumą ir gydytojas patarė užsiimti saugesniu sportu. O plaukimas ir yra laikomas viena saugiausių sporto šakų, kuriose traumos – itin retos. 

„Nusprendžiau savarankiškai pasiruošti 6,5 km plaukimui iš Azijos į Europą Bosforo sąsiauriu. Maniau, kad plaukiu visai neblogai, bet trenerė, su kuria dirbau, buvo net suglumusi nuo savamoksliškos mano plaukimo technikos. Ir kai po trijų mėnesių darbo ji pastebėjo progresą, pasakė, kad arba aš labai talentingas, arba ji labai gera trenerė“, – šypsojosi vyras. 

Apetitas kyla bevalgant, tad Nikolajus, kartu su darbo kolega ir dar dviem užsieniečiais pasiruošė ir perplaukė Gibraltaro sąsiaurį – 15 km distanciją iš Ispanijos į Maroką. Tad kitas žingsnis – plaukikų Everestu vadinamas Lamanšas, kurio ilgis tiesiojoje yra 34 km, bet dėl srovių ir potvynių distancija gali išsitęsti beveik dvigubai. Kol kas nė vienam lietuviui nepavyko įveikti klastingų šio sąsiaurio srovių. 

Šiemet Nikolajus jėgas išbandys komandoje ir sąsiaurį bandys įveikti estafete kartu su iš Kubos kilusiu Prancūzijos piliečiu Nino Fraguela ir vilniete, atviro vandens plaukimo entuziaste Juneta Krylovaite. Vėliau jis ketina ruoštis solo plaukimui per Lamanšą, o jį sėkmingai įveikęs siekti trigubos karūnos – dar įveikti Catalina kanalą ir Manhatano plaukimą. O po to liks tik septynių kanalų iššūkis, kuriems įveikti užteks viso gyvenimo.

Juneta Krylovaite, Nino Fraguela,  Nikolajus Anikejevas./ N. Anikejevo asmeninio archyvo nuotr. 

Kviečia aukoti „Ankstukams“

Plaukimas per Lamanšo sąsiaurį paskirtas kilniam tikslui – plaukikų komanda nutarė rinkti lėšas  „Ankstukų“ paramos fondui ir Klaipėdos universiteto ligoninės naujagimių skyriui padovanoti taip reikalingą universalų inkubatorių neišnešiotiems kūdikiams. Šio inkubatoriaus kaina siekia 30000 eurų, jo pagalba bus galima nepertraukiamai sekti svarbiausias naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, deguonies įsisavinimą, palaikyti kūno temperatūrą ir kitus svarbius rodiklius. 

Lietuvoje kasdien anksčiau laiko gimsta 3–4 kūdikiai. Apie anksčiau laiko gimusius kūdikius, jų šeimas, medicinos galimybes Lietuvoje iki paramos projekto „Ankstukai“ beveik nekalbėta. „Ankstukai“ padėjo šį itin jautrų klausimą pristatyti tūkstančiams Lietuvos žmonių. Visuomenės palaikymas ir finansinė parama paskatino pokyčius, kurie svarbūs visai ankstukų bendruomenei – kūdikiams, tėvams, medikams ir kiekvienam esančiam šalia. Drauge mes turime galimybę gerinti anksčiau laiko gimusių naujagimių medicininę priežiūrą, o augantis visuomenės supratimas ir palaikymas yra neįkainojamas kiekvieno ankstuko šeimai. 

Padėkite ankstukams kovoti už gyvybę ir kokybišką gyvenimą aukodami: 

Aukojimo paskirtis: LAMANŠAS

Banko sąskaita: LT747044060007982933

Bankas: AB SEB bankas

Banko kodas: 70440

SWIFT kodas: CBVILT2X

Antradienį minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, projekto organizatoriai šalies ankstukų bendruomenei perdavė daugiau kaip 400 kojinaičių, skirtų patiems mažiausiems ir silpniausiems šalies piliečiams.

„Ankstukai“ – pirmas paramos projektas Lietuvoje, globojantis anksčiau laiko gimusių kūdikių šeimas. Lietuvoje per metus gimsta maždaug pusantro tūkstančio mažylių, kurie į pasaulį ateina anksčiau nei planuota. Neišnešiotas Lietuvoje gimsta kas dešimtas kūdikis. Ankstukams ir jų šeimoms be galo svarbu jausti, kad šioje kovoje jie ne vieni.

Neišnešiotų kūdikių asociacijos vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė džiaugiasi, kad ši iniciatyva subūrė ir paskatino senjorus dalintis savo rankų šiluma sušildytais mezginiais anksčiau gimusiems kūdikiams.

„Tai gražus ir prasmingas simbolis – ankstukai pasaulį išvysta anksčiau nei planuota, todėl jiems būtina ypatinga priežiūra ir globa. Šiltos ir patogios kojinytės prisideda prie mažiausių kūdikių greitesnio vystymosi“, – teigia ji. „Mažiausi Lietuvos kūdikiai kasdien stoja į kovą už gyvybę – gimsta itin trapūs, paprastai patys negali kvėpuoti. Anksčiau laiko gimusio kūdikio gyvenime svarbus kiekvienas priaugtas gramas ir centimetras. Šie iššūkiai būtų neįveikiami be profesionalių medikų priežiūros, tėvų meilės ir kiekvieno iš mūsų palaikymo. Ankstukams ir jų šeimoms be galo svarbu jausti, kad šioje kovoje jie ne vieni. Todėl itin džiugu, kad savo pagalbą mums pasiūlė ir Lietuvos senjorai“, – kalbėjo paramos projekto „Ankstukai“ vadovė A. Speičytė-Radzevičienė.

Projekto „Susitikim, mieli senjorai“ iniciatyva megzti kojinaites anksčiau laiko į pasaulį ateinantiems mažyliams tęsis iki pat lapkričio mėnesio, kai lapkričio 17 d. bus minima Pasaulinė neišnešiotų kūdikių diena. Projekto organizatoriai suteikia visas reikiamas medžiagas.

Pirmojo karantino metu startavusi Ankstukų linija jau padėjo dešimtims mamų ir tėvų bei šeimos artimųjų. Šalyje per metus gimsta daugiau nei 1500 neišnešiotų naujagimių ir šis skaičius nuolat auga.

„Nors daugiausia skambina moterys, bet sulaukiame ir vyrų – besiteiraujančių, kokių priemonių reikia ar kur jų rasti, kaip paruošti vaiko kambarį. Tai ypač svarbu, jei priešlaikinis gimdymas įvyksta labai netikėtai. Tačiau dažniausiai sulaukiame klausimų ne apie buitį, o apie emocijas, jauseną – įprastai vienas skambutis trunka nuo valandos iki poros, kol pajunti, kad žmogui nors kiek palengvėjo. Dažniausiai neišnešiotų naujagimių susilaukusios šeimos ieško panašių į savo istorijų, nori bendrystės – kad galėtų žinoti ir tikėti, jog tai yra išgyvenama ir viskas bus gerai. Kartais jaučiame, kad lengviau kalbėti su nepažįstamu savanoriu nei su savo artimaisiais. Kalba žmogus, praėjęs panašų kelią, jam pažįstami jausmai, nerimas“, – pasakoja A. Speičytė-Radzevičienė.

Atsikratykite išankstinių nuostatų

Tačiau specialistai pastebi, jog su nerimu susiduria ne tik ankstukų šeimos, bet ir kiti, laukiantys šeimos pagausėjimo pandemijos metu.

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro medicinos psichologė Evelina Sabaitytė gimdyti pandemijos metu besiruošiančioms mamoms pirmiausia pataria sau atsakyti į klausimą, ko gimdymo metu bijote labiausiai ir dar iki gimdymo pasistengti suprasti, kiek ši baimė reali ir kaip ją galėsite įveikti. Sunkiose situacijose pasinaudokite sakiniu: „Taip, aš bijau, bet…“

„Ir labai svarbu pasistengti atsikratyti išankstinio nusiteikimo – neigiamos mintys kelia stresą ir gali sustiprinti skausmą. Pasiruoškite visus būtinus daiktus, apgalvokite, kokios efektyviausios savipagalbos priemonės jums gali padėti – nuo specialių meditacijos pratimų iki širdžiai mielų talismanų. Nepamirškite, kad su artimaisiais bendrauti galite telefonu ar kompiuteriu ir nebijokite išsakyti savo baimių personalui bei prašyti pagalbos esančių šalia“ – rekomenduoja psichologė.

„Žinojimas, išsami, patikima ir mokslu grįsta informacija, sveikatos specialistų rekomendacijos tėvams padeda sumažinti baimes ir jaustis saugiau. Todėl matydami tokios informacijos stygių lapkričio 20 dieną startuosime su edukacine platforma „Auginu Lietuvą“ (www.auginulietuva.lt). Tai bus pirmoji šalyje laisvai prieinama mokymosi ir mokymo priemonė, padedanti stiprinti tėvystės įgūdžius, tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove ir psichine sveikata“, – teigia „Neišnešiotukų“ vadovė.

Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą – skambinti galima telefonu +370 612 03 800. Išklausyti yra pasiruošę savanoriai, o esant poreikiui galima pasikalbėti su medicinos psichologe, dirbančia su ankstukų tėvais ir artimaisiais.

Projektu Lietuvos žmonės kviečiami ne tik numegzti kojinytę ankstukui ir padovanoti jam šilumą, bet ir prisidėti prie pačios mažiausios gyvybės išsaugojimo aukojant, perkant specialiu ženklu pažymėtas prekes ar skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio.

„Ankstukais tapti nesirengiama. Gilesnis problemos suvokimas gali sutelkti mus kryptingai veiklai ir tikslingai paramai. Visų pirma, moralinei. Po truputį, kad ir mažu konkrečiu indėliu prisidėdami, vieningai galime nuveikti be galo daug. Tegul įvyksta paprastas, bet didingas stebuklas, gimsta šviesi ir jautri bendruomenė, kuriai brangus kiekvienas jos narys. Juk kiekvienas ankstukas gali tapti ypatingu Lietuvos piliečiu: genialiu mąstytoju, kūrybingu menininku, mokslininku ar tiesiog puikiu žmogumi“, – Prezidentūros pranešime cituojama šių metų paramos projekto „Ankstukai“ globėja D. Nausėdienė.

Pirmoji šalies ponia tapo nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“, kurios dalis ir yra paramos projektas „Ankstukai“, globėja. Iniciatyva apima gyvybės išsaugojimo, naujagimio ir šeimos sveikatinimą, edukaciją, atsakingos tėvystės skatinimą.

Šis unikalus paramos projektas „Ankstukai“ pradedamas kojinyčių mezgimo iššūkiu neatsitiktinai. Pasak neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir paramos projekto „Ankstukai“ vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės, taip norima pabrėžti naujos gyvybės mažumą ir trapumą.

„Paramos projektas prieš šešerius metus buvo pradėtas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria anksčiau laiko gimę kūdikiai ir jų šeimos. Tačiau tiesa ta, kad žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje nėra susidūrę su neišnešiotais naujagimiais, net neįsivaizduoja, kokie gležni ir maži yra pasaulį anksčiau laiko išvydę kūdikiai. Tokių mažų kojinyčių mezgimas atspindi ankstukų trapumą ir tai, kaip svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Remdami mažiausius kovotojus, mes auginame Lietuvą kartu“, – apie projektą pasakoja A. Speičytė-Radzevičienė.

Šiais metais visos paramos projekto „Ankstukai“ metu surinktos lėšos bus skiriamos emocinei pagalbai neišnešiotų naujagimių šeimoms stiprinti, „Ankstukų“ šeimos kraitelio projekto tęstinumui įgyvendinti, būtinajai medicininei įrangai Lietuvos ligoninėse atnaujinti. Taip pat lėšos reikalingos ir kurti nuotolinei mokomajai platformai „Auginu Lietuvą“, suteiksiančiai operatyvią, kvalifikuotą ir lengvai prieinamą informaciją šeimoms visoje šalyje, inovatyviems neišnešiotus naujagimius prižiūrinčio personalo mokymams rengti, naujos kartos neišnešioto naujagimio simuliatoriui įsigyti ir naujagimio netekusioms šeimoms skirtos knygos projektui įgyvendinti.

„Ankstukai – „nematomi“ kūdikiai, jiems padėti užaugti gali tik ypatinga medicinos pažanga, profesionali medikų pagalba ir rūpestinga šeimos priežiūra. Kiekvienas priaugtas gramas ar ūgtelėtas milimetras yra iššūkiai, kuriems įveikti reikia specializuotos medicinos įrangos. Palaikyti už gyvenimą kovojančius ankstukus ir padėti jiems užaugti galime kiekvienas – pirkdami „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes mūsų parduotuvėse arba aukodami į specialias akcijos dėžutes, kurias rasite prie kasų“, – sako tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Taip pat ankstukus paremti galima pavedimu, skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar aukojant www.ankstukai.lt.

Šiems mažyliams paremti, lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ jau šeštą kartą vyksta projektas „Ankstukai“, kurio metu surinkti pinigai skiriami anksčiau numatyto termino gimusiems mažyliams ir jų tėveliams. Surinktos lėšos skiriamos reikalingai medicininei įrangai atnaujinti, suteikti emocinę pagalbą, paramą daiktais, bei būtiną žinoti informaciją.

„Ankstukai – ypatingos medikų pagalbos ir priežiūros reikalaujantys naujagimiai. Kiekvienas priaugtas gramas ar ūgtelėtas milimetras yra didžiulis žingsnis į priekį, kuriam padaryti reikalinga speciali medicinos įranga. Kiekvienas iš mūsų gali padėti jį žengti, prisidėdamas prie visą pavasarį mūsų prekybos tinkle vykstančios akcijos“, – sako lietuviško tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Visi, perkantys „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes arba aukodami į prie kasų esančias specialias akcijos dėžutes, prisidės prie ankstukų gerovės. Viena iš projekto „Ankstukai“ iniciatorių, asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė–Radzevičienė sako, jog per projekto gyvavimo metus buvo surinkta daugiau nei 200 tūkstančių eurų paramos.

„Paramos projektas prieš šešerius metus buvo pradėtas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria anksčiau laiko gimę kūdikiai ir jų šeimos. Tačiau tiesa ta, jog žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje nėra susipažinę su neišnešiotais naujagimiais, net neįsivaizduoja, kokie gležni ir maži yra pasaulį anksčiau laiko išvydę mažyliai. „Ankstukai“ padeda keisti šį matymą – apie Lietuvos mažiausius kasmet išgirsta ir juos palaiko vis daugiau žmonių“, – apie projektą pasakoja A. Speičytė Radzevičienė.

Prie paramos projekto „Ankstukai“ praeitais metais prisidėjo ir į veiklą įsitraukė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė pati susilaukusi sūnaus anksčiau numatyto termino. Su seserimi Irūna Puzaraitė-Čeponienė pristačiusios specialią, būtent šiai akcijai įrašytą lopšinę, seserys siekė atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šeimos, sulaukusios mažylių anksčiau numatyto laiko.

Projekto organizatorių teigimu, augantis visuomenės palaikymas kasmet padeda įgyvendinti vis didesnius paramos akcijos tikslus. Prioritetinė paramos kryptis išlieka medicininės ankstukų priežiūros gerinimas.

Prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“ gali prisidėti visi, norintys padėti neišnešiotiems mažyliams užaugti. Akciją paremti galima perkant specialiu „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maximos“ parduotuvėse arba aukojant pinigus į specialias akcijos dėžutes, esančias prie kasų. Suteikti paramą taip pat galima skiriant 1,2 proc. gyventojų pridėtinės vertės mokesčio. Visa projekto „Ankstukai“ metu surinkta parama skiriama ankstukams reikalingos medicininės įrangos atnaujinimui, paramai daiktais bei psichologine pagalba.