„Lietuvoje pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai, atsiranda prevencinis įrankis su finansiniais iššūkiais susiduriančiam smulkiam ir vidutiniam verslui, leisiantis gauti ankstyvą signalą ir išlaikyti dar gyvybingą verslą. Žinoma, gautas perspėjimas iš karto nereiškia nuosprendžio verslui – veikiau priešingai – tai galimybė peržiūrėti veiklą, konsultuotis su profesionalais ir rasti tinkamus sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmones, kurioms gresia nemokumo rizika, VMI identifikavo įvertinusi įmonių bei trečiųjų šaltinių pateikiamus finansinius duomenis. Tam buvo panaudoti pelno mokesčio, PVM deklaracijų, finansinės atskaitomybės ir kiti trečiųjų šalių teikiami dokumentai. Šią atranką VMI pakartotinai vykdys kas ketvirtį.

Tarp atrinktų įmonių, didžiąją dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (46 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (45 įmonės) ir apdirbamosios gamybos veiklą (27 įmonės) vykdančios įmonės. Maždaug puse įmonių, kurioms galimai yra kilusi nemokumo rizika, naudojasi VMI teikiamomis pagalbos priemonėmis nuo COVID-19.

Perspėjimo laiškus per Mano VMI įmonės gaus netrukus – liepos 19-23 d. Finansinių sunkumų patiriantys verslai, norėdami pasinaudoti APS paslauga, turės užpildyti anketą, kuri leis identifikuoti jų ateities planus ir pagalbos lūkesčius. Anketos duomenis įvertins ir su verslo atstovais susisieks „Versli Lietuva” specialistai.

Verslo atstovams, priklausomai nuo jų verslo būklės, bus suteikta individualizuota informacija apie galimus tolimesnius verslo vystymo kelius. Verslininkams, dar galintiems ir norintiems išsaugoti savo verslą, bus suteikta išsami informacija apie įvairias, nemokamai prieinamas pagalbos priemones, galinčias padėti išvengti nemokumo. Tuo tarpu verslai, patiriantys didesnių sunkumų, gaus išsamią informaciją apie restruktūrizavimo arba bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.

„Ankstyvojo perspėjimo sistemos pranešimas jį gavusiam verslininkui turėtų būti svarbus ženklas, rodantis, jog laikas priimti naujus strateginius verslo sprendimus. Svarbu pabrėžti, jog net nusprendus inicijuoti bankrotą – to nereikėtų suprasti kaip nuosprendžio, o vertinti kaip naują patirtį, kuri gali ateityje padėti sukurti kitą verslą.  Be to, verslininkai, nusprendę inicijuoti naujus verslus, visuomet galės kreiptis į „Verslią Lietuvą“ ir nemokamai konsultuotis verslo vystymo klausimais bei pasinaudoti kitomis mūsų paslaugomis ir programomis“, – teigia Inga Juozapavičienė, „Versli Lietuva” Verslumo departamento vadovė.

Planuojama, kad ši sistema prevenciškai padės su finansiniais iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo – išlaikyti dar gyvybingą verslą bei išsaugoti sukurtas darbo vietas.

„Iki šiol Lietuvoje veikiančio modelio, kuris padėtų įmonėms iš anksto pastebėti kylančius finansinius iššūkius, dėl kurių galėtų atsirasti nemokumo tikimybė, – dar nebuvo. Tikimės, jog, pritaikius gerąją Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, Ankstyvojo perspėjimo sistemos priemonėmis padėsime smulkiam ir vidutiniam verslui imtis prevencijos, laiku įvertinti rizikas bei išsaugoti darbo vietas“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ankstyvojo perspėsimo sistema padės įmonėms lengviau įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas krizes.

„Ši sistema leis identifikuoti galimą nemokumo grėsmę, perspėti verslininkus ir kol dar nevėlu – padės priimti tinkamus sprendimus. Pastarasis laikotarpis nebuvo lengvas, todėl ši iniciatyva padidins verslo išsaugojimo galimybes. O jei vis tik verslas priims sprendimą nutraukti veiklą, svarbu, kad bankroto procedūros būtų aiškios, paprastos, lengvos ir kuo įmanoma trumpesnės. Bankrotas – tai ne nuosprendis, o pamoka ir galimybė startuoti iš naujo”, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Į „Verslią Lietuvą” besikreipiantys verslai „vieno langelio“ principu gaus svarbiausią informaciją, leisiančią apsispręsti, kuria kryptimi toliau eiti – išsaugoti verslą pasinaudojant pagalbos priemonėmis, pradėti restruktūrizavimo procesą ar inicijuoti bankrotą ir taip išvengti dar didesnių krizių“, – teigia „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

Ankstyvojo perspėjimo sistema mažoms ir vidutinėms įmonėms pradės veikti nuo liepos 17 d. Galima nemokumo rizika įmonėms bus nustatoma remiantis pačių mokesčių mokėtojų pateiktais bei iš trečiųjų šaltinių gaunamais VMI duomenimis. Statistiniais metodais nustačius galimą įmonės nemokumo riziką, VMI įmonę pranešimu informuos asmeniškai, per Mano VMI. Pranešime bus nurodoma, kaip įmonė gali pasinaudoti sistema. Verslo atstovai, norėsiantys pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo sistema, galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“.