Kreipėsi į valdžią

„Aš esu Anna Mangirdienė, moteris, kentusi tėvo ir pirmojo vyro smurtą, ir šiuo viešu laišku kreipiuosi į Lietuvos visuomenę, Lietuvos Prezidentą, Seimo pirmininką, Vyriausybės vadovą, Generalinį Prokurorą, taip pat visas organizacijas, ginančias moterų teises. Kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, esu šokiruota paskelbtu teismo sprendimu, kai suluošinęs merginą visomis prasmėmis ir ją paniekinęs vaikinas jokios realios bausmės negavo! Šį laišką rašau su skausmo gumulu, įstrigusiu gerklėje, ašaromis akyse, sunkiai rinkdama žodžius, nes nebegaliu tylėti!“ – mintimis dalijosi atvirumu pulsuojantį laišką socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbusi žinoma moteris.

A. Mangirdienė neslėpė – jai iki trylikos metų teko kęsti žiaurų tėvo smurtą. „Aš tiesiog neturėjau kur dingti, nes niekam nebuvau įdomi! Būdama vaiku aš norėjau mirti – planavau atsigulti ant bėgių, nes gyvenome šalia traukinių stoties, tačiau neišdrįsau. O kiek yra išdrįsusių, ir pasitraukusių iš gyvenimo?!“ – retoriškai klausė siaubingus išgyvenimus vaikystėje patyrusi dizainerė.

Vaikystėje ir santuokoje patyrė smurtą

Tėvo smurtą patyrusi papuošalų kūrėja bauginančių patirčių neišvengė ir ištekėjusi – ranką prieš ją kėlė sutuoktinis, nors šalia buvo mažutėlis jųdviejų sūnus.

Aš kaip ne viena smurto paliesta moteris, žinau, kaip gyvenimą griauna tokia patirtis – tai, ponai, ne vienos moters drama, tai – mūsų visuomenės tragedija!

„Pareigūnai, užuot gynę mane, išsukinėdavo smurtautoją, mat jis buvo jų kolega policininkas! Esu moteris, subūrusi patyrusias smurtą moteris, kurios dalijasi savo kančia, ieško pagalbos, ir tiki, kad valstybė jomis rūpinasi! Taigi, aš – nieko nebijau, Prezidente, Seimo pirmininke ir Premjere, nes aš žiūrėjau tiesiai į akis žmogui, kuris manes vos neužmušė, nes norėjo pamokyti, ir sūnui parodyti, kur „nepaklusnių bobų“ vieta. Kiekvieną kartą aš bijojau dėl savo vaiko, kurį gyniau savimi. Tačiau žinote, ko aš tada bijojau labiausiai? nužudyti jį – štai ko bijojau labiausiai! Taip, supratote teisingai, nedaug trūko, kad griebčiau virtuvinį peilį, ir teisingumą įvykdyčiau pati, nes jau žinojau – manęs ir vėl niekas neapgins“, – pasidalytame laiške atviravo A. Mangirdienė.

„Taigi, aš kaip ne viena smurto paliesta moteris, žinau, kaip gyvenimą griauna tokia patirtis – tai, ponai, ne vienos moters drama, tai – mūsų visuomenės tragedija! Šiandien pademonstruotas valstybės požiūris į moterį ir smurtą bei prievartą prieš ją! Toks teismo sprendimas mane nubloškė į mano praeitą gyvenimą, iš kurio mane ištraukė psichologai, ir kasdienis darbas su savimi. Tikrai ne tie, kurių pareiga buvo tai padaryti – juk visi mokame mokesčius už teisingumą, ir saugumą mūsų valstybėje!“ – pabrėžė moteris, smerkdama vakar Tauragės apylinkės teisme nuskambėjusį nuosprendį nepilnametės jurbarkietės skriaudėjui.

Ragina ginti silpnesniuosius

A. Mangirdienė pabrėžė, jog nereikia mojuoti baudžiamuoju kodeksu, juo dangstytis ir aiškinti, kad įstatymai tokie, kad nieko negalima padaryti.

„Aš jums atsakau, ponai, – įstatymus kuria žmonės, ne ateiviai, todėl, jei Seimo nariams tikrai būtų svarbūs žmonės, o ne jų valdžia, asmeninės kišenės, ir rinkimai – seniai būtų pateikę svarstymui baudžiamojo kodekso pataisas, ir sugriežtinę bausmes tokiems, kurie kelia ranką prieš silpnesnį!“ – plika akimi matomas opas sistemoje vardijo ji.

Pasak moters, valstybės stiprybė matuojama rūpesčiu, ir sugebėjimu apginti silpniausius.

Aš, būdama trijų vaikų mama, mieloji, tave labai apkabinu, nors nepažįstu tavęs – aš esu tai išgyvenusi ir žinau, kad žmogaus siela viską gali… Tik ar privalo?

„Prezidente, nejau tokia yra gerovės Lietuva? Jūs pats lankėte mergaitę, matėte ją, turite dvi dukras. Ar nemanote, kad toks sprendimas – tai dar vienas, tik dabar jau valstybės, – smurtas prieš nepilnametę, moterį? Nejau tokioje valstybėje mes gyvensime? Tik laiko klausimas, kai kantrybės ir vilties sulaukti teisingumo pritrūkę žmonės imsis linčo teismo! Ir, jei to nepadarys auka, tai kieno nors tėvas, brolis, vyras tai įvykdys“, – spėjo dizainerė.

Užjaučia nepilnametės tėvą

Paviešinsi šį atvirą savo laišką socialiniame tinkle „Facebook“ D. Mangirdienė neslėpė labai užjaučianti sumuštos ir bandytos išžaginti nepilnametės tėvą. Ir pridūrė, jog tokio tėvo kaip jis, D. Mangirdienė, deja, neturėjo, nes jos tėvas esą buvo seksualiai priekabiavęs sadistas, naikinęs viską, kas brangu.

„Verkiu su jumis kartu, nes žinau tą beviltiškumo jausmą, kai nieko negali pakeisti! Aš užjaučiu būsimą sudaužytos mergaitės vyrą, nes žinau, kaip kentė mano mylimas žmogus! Aš, būdama trijų vaikų mama, mieloji, tave labai apkabinu, nors nepažįstu tavęs – aš esu tai išgyvenusi ir žinau, kad žmogaus siela viską gali… Tik ar privalo?“ – retoriniu klausimu skausmo žodžiais persmelktą laišką baigė žinoma moteris.

Primename, kad kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone gegužės 26 dieną suluošinęs ir mėginęs išprievartauti aštuoniolikmetis buvęs kikboksininkas ketvirtadienį išgirdo Tauragės apylinkės teismo nuosprendį. Jam skirta trejų metų ir keturių mėnesių lygtinė bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Sprendimą skųs ir prokuratūra