Sąmyšis CDU gretose kilo kanclerės įpėdine laikytai Annegretai Kramp-Karrenbauer pranešus apie pasitraukimą iš partijos pirmininkės pareigų. Politikė atsistatydino po skandalo dėl CDU bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente.

A. Kramp-Karrenbauer patvirtino, kad po Berlyne vykusių derybų partijos atstovai susitarė rengti nepaprastąjį partijos suvažiavimą, kurio metu bus išrinktas naujasis CDU – Vokietijos politinėje erdvėje dominuojančios jau 70 metų – lyderis.

Manoma, kad naujasis partijos vadovas bus ir potencialus CDU kandidatas į kanclerio postą – per 2021 m. rinkimus jis turėtų varžytis dėl teisės pakeisti jau 14 m. prie valdžios vairo stovinčią Angelą Merkel.

Pirmadienio vakarą A. Kramp-Karrenbauer atvyko į Bagdadą. Ten ji planuoja dalyvauti keliuose politiniuose susitikimuose, taip pat derybose dėl kelių civilinių projektų, kuriais siekiama stabilizuoti nuo kovos prieš „Islamo valstybę“ vis dar mėginančią atsigauti šalį.

Vokietijos gynybos ministrė taip pat planuoja išsiaiškinti Vokietijos misijos Irake perspektyvas. Vokietijos saugumo operacijos laikotarpis jau pasibaigs spalio 31 dieną, tad Vokietijos vyriausybė privalės padaryti sunkų sprendimą ir nutarti, ar misijos Irake terminas turėtų būti pratęstas. A. Kramp-Karrenbauer pasisako už mandato, pagal kurį Vokietijos pajėgos dalyvauja tarptautinėje su „Islamo valstybe“ kovojančioje misijoje, pratęsimą.

Jordanijoje, per pirmadienį įvykusį pirmąjį Vokietijos gynybos ministrės vizitą į užsienį, A. Kramp-Karrenbauer pažymėjo, kad „Vokietijos indėlis kovoje prieš „Islamo valstybės“ terorizmą regione“ yra labai svarbus.

Nuo to laiko, kai 2017 metų gruodį „Islamo valstybės“ kariškiai buvo išvaryti iš Irako, šalies saugumo būklė gerokai pagerėjo, ypač sostinėje Bagdade. Vis dėlto šalyje vis dar kai kur yra karinės grupuotės telkinių.

Irakas dabar įsitraukęs ir į konfliktą tarp JAV ir Irano, nes JAV pajėgos – svarbios vyriausybės Bagdade šalininkės, bet Irako santykiai su kaimyniniu Iranu yra taip pat geri.

Vis dėlto A. Kramp-Karrenbauer leido suprasti, kad labiau tikėtina, jog Vokietija prie projekto neprisidės.

„Analizuojame šį kvietimą bendradarbiaudami su Didžiąja Britanija ir Prancūzija“, – sakė ministrė po susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu Briuselyje. A. Kramp-Karrenbauer pabrėžė, kad, kitaip nei JAV, Vokietija ir kitos Europos šalys nori išlaikyti branduolinį susitarimą su Iranu.

Berlynas stengiasi pasiekti taikų diplomatinį konflikto su Iranu sprendimą ir išlaikyti susitarimą, Teheranui draudžiantį įgyti branduolinių ginklų, sakė gynybos ministrė.

Didžioji Britanija ir JAV siekia suburti laivybos apsaugos misiją, kad užkirstų kelią Iranui toliau sulaikyti naftą gabenančius tanklaivius. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Teheranas liepos viduryje strateginiame laivybos kelyje tarp Irano ir Omano sulaikė britų „Stena Impero“ laivą ir su Panamos vėliava plaukusį „MT Riah“.

Trečiadienį abiejų šalių – Didžiosios Britanijos ir JAV – atstovai šio klausimo aptarti susitinka Bahreine.

A. Kramp-Karrenbauer apsilankymas Briuselyje buvo jos, kaip naujos gynybos ministrės, pirmasis vizitas į užsienį.

A. Kramp-Karrenbauer, kuri pernai perėmė iš kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderės pareigas, Vokietijos gynybos ministro pareigose pakeitė Ursulą von der Leyen, kuri anksčiau šį mėnesį buvo patvirtinta naująja Europos Komisijos pirmininke.

Parlamente kalbėdama A. Kramp-Karrenbauer pabrėžė ypatingą ryšį tarp Bundestago (parlamento) ir Vokietijos kariuomenės, kuriai reikia parlamento pritarimo prieš bet kokią užsienio misiją. Naujoji gynybos ministrė taip pat pakartojo raginimą didinti gynybos biudžetą.

„Po pastarojo ginčo dėl Turkijos vyriausybės pareigūnų pasirodymo kampanijose Vokietijoje, Saro kraštas uždraus tokius pasirodymus“, – sakoma šios pietvakarinės žemės pareiškime.

Turkija įsivėlė į žodžių karą su savo NATO partnere Vokietija, keliems vokiečių miestams uždraudus mitingus, kuriuose turkų politikai ketino agituoti vietos turkų bendruomenes ateinantį mėnesį referendume pritarti Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) galių išplėtimui.

R.T.Erdoganas siekia užsitikrinti palaikymą iš turkų bendruomenių užsienyje, taip pat ir Vokietijoje, kurioje gyvena maždaug 1,4 mln. turkų.

Vėliau šį mėnesį įvyksiantiems rinkimams besiruošianti Saro krašto premjerė Annegreta Kramp-Karrenbauer (Anegreta Kramp Karenbauer) pareiškė pasinaudosianti įstatymu, leidžiančiu uždrausti užsienio pareigūnams rengti kampanijas žemėje, „kai kyla grėsmė taikiam vokiečių ir užsieniečių sambūviui“.

„Vidiniams turkų konfliktams Vokietijoje vietos nėra, – pareiškė A.Kramp-Karrenbauer. – Rinkimų sueigos, keliančios grėsmę taikai krašte, turi būti uždraustos įstatymu“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepakluso raginimams uždrausti tokias užsieniečių rinkimines sueigas visoje šalyje.

Tačiau A.Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad Saro kraštas, viena iš 16 Vokietijos žemių, nelauks, kol Berlynas ar Europos Sąjunga susitars dėl oficialios politikos tokiais atvejais, ir nedelsiant įves savo draudimą.

„Čia, Saro krašte, mums ne tam tikri žmonės kelia problemų, o jų žinia. Mūsų liberalioji demokratija nėra uostas savo nedemokratiniams tikslams skelbti“, – pareiškė premjerė, kalbėdama apie referendumą, kuris, pasak kritikų, paverstų Turkijos prezidentą vienvaldžiu lyderiu.

Tačiau ji išreiškė viltį, kad tokia politika sukurs precedentą „visai ES“.