82 metų feminizmo ikona už savo bekompromisius atsiminimus apie moters gyvenimą šiuolaikinėje Prancūzijoje vadinama rašytoja žurnalistams Paryžiuje teigė, kad „man tikrai nesusidaro įspūdis, kad aš esu drąsi. Tai nėra drąsa, tai yra būtinybė“.

A. Ernaux teigė, kad literatūra negali turėti „staigaus poveikio“, tačiau ji jautė poreikį palaikyti „moterų ir engiamųjų“ kovą už savo teises.

Kalbėdama savo knygų leidėjo „Gallimard“ biure, esančio Lotynų kvartale, A. Ernaux neslėpė savo džiaugsmo dėl to, kad jaunieji skaitytojai vis dar plūsta pirkti jos knygų.

„Tai parodo, kad tai, ką aš rašau, vis dar yra gyva ir randa atgarsių. Iš visų malonumų, kuriuos galiu turėti kaip rašytoja, šitas yra pats geriausias“, – sakė Nobelio premijos laureatė.

Ji teigė, kad būtent šiuo metu yra svarbu palaikyti feminizmo judėjimą, kai JAV ir kitose pasaulio šalyse yra kvestionuojama teisė į abortą.

„Man neatrodo, kad mes, moterys, tapome lygiavertės su vyrais laisvės ir galios atžvilgiu. Vis dar yra šis dominavimas“, – sakė A. Ernaux.

Ji taip pat išreiškė savo paramą Irano žmonėms, kurie protestuoja prieš privalomą hidžabų dėvėjimą, bei pridūrė, kad „yra visiškai už tai, kad moterys protestuoja prieš šį absoliutų suvaržymą“.

A. Ernaux 2022 metų Nobelio literatūros laureate tapo ketvirtadienį. Ji yra 17-oji moteris, gavusi šį prestižinį įvertinimą, iš 119 laureatų nuo 1901 metų, kai buvo įteikta pirmoji Nobelio literatūros premija.

„2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatė Annie Ernaux tiki, kad rašymas išlaisvina. Jos kūryba bekompromisė, parašyta paprasta, švaria kalba“, – sakoma Švedijos akademijos pranešime.

„Su didele drąsa ir klinikišku aštrumu Annie Ernaux atskleidžia klasės patirties agoniją, aprašydama gėdą, pažeminimą, pavydą ar nesugebėjimą pamatyti, kas esi“, – priduriama pranešime.

82-ejų A. Ernaux yra sakiusi, kad „rašymas yra politinis veiksmas, atveriantis akis socialinei nelygybei [išvysti]. Šiam tikslui ji naudoja kalbą kaip „peilį“, kaip pati sako, kad praskleistų vaizduotės šydus“, nurodoma Švedijos akademijos pranešime.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų).

Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją prozininkui Abdulrazakui Gurnah (Abdulrazakui Gurnai) „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.

Laureatė savo apdovanojimą atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.

Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.