Tokius siūlymus Sveikatos ekspertų tarybos atstovai pateikė antradienį Prezidentūroje vykusiame susitikime, skirtame aptarti COVID-19 valdymą išplitus naujai omikron atmainai.

Pasak Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovo Daliaus Vitkaus, ekspertų taryba tarėsi, kaip būtų galima pagerinti testavimo situaciją „tokio didelio plitimo sąlygomis, kuris prognozuojamas“, nes maksimalūs laboratorijų pajėgumai atliekant PGR tyrimus yra apie 20 tūkst. jų per parą.

Ragina sulyginti testų svarbą

„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į e.sveikatos sistemą“, – pabrėžė profesorius.

Pasak D. Vitkaus, ekspertai siūlo patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus ir greitųjų testų teigiamą rezultatą priimti „kaip pakankamą įrodymą, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu bet kuriomis sąlygomis“.    

Ekspertas ragino pagalvoti ir apie „savitestavimo skaitmenizavimo galimybes“, t.y. sukurti saugią sistemą, kad pats žmogus galėtų specialia programėle perduoti namuose atlikto testo rezultatus į e.sveikatos sistemą ar kitas duomenų bazes. Vis dėlto jis pripažino, kad omikron atveju tai gali ir nebūti itin efektyvu.

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui kviečia mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms.

„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, bereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas dėl to, kad pasiekti tiems rezultatams, karantinui, reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų. Galbūt susitelkimas pasirengimui šioje vietoje būtų svarbesnis. Su tuo susijęs ir galimybių paso dabartinis formatas“ – tikino jis.

Galimybių pasas saugumo nebegarantuoja

Profesorius akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.

Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės, šiuo metu yra efektyvesnė priemonė, nei įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra galbūt žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė.

„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K. Petrikonis.

Anot jo, galimybių pasas, kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė, plintant omikron atmainai, nebėra efektyvi.

„Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės, šiuo metu yra efektyvesnė priemonė, nei įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra galbūt žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė“, – kalbėjo K. Petrikonis.

„Manome, kad skiepyti ir neskiepyti turi tik asmeninį saugumą, to saugumo, kurio galima buvo tikėtis, kad jie turėtų kitų viruso variantų metu, kad jis neperneš ar dar kažkaip, to šioje vietoje nėra. Manytumėme, kad labai griežtas galimybių paso taikymas griežtai atskiriant srautus šiame etape mažai efektyvus“, – pridūrė profesorius.

Siūlo keisti tyrimų profilį

D. Vitkaus teigimu, ekspertai taip pat ragina plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimų prieinamumą, o teigiamą šio tyrimo rezultatą ne tik persirgusiems, bet ir paskiepytiems asmenims „laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu“.

Eksperto teigimu, iki šiol Lietuvos laboratorijose vertinant asmenų antikūnų kiekį, buvo koncentruojamasi į imunoglobulino G klasės tyrimus dėl spyglio baltymo, nors nėra pakankamai mokslinių duomenų, koks tokių antikūnų kiekis yra saugus.

„Antikūnai prieš nukleokapsidės baltymą nesusidaro paskiepytam asmeniui, šie antikūnai susidaro tik persirgus COVID–19. Todėl jų teigiamas rezultatas neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris, galbūt, praėjo be simptomų“, – sakė D. Vitkus.

Jis siūlo, jog esant teigiamam šio testo rezultatui, galimybių paso galiojimas būtų pratęstas penkiems mėnesiams.

Prognozuoja antplūdį ligoninių priėmime

Londono Karalienės universitetinė ligoninės Intensyviosios pagalbos skyriaus vadovas Tomas Jovaiša kalbėjo, kad sveikatos apsaugos sistemos rezervų plintant omikron atmainai turėtų pakakti, o į ligonines guldomų COVID-19 asmenų, lyginant su dabartine situacija, skaičius neturėtų išaugti daugiau nei dešimtadaliu.

„Manome, kad augimas neturėtų viršyti 10 procentų, šiuo metu rezervas yra gerokai didesnis. Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis, nei augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis“, – prognozavo ekspertas.

T. Jovaišos teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus medicinos personalo trūkumas, ypač priėmimo skyriuose, nes pasiskiepiję asmenys, kurių sistemoje dauguma, serga be simptomų arba labai lengvai, bet į darbą kurį laiką eiti negalės.

„Numanome, kad pagrindinis srautas pacientų, jį mūsų kolegos išvys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, manome, tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artimiausiomis savaitėmis, kur poreikio augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų. Tai gali tikrai sukelti problemų“, – kalbėjo jis.  

Rekomendacijos – trumpinti saviizoliaciją

Ekspertai rekomenduoja labiau diferencijuoti ir saviizoliacijos laikotarpius, skirtingais atvejais juos trumpinant.

Taip pat jie siūlo išlaikyti kontaktinį ugdymą plečiant vaikų testavimo galimybes, griežtinant kitas apsaugos priemones, kaukių dėvėjimo taisykles.

Rekomenduojama atnaujinti medicinos personalo sergamumo COVID-19 stebėseną, decentralizuoti COVID-19 paslaugų teikimą, kad pacientai galėtų vykti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių – taip, pasak jų, paslaugų poreikio augimas būtų paskirstytas tolygiau, didesnės ligoninės galėtų toliau išlaikyti kitas sveikatos paslaugas.

„Žiūrime, kad greitieji antigenų testai yra mažiausiai patikima priemonė, kurią mes naudojame. Kaip ir minėjau, prieš atostogas mes išdalinome vaikams tuos greituosius antigenų testus. Gali būti, kad ir ateityje tai darysime, tačiau kai kurios šalys apskritai atsisako bet kokių testų, nes, kaip matote, omikron atžvilgiu reikia keisti tą taktiką“, – pirmadienį Vyriausybėje atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė A. Dulkys.

ELTA primena, kad G. Nausėda praėjusį antradienį tvirtino neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso 12–15 metų vaikams, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką.

„Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jeigu galimybių paso situacija liks tokia, kokia ji yra dabar“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sako praėjusį pirmadienį darbo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte jai pasiūlęs į galimybių paso kriterijus įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.

„Susitikęs su premjere aš pasiūliau štai kokį sprendimą: Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti, kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų, greitąjį antigeno testą“, – aiškino G. Nausėda.

„Jeigu tai nebus padaryta, kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, kvestionuodamas galimybių paso 12–15 metų vaikams atitikimą Konstitucijai“, – pabrėžė jis.

Prezidento vertinimu, šiuo metu prieiga prie galimybių pasui tinkamų PGR tyrimų yra ganėtinai komplikuota, todėl pasikeitusi tvarka, jo nuomone, leistų supaprastinti galimybių paso gavimo tvarką.

Vis tik ministrė pirmininkė I. Šimonytė sakė praėjusį pirmadienį vykusiame darbo susitikime su prezidentu G. Nausėda jokio šalies vadovo ultimatumo dėl galimybių paso vaikams neišgirdusi.

„Esu šiek tiek sutrikusi, kadangi pirmadienį kalbėjome su prezidentu apie galimybių pasą vaikams. Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo“, – praėjusį trečiadienį po Vyriausybės posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė prognozuoja, kad testų prieinamumas artimiausiu metu išliks iššūkiu dėl naujų COVID-19 atvejų augimo.

„Akivaizdu, kad greičiausiai tai bus sudėtinga padaryti kurį laiką, kadangi matome, kad atvejų skaičius kyla dėl omikron atmainos“, – mano ministrė pirmininkė, kartu pridurdama, kad prezidento pasiūlymas į galimybių paso kriterijus įtraukti antigenų testą testavimo prieinamumo problemos nesprendžia.

„Tai yra reali praktinė problema. Tiek, kad papildymas antigenų testu tos problemos nesprendžia, nes vis tiek reikės registruotis į mobilųjį punktą“, – aiškino I. Šimonytė.

„Šiandien CPO turėtų sudaryti nugalėtojų eilę ir tada bus taikomas sutarties atidėjimo terminas, kurio metu tiekėjai gali teikti pretenzijas. Jei viskas vyks sklandžiai, vasario 15 d. bus pasirašomos sutartys“, – BNS informavo laboratorijos atstovė Simona Kalvelytė.

Pasak jos, šios procedūros ir terminai yra įprasti viešųjų pirkimų procedūrose – ilgiau truko tik pasiūlymų nagrinėjimas, nes pačių pasiūlymų pirkime buvo pateikta neįprastai daug.

Laboratorija yra skelbusi, kad greitųjų antigenų testų konkurse varžosi 43 tiekėjai.

Pirkimu bus sudaromos trys sutartys dėl šių testavimo priemonių įsigijimo, iš viso ketinama įsigyti 300 tūkst. vienetų greitųjų antigenų testų.

Tai – jau antrasis testų pirkimas, pirmąkart konkursas gruodžio 23-iąją buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų nusprendus patikslinti techninę pirkimo specifikaciją.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

Pasak NVSPL Administravimo skyriaus vedėjos Elingos Šukienės, vokų atplėšimas šiame konkurse numatytas sausio 15 dieną.

300 tūkst. testų pirkimas gruodžio 23 dieną buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų nusprendus patikslinti techninę pirkimo specifikaciją.

NVSPL tuomet skelbė, jog greitųjų antigenų testų specifikacijas nurodė remiantis tuo metu pateiktomis ekspertų rekomendacijoms. Tuo tarpu potencialūs tiekėjai pateikė pretenzijas ir paklausimus dėl šių reikalavimų nesutapimo su po konkurso paskelbimo ministro įsakymu įtvirtintomis nuostatoms dėl testo jautrumo, specifiškumo ir kitų rodiklių.

Greitiesiems antigenų testams, kaip ir molekuliniams (PGR) tyrimams, naudojamas ėminys iš nosiaryklės.

Toks testavimo būdas yra pigesnis, leidžia greičiau ištirti žmones, o tyrimams atlikti nereikia ypač kvalifikuoto personalo.

„Kartu su mūsų įsteigta Sveikatos ekspertų taryba priėjome prie sprendimų ir Lietuvoje įsigyti greitųjų antigeno testų, tam, kad mūsų testavimo strategija būtų kiek galima platesnė ir efektyvesnė. Tai nepaprastai svarbu stabdant viruso plitimą. Kartu su karantino apribojimais turėtume pasiekti tokį rezultatą, kai vėl židinių atsekamumas galės tapti prasmingas ir efektyvus. Tada galėsime dar efektyviau kovoti su koronavirusu.

Šiandien mums reikia labai stiprių priemonių, susijusių su testavimu ir tam tikrais veiklos apribojimais, kad sugrįžtume į civilizuotą lygį.

Tačiau šiandien mums reikia labai stiprių priemonių, susijusių su testavimu ir tam tikrais veiklos apribojimais, kad sugrįžtume į civilizuotą lygį, bent jau 200-300 atvejų pradžioje 100 tūkst. gyventojų, bet ne 700 atvejų, kaip kad turime dabar“, – teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, vakcina jau yra paskutinėse užbaigtumo stadijose, todėl kartu su ES lyderiais tariamasi, kaip būtų galima greičiau išspręsti logistikos problemas. Vis dėlto jis pabrėžė svarbą kovoti su dezinformacija dėl skiepų.

„Tačiau to nepakanka, turime dar padaryti labai daug kitoje srityje – informuodami visuomenę arba kovodami su dezinformacija, kuri, deja, ne be trečiųjų šalių įtakos plinta. Kitaip tariant, žmonės gąsdinami, kad skiepijimasis yra neefektyvus, galbūt net kenksmingas, tokiu būdu įnešama sumaištis visuomenėje, tam turime užkirsti kelią“, – sakė G. Nausėda.

Jo nuomone, reikia galvoti ir apie visuomenės psichologinę būseną, kuri, anot prezidento, nėra gera.

„Tai toli gražu ne tik Lietuvos fenomenas, bet ir visos ES, pasaulio fenomenas. Žmonės pavargo, tai jau antroji didelė banga. Kai kuriose valstybėse atsiranda judėjimai, kurie nukreipti į priešingą pusę. Dėl tos priežasties mes turime ne tik kantriai ir profesionaliai aiškinti, kokios rizikos yra susijusios su koronavirusu, bet ir padėti žmonėms atsispirti tiems nuotaikos pokyčiams, kurie neišvengiamai užsitęsusios pandemijos pasekmė“, – teigė G. Nausėda.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu iš viso 48 vakcinos nuo koronaviruso pasiekė tyrimų su žmonėmis etapą.

Šį mėnesį buvo paskelbti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ bendrovių kuriamų vakcinų 3-ojo etapo rezultatai, kurie parodė, kad abi vakcinos sukuria efektyvų imunitetą nuo COVID-19.