Nuo 2015-ųjų Portugalijos premjero pareigas ėjęs A. Costa antradienį atsistatydino po to, kai buvo įveltas į korupcijos tyrimą dėl su energetika susijusių sutarčių. Jo pasitraukimas šalyje sukėlė politinę krizę.

„Nusprendžiau paleisti Respublikos Asamblėją ir kovo 10 dieną surengti rinkimus“, – sakė konservatyvusis valstybės vadovas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza) per televiziją transliuotame kreipimesi.

Prieš pradėdamas transliaciją jis kalbėjosi su Valstybės tarybos, kuri yra patariamasis organas, nariais.

Trečiadienį prezidentas susitiko su pagrindinių politinių partijų lyderiais, nes sprendė, ar prašyti kurio nors iš jų pabandyti suformuoti naują vyriausybę, ar paleisti parlamentą.

Pagrindinės opozicinės kairiosios ir dešiniosios partijos ragino surengti pirmalaikius rinkimus.

Tuo tarpu A. Costos Socialistų partija norėjo paskirti naują ministrą pirmininką, kuris vadovautų turėdamas patogią jos parlamentinę daugumą.

M. R. de Sousa teigė, kad šis sprendimas nėra priimtiniausias, nes premjeras nebūtų įteisintas visuotiniu balsavimu.

Rinkimų paskelbimas kovo mėnesį suteiks socialistams laiko rasti A. Costos, vieno iš nedaugelio kairiųjų vyriausybės vadovų Europoje, įpėdinį.

Minėtasis korupcijos tyrimas susijęs su ličio gavybos ir ekologiško vandenilio gamybos sutarčių sudarymu.

Pats A. Costa tvirtina nepadaręs nieko neteisėta.

„Šiomis aplinkybėmis (...) įteikiau savo atsistatydinimo raštą Respublikos prezidentui“, – per televiziją transliuotame pareiškime sakė A. Costa.

Portugalijos prokurorai anksčiau antradienį pranešė, kad apkaltino infrastruktūros ministrą Joao Galambą (Žuaną Žalambą) dėl korupcijos skandalo, į kurį buvo įtraukti keli aukščiausio rango vyriausybės pareigūnai.

J. Galambo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas dėl ličio gavybos koncesijų suteikimo ir vandenilio gamybos sutarčių.

Skelbiama, kad Portugalijos tyrėjai, atlikdami tyrimą dėl įtariamos korupcijos energetikos sutarčių srityje, surengė kratas keliose vyriausybės ministerijose ir oficialioje ministro pirmininko rezidencijoje, sulaikė ministro pirmininko administracijos vadovą Vítorą Escarią (Vitorą Eskariją).

„Ministro pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiais įtarimais dėl mano sąžiningumo“, – savo pareiškime sakė A. Costa.

Europa ieško būdų skubiai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, sukrėtusią energijos rinką, paskatinusią kainų didėjimą ir privertusią šalis skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad „krinta į akis“, jog nėra dujotiekio, jungiančio Portugaliją, Ispaniją ir Prancūziją su Vidurio Europa. Anot jo, toks vamzdynas galėtų „smarkiai prisidėti“ prie pastangų sušvelninti tiekimo krizę.

Ispanija šiuo metu turi šešis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, per kuriuos priima jūra atgabenamas dujas. Šie terminalai galėtų padidinti Europos Sąjungos importo pajėgumus, bet Ispanija turi tik dvi mažo pralaidumo jungtis su Prancūzijos dujotiekių tinklu, sujungtu su likusia Europos dalimi.

Madridas ragino atgaivinti dujotiekio, jungiančio Katalonijos Pirėnus su Prancūzija, projektą, galintį reikšmingai padidinti tiekimo pajėgumus..

Kalbėdama per Ispanijos visuomeninę televiziją ekologijos ministrė Teresa Ribera sveikino O. Scholzo komentarus ir pridūrė, kad Madridas nusiteikęs „prisidėti prie energetikos krizės [sprendimo]... naudojant Ispanijos išdujinimo infrastruktūrą“.

Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antoniju Košta) sakė, kad jungtis su Europos centrine dalimi jo šaliai yra „prioritetas“. Jis sveikino Vokietijos poziciją kaip papildomą „spaudimą Europos institucijoms“, kad šis klausimas būtų sprendžiamas.

Pirėnų pusiasalyje jau yra sukurtas geras dujų tiekimo tinklas, bet daugiausiai rūpesčių kelia tiekimas per Pirėnų kalnus. Ispanija ir jos dujų operatorė „Enagas“ bendradarbiauja su Prancūzijos institucijomis, kad būtų sukurta „tiesesnė jungtis“, sakė T. Ribera.

„Vamzdynui per Katalonijos Pirėnus reikėtų investicijų“, pažymėjo ispanų ministrė ir pridūrė, kad „Enagas“ yra apskaičiavusi, jog „vamzdynas pietinėje sienos pusėje galėtų pradėti veikti per 8–9 mėnesius“.

Toks dujotiekis būtų panašus į anksčiau siūlytą „MidCat“ projektą, turėjusį sujungti Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos dujų tinklus, bet sulaukusį aplinkosaugos organizacijų pasipriešinimo. Šio projekto įgyvendinimas sustojo 2019 metais, negavus finansavimo.

Tačiau kilus karui Ukrainoje atsinaujino raginimai tęsti tokius planus. Viena iš jų šalininkų buvo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Naujienų agentūrai AFP „Enagas“ atstovė patvirtino, kad dujotiekis galėtų būti parengtas veikti „per 8–9 mėnesius nuo statybų pradžios“.

Pagal savo strateginį planą 2022–2030 metams bendrovė siekia skirti šiam vamzdynų projektui apie 370 mln. eurų.

T. Ribera taip pat sakė, kad Ispanija siekia geriau naudoti esamus vamzdynus, įrengdama papildomą kompresorių stotį, kuri leistų padidinti dujų tiekimo pajėgumus 20–30 procentų.

Šis projektas galėtų būti užbaigtas per „2–3 mėnesius“, pridūrė ministrė.

„Aišku, tai nėra daug – per šias jungtis galime tiekti iki 2–2,5 proc. visoje Europos Sąjungoje suvartojamų dujų – bet tai aktualu“, – kalbėjo T. Ribera.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į Europos Sąjungą (ES), o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa (Antoniju Košta) žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.

Gegužės pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.

Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių, tad dabar su Kremliaus pajėgomis kovojančiai šaliai vykdyti pokyčius – dar sunkiau.

Tačiau V. Zelenskis tvirtai įsitikinęs, kad jo šaliai turėtų būti leista pradėti visateisės narystės ES procesą.

„Nes, patikėkite, tai nebus kompromisas su Ukraina Europoje, tai bus dar vienas kompromisas tarp Europos ir Rusijos. Esu tuo visiškai tikras, – sakė prezidentas. – Tai Rusijos pareigūnų, lobistų įtaka ir politinis bei diplomatinis spaudimas Europos šalies sprendimui paremti Ukrainą arba ne.“

E. Macrono iniciatyva dėl „Europos politinės bendruomenės“ bus svarstoma birželio pabaigoje vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Prancūzijos vadovo teigimu, prie tokios grupės galėtų prisijungti ir Jungtinė Karalystė, kuri po referendumo išstojo iš ES.

Tačiau kai kurie ES lyderiai jau išreiškė nepritarimą šiai idėjai.

„Siūlymai kurti paralelines politines bendruomenes, na, kaip idėjų generavimo pavyzdį aš galiu sveikinti, bet man susiklosto įspūdis, kad tuo mėginama pridengti akivaizdų politinės valios trūkumą priimti ryžtingus sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo“, – kiek anksčiau yra sakęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

E. Macrono siūlymą kritikuoja ir britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Pirmenybę teikiu sėkmingai veikiančioms struktūroms, nesvarbu, ar tai būtų G-7 (Didysis septynetas), ar NATO“, – Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ penktadienį sakė L. Truss.

A. Costa, kuris per praėjusias dvi savaites dalyvavo daugelyje rinkimų kampanijos renginių, trečiadienį turėjo susitikti su prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa pokalbių apie vyriausybės formavimą.

A. Costos Socialistų partija (PS) sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose iškovojo absoliučią daugumą – beveik 42 proc. balsų. PS parlamente turės mažiausiai 117 mandatų iš 230.

Iki šiol jos mandatų skaičius buvo tik 108. Dėl to A. Costa nuo 2019 metų vadovavo mažumos vyriausybei, kuri buvo priklausoma nuo dviejų kraštutinių kairiųjų partijų paramos.

Kaip pranešė laikraštis „Público“, tai ketvirtadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas António Costa.

Leidinio žiniomis, Portugalijos valdžios sprendimu nuo rugpjūčio 1 d. bus atšaukta naktinė komendanto valanda, bus sušvelnintos ribojamosios priemonės, taip pat ir tos, kurios taikomos vestuvių organizavimui. Nuo rugsėjo pradžios vyriausybė žada atšaukti prievolę dėvėti kaukes lauke. Be to, kai 85 proc. portugalų bus visiškai pasiskiepiję nuo koronaviruso, valdžia atidarys barus ir diskotekas, kur žmonės bus įleidžiami su Covid-19 pasais.

Nuo pandemijos pradžios 10 mln. gyventojų turinčioje Portugalijoje nustatyta daugiau kaip 963 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per 17,3 tūkst. pacientų mirė.

Kalbėdamas po Ministrų kabineto susitikimo, vykusio praėjus savaitei po to, kai vyriausybė įvedė antrą karantiną, nenurodantį uždaryti mokyklų ir universitetų, premjeras Antonio Costa sakė, kad mokyklų uždarymai prasidės penktadienį.

„Atsargumo dėlei mes turime ateinančioms 15 dienų nutraukti mokymo procesą“, – sakė A. Costa, pridurdamas, kad sprendimas tapo būtinas dėl „naujosios atmainos ir jos plitimo greičio.“

Portugalija šią savaitę kelis kartus sumušė per parą patvirtinamų mirčių nuo koronaviruso rekordą. Sveikatos tarnybos pranešė, kad vien ketvirtadienį per 24 valandas mirė 221 infekuotas pacientas.

Ankstesnę parą apie 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo užfiksuotas per parą patvirtinamų infekcijos atvejų antirekordas – 14 647. Ketvirtadienį šis skaičius kiek sumažėjo ir sudarė 13 544.

Už atvejų šuolį daugiausiai atsakingas „britiškosios“ atmainos koronavirusas, kuris yra daug labiau užkrečiamas nei pirminis viruso variantas.

„Smarkiai padaugėjo užsikrėtimo šia atmaina atvejų“, – sakė premjeras, pridurdamas, kad jis šiuo metu yra atsakingas net už 20 proc. naujų infekcijų ir jau kitą savaitę gali sudaryti 60 proc.

Per trečiadienio ministrų kabineto posėdį bus priimtas sprendimas dėl apribojimų, panašių į tuos, kurie buvo įvesti per pirmąjį karantiną pernai kovą, sakė A. Costa.

Taip jis kalbėjo sveikatos apsaugos pareigūnams pranešus apie rekordiškai daug mirčių per pastarąsias 24 valandas – 122, o bendram koronaviruso aukų skaičiui Portugalijoje pasiekus 7 965.

Penktadienį pranešta apie rekordinį vienos paros naujų atvejų prieaugį – 10 176. Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje viršija 489 000.

Šiuo metu Portugalijos ligoninėse gydomi 3 983 COVID-19 pacientai, 567 iš jų – intensyviosios priežiūros skyriuose.

„Šiuo metu susiduriame su trečia [viruso] banga“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Costa.

Sveikatos apsaugos ministrė Marta Temido (Marta Temidu) sakė, kad pastaruoju metu išaugęs naujų atvejų skaičius susijęs su žiemos švenčių laikotarpiu ir staiga atvėsusiais orais.

Vyriausybė antradienį konsultuosis su visuomenės sveikatos ekspertais, o po to diskutuos, kaip geriausia sugriežtinti nuo lapkričio pradžios galiojančius ribojimus.

Perrinkimo sausio 24-osios rinkimuose sieksiantis prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza) šeštadienį per debatus pareiškė, kad „nėra kitos alternatyvos, išskyrus visuotinį karantiną“.

Apie šį sprendimą pranešta likus dvi dienos prieš prasidedant naujam karantinui, galiosiančiam beveik visoje šalies teritorijoje.

Vyriausybė nori, kad būtų galima teisiškai suvaržyti keliones, matuoti žmonėms kūno temperatūrą ir kovai su pandemija pasitelkti viešojo bei privataus sektorių darbuotojus, sakė premjeras spaudos konferencijoje. 

„Mes siūlome skelbti ekstremaliąją situaciją prevencijos tikslais, kad būtų išvengta teisinių neaiškumų“, – sakė socialistas A. Costa po derybų su prezidentu konservatoriumi Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza). 

Paklaustas apie galimą komendanto valandos įvedimą, A. Costa sakė, kad galiojant ekstremaliajai situacijai „niekas nedraus esant reikalui apriboti galimybę keliauti nuo 23 iki 6 val., taikant išimtį tik žmonėms, turintiems dirbti naktį“.

Šeštadienį premjeras paskelbė, kad priemonės, kurių jau anksčiau buvo imtasi kai kuriuose šiauriniuose šalies rajonuose, bus įvestos beveik visoje šalyje ir palies 70 proc. gyventojų. Jos galios mažiausiai dvi savaites.

Kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė ar Prancūzija, suvaržymai Portugalijoje bus ne tokie griežti, kaip taikyti anksčiau šiais metais.  

Jau beveik dvi savaites trijose šiaurinėse Portugalijos savivaldybėse taikomi suvaržymai nuo trečiadienio galios 121-ame iš 308-ių šalies administracinių vienetų ir paveiks apie 7,1 mln. žmonių (70 proc. populiacijos).   

Žmonėms vis dar bus leidžiama vykti į darbą, jeigu jie neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu iš namų, taip pat vežti vaikus į mokyklą. 

Parduotuvės negalės dirbti po 22 val., o įmonės turės taikyti lankstesnį darbo laiko režimą. 

Portugalija, kurioje praėjusią savaitę pirmą kartą per parą buvo nustatyta daugiau kaip 4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, pirmadienį pagerbė 2 544 koronaviruso aukas.

Premjero Antonio Costos (Antoniju Koštos) socialistai praėjusį sekmadienį laimėjo 106 iš 230 mandatų ir sustiprino savo pozicijas parlamente, kuriame iki šiol turėjo 86 atstovus, bet iki daugumos jiems dar trūksta 10 mandatų. 

Po 2015 metų rinkimų A. Costa suformavo socialistų mažumos vyriausybę, remiamą antikapitalistinio Kairės bloko ir Komunistų partijos. Tokį beprecedentį aljansą priešininkai vadino keistu.

Kitaip nei 2015-aisiais, kai buvo būtina, kad socialistus paremtų abi šios partijos, šįkart A. Costai reikalinga tik vienos iš jų parama, kad turėtų daugumą.

Po praėjusio sekmadienio rinkimų Kairės blokas išlaikys turimas 19 vietų, o komunistai gaus 12 mandatų – penkiais mažiau nei dabar, bet pakankamai, kad socialistai turėtų mažiausiai 116 balsų daugumą. 

Vis dėlto po ketvirtadienį surengtų derybų su kitomis partijomis PS pareiškė, kad šįkart valdys viena ir prireikus sieks kitų politinių jėgų paramos, bet nepasirašys su jomis susitarimo.

Kaip skelbiama PS pareiškime, partija „įgyvendins nuolatinį dialogą su visa įstatymų leidžiamąją valdžia, siekdama rasti sprendimus“ tvirtinant biudžetus ir kitus įstatymus.

Kairės blokas buvo pasirengęs vėl paremti socialistus, tačiau pareikalavo reformuoti darbo įstatymą, kurį patvirtino ankstesnė centro dešiniųjų vyriausybė, įgyvendindama priemones, sutartas su Europos Sąjunga ir TVF mainais į 78 milijardų eurų tarptautinę paramą.

A. Costa, kuris atšaukė kai kurias iš taupymo priemonių, bet vis tiek sugebėjo sumažinti Portugalijos biudžeto deficitą beveik iki nulio, savo ruožtu pareiškė, kad darbo įstatymo peržiūra nėra „vienas iš prioritetų“. 

Socialistams gavus daugiau mandatų parlamente nei visos centro dešiniųjų partijos kartu sudėjus, socialistų vyriausybės teikiami įstatymai gali būti priimti netgi visoms kitoms kairiosioms partijoms susilaikius.

Keturios vietos būsimajame parlamente dar nepaskirstytos – jos priklausys nuo užsienyje balsavusių rinkėjų balsų.