Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkursas pajudėjo tikslo link.

Jau baigėsi dar vasario pradžioje pratęstas dalyvauti konkurse reikalingų dokumentų teikimas.

Anot Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, konkurse dalyvauti panoro du dalyviai.

Pirminiame etape buvo sulaukta vieno pasiūlymo.

Tiesa, su konkursu susipažino ir juo domėjosi daugiau verslininkų, tačiau galiausiai kandidatūras pateikė tik du dalyviai.

Prieš pratęsiant konkursą minėta, kad galimybe pretenduoti į objekto statybas ir valdymą domėjosi net užsienio investuotojai, tačiau dabartiniais duomenimis abu konkurso dalyviai yra verslo atstovai iš Lietuvos.

Šiuo metu vykdomos tolesnės konkurso procedūros, todėl daugiau smulkmenų neatskleidžiama.

Anot E.Simokaičio, artimiausiu metu būsimieji sporto ir laisvalaikio komplekso statytojai bei šeimininkai dar nepaaiškės. Tam gali prireikti kelių mėnesių.

Sutartį su objekto statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti 25 metams.

Numatoma, kad čia bus įrengta transformuojama universali sporto erdvė, skirta krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Planuojama, kad jos plotas turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkst. kv. m.

Daugiafunkciame sporto komplekse taip pat numatoma įrengti krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo aikštes ir tris tinklinio bei penkias badmintono aikšteles. Planuojamame objekte turėtų atsirasti ir dvi ledo aikštelės.

Skelbiama, kad kompleksas turi būti suprojektuotas, pastatytas ir įrengtas bei pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas ne ilgiau nei per 32 mėnesius nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos.

Verslininkai, ketinantys dalyvauti Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkurse, paraiškas turėjo teikti iki sausio pabaigos.

Vis dėlto, anot Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, koncesijos konkursą nuspręsta pratęsti dar dviem savaitėms – iki vasario 14 d.

"Buvo gauti du ar trys prašymai terminą pratęsti, kadangi yra susidomėję galimi dalyviai iš užsienio, kurie nespėja parengti dokumentų. Jiems reikia papildomo laiko", – paaiškino Turto skyriaus vedėjas.

Pasak jo, paraiškų teikimo terminą nuspręsta pratęsti atsižvelgus į gautus prašymus, į tai, kad pratęsti prašoma ne ilgam laikui, siekiant konkurse sulaukti kuo daugiau dalyvių bei jų pasiūlymų.

"Nuolat gauname tokių prašymų, kreipiasi paaiškinimų. Susidomėjimas objektu yra. Būtų gerai gauti ir pasiūlymų", – sakė E.Simokaitis.

Pirminiame konkurso etape buvo gautas vienas pasiūlymas.

Sutartį su objekto statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti 25 metams.

Numatoma, kad čia bus įrengta transformuojama universali sporto erdvė, skirta krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Planuojama, kad jos plotas turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkst. kv. m.

Daugiafunkciame sporto komplekse taip pat numatoma įrengti krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo aikštes ir tris tinklinio bei penkias badmintono aikšteles. Planuojamame objekte turėtų atsirasti ir dvi ledo aikštelės.

Skelbiama, kad kompleksas turi būti suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir pripažintas tinkamu naudotis bei įregistruotas ne ilgiau nei per 32 mėnesius nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, šiuo metu rengiama studija, kaip 2-osios vandenvietės teritoriją konvertuoti į sporto ir laisvalaikio centrą.

Kadangi projektas būtų vystomas privačiomis lėšomis ir koncesijos sutarties pagrindu, rengėjų paprašyta apskaičiuoti, kokio dydžio investicijos būtų reikalingos projektui įgyvendinti, kad šis taptų patrauklus naujam šeimininkui, kuriam laikui pastarajam reikėtų perduoti objektą.

„Projekto rengėjai pristatė, kas būtų patrauklu koncesininkui. Patrauklumas visada siejasi su ekonomika“, – pažymėjo pavaduotoja.

Numatoma, kad sporto ir laisvalaikio komplekse, kuris atsiras 2-osios vandenvietės teritorijoje, turėtų išdygti aikštelės, tinkamos tokioms sporto šakoms kaip tinklinis, badmintonas, tenisas, salės futbolas. Taip pat – dvi ledo aikštelės, kurios tarnautų ledo ritulininkams, dailiojo čiuožimo, akmenslydžio, vadinamojo kerlingu, atstovams.

E.Mantulovos teigimu, kurioms sporto šakoms trūksta erdvių uostamiestyje, išsiaiškinta, apklausus įvairias federacijas, trenerius.

Anot pavaduotojos, rengėjai nurodė, kad daugiafunkcį sporto ir laisvalaikio kompleksą reikėtų projektuoti ieškant pačių efektyviausių energijos panaudojimo būdų. Patalpoms apšildyti būtų galima panaudoti ledo aikštelėse sugeneruotą šilumą.

Preliminariais skaičiavimais, daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso, kuriame būtų įdiegti efektyviausi energijos panaudojimo būdai, projektavimas, pastatymas, įrengimas atsieitų apie 11 mln. eurų. Koncesijos sutartis turėtų būti pasirašoma 25 metams ir ilgesniam laikui.

„Nuo kitų metų keičiasi įstatymas, bus leidžiama numatyti ilgesnį koncesijos terminą“, – teigė pavaduotoja.

Nors pasitarimo metu netrūko diskusijų, klausimų, rengėjų įžvalgoms miesto valdžios atstovai pritarė.

Trūks ir sporto salių

Kokie objektai gali atsiras Antrosios vandenvietės teritorijoje, miesto valdžios atstovai svarstė antradienį vykusio pasitarimo metu.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, kad prieš dvejus metus parengtoje minėtos vietos galimybių studijoje numatyta, kad čia galėtų iškilti ledo arena ir kiti sportui skirti pastatai.

A.Šulcas priminė, neilgai trukus teks nugriauti prie piliavietės esančią sporto salę. Ateityje teks uždaryti ir esančią Melnragėje, netoli įmonės „Klaipėdos nafta“.

„Miesto strateginiame plane yra numatyta statyti ledo areną koncesijos būdu, tačiau dėl vietos nėra apsispręsta. Ateityje reikės ir naujų sporto salių. Natūralu, kad ieškome vietos, kur galėtų atsirasti šie objektai. Pasitarimo metu savivaldybės administracijos atstovai tvirtino, kad visi šie sporto objektai galėtų atsirasti Antrosios vandenvietės teritorijoje. Kitos tokios vietos nėra“, – atkreipė dėmesį vicemeras.

Reikėtų pakeisti paskirtį

Pasitarimo metu sudėliotas ir veiksmų planas, ko reikėtų imtis planams įgyvendinti. Dabar Antrosios vandenvietės teritorija, esanti Paryžiaus Komunos gatvėje, priklauso įmonei „Klaipėdos vanduo“.

A.Šulcas aiškino, kad reikia suformuoti naują sklypą ir atskirti jį nuo minėtos bendrovės.

„Reikia rasti teisinį būdą, kaip miestas galėtų perimti šį turtą už likutinę vertę“, – tvirtino vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad šiemet bus baigtas rengti ir patvirtintas miesto bendrasis planas. Norint statyti sporto objektus Antrosios vandenvietės teritorijoje, reikia pakeisti jos paskirtį. Dabar pastarosios paskirtis – infrastruktūros.

Miesto indėlis – žemė

Antrosios vandenvietės teritorija patenka į miesto tikslinę teritoriją, kuri bus atnaujinta iš pagrindų, į pagalbą pasitelkus ES lėšas.

Numatyta rekonstruoti viešuosius pastatus, gatves, šaligatvius, pėsčiųjų takus. Pasak vicemero, pasinaudojus minėtomis lėšomis, būtų galima išvalyti Antrosios vandenvietės teritoriją.

„Tada reikės apsispręsti, kokius sporto objektus norime matyti minėtame sklype. Šiandien atsakymo į šį klausimą dar neturime. Tada reikėtų parengti koncesijos programą ir užduotis. Po to būtų skelbiamas konkursas, kas tuos objektus suprojektuos, pastatys ir eksploatuos kažkiek metų“, – pasakojo vicemeras.

A.Šulcas pasakojo, kad pagal dabartinius planus miesto indėlis į sporto objektus būtų tik žemė. Klaipėdoje kol kas tokio koncesijos modelio praktikos nėra.

Paklaustas vicemeras, ar Klaipėdai reikia ledo arenos, atsakė: „Tą parodys koncesijos konkursas. Ledo ritulio bendruomenė sakė, kad reikia. Tvirtina, kad šis objektas egzistuotų savarankiškai be didelio finansavimo iš šalies. Ledo ritulys – populiari sporto šaka pasaulyje ir jo populiarumas auga“.

Nors investuotojas antrojoje vandenvietėje ketinęs įkurti Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centrą, pasitraukė, uostamiesčio valdžia šios idėjos neatsisako. Miesto politikai nepritarė šios teritorijos pardavimui.

Antrosios vandenvietės likimą trečiadienį svarstė miesto tarybos kolegija. Ji turėjo apsispręsti, ar antrosios vandenvietės teritoriją palikti visuomenėms reikmėms, ar nustatyti komercinę jos paskirtį – leisti gyvenamąją statybą.

Priminta, kad buvo atsiradęs investuotojas – uostamiestyje veikianti Socialinių mokslų kolegija, kuri šioje teritorijoje ketino įkurti Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centrą.

Tačiau savo planų ji atsisakė ir susidomėjo sklypu kitoje vietoje.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė atkreipė dėmesį, kad, norint antrosios vandenvietės teritorijoje vykdyti veiklą reikia daug investicijų.

Vien teritorijos išvalymas atsieitų apie 2 mln. litų.

Pasak A.Velykienės, šio metu rengiamas teritorijos, į kurią patenka ir antroji vandenvietė, detalusis planas. Dėl to reikia nuspręsti, kokią paskirtį numatyti.

Tarybos kolegija nepritarė, kad šis sklypas būtų parduodamas ir jame būtų numatyta gyvenamoji statyba. Atkreiptas dėmesys, kad mieste yra taip daug teritorijų, kuriose ši numatyta, bet niekas nevyksta.

Tarp jų paminėtos buvusi „Trinyčių“ fabriko teritorija, prie Jono kalnelio.

Buvo siūlymų sujungti abu variantus – numatyti ir gyvenamąją statytiną ir centro įkūrimą. Tačiau paaiškinta, kad tą padaryti būtų sudėtinga.

Tarybos kolegija nusprendė antrosios vandenvietės teritorijoje turėtų būti kuriamas Mokslo ir technikos populiarinimo, kultūros ir laisvalaikio centras, tačiau pabrėžė, kad įgyvendinti šios idėjos nereikia skubėti.

„Dykrų vystyti yra daug ir pigesnių“, – tvirtino vicemeras Artūras Šulcas.

Ketvirtadienį uostamiestyje veikianti Socialinių mokslų kolegija Klaipėdos politikams pristatė planus jau neveikiančioje antrojoje Klaipėdos vandenvietėje įrengti modernų mokslo ir laisvalaikio parką. Panašus projektas jau įgyvendintas sostinėje. Norint gyvenimui prikelti minėtos vandenvietės teritoriją prireiktų keliolikos milijonų eurų.

Iškiltų iki 2022-ųjų

Ketvirtadienį uostamiesčio vadovai susipažino su Socialinių mokslų kolegijos siūloma iniciatyva antrojoje vandenvietėje įrengti mokslo, verslo bei miestiečių interesus tenkinantį klasterį.

Šiuo metu neveikiančios antrosios vandenvietės teritorijoje Ryšininkų g. planuojama pastatyti analogų neturintį statinį, po kurio stogu įsikurtų mokslui pritaikyta erdvė, verslo zonos, kur įsikūrusius verslo pradinukus konsultuotų specialistai, o gyventojus į šiuo metu nenaudojamą teritoriją trauktų vaikų edukacijai bei laisvalaikiui pritaikyta vieta. Taip pat svarstoma ir apie apgyvendinimo paslaugas teikiančią pastato dalį.

Savivaldybei palaiminus kolegijos siūlomą projektą, kurio pirminė koncepcija ketvirtadienį buvo sutikta palankiai, pastatas Ryšininkų g. iškiltų iki 2022-ųjų.

Savivaldybei nekainuotų

Planuojama, kad statinys būtų maždaug 15 tūkst. kv. m, čia studijuoti galėtų apie du tūkst. studentų, būtų sukurta apie 500 darbo vietų, bei pusšimtis – verslininkams.

Grandioziniam projektui įgyvendinti preliminariai reikėtų apie 15 mln. eurų investicijų.

Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė patikino, jog visą mokestinę naštą prisiimti sutiktų pati kolegija, ieškodama būdų pritraukti įvairias finansavimo priemones.

„Jeigu savivaldybė norėtų, dalį projekto būtų galima vykdyti kartu“, – galimybę įvardijo G.Skučaitė.

Vandenvietę nugriautų

Šiuo metu pastatai Ryšininkų g. priklauso bendrovei "Klaipėdos vanduo". Jos generalinis direktorius Leonas Makūnas patikino, jog toks projektas yra sveikintinas ir seniai lauktas.

„Šio objekto eksploatacija kasmet mums kainuoja apie 100 tūkst. litų. Likutinė pastatų vertė yra apie du milijonus litų. Mes tikrai sutiktume šiuos pastatus už likutinę vertę ir parduoti“, – patikino L.Makūnas.

Tuo pačiu naujasis savininkas įgytų teisę ir nuomoti maždaug 2,5 ha žemę po ir aplink pastatus.

Bendrovės vadovas patikino, jog statant naują statinį antrosios vandenvietės pastatų panaudoti niekaip nepavyktų ir rekomendavo juos nugriauti. Tiesa, tai taip pat neatsieitų pigiai.

Preliminariais skaičiavimais pastatų nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas turėtų kainuoti apie tris mln. litų, tačiau tuo atveju, jeigu griaunant likusios medžiagos būtų panaudotos naujo pastato statyboms, išlaidos sumažėtų iki 700–800 tūkst. litų.

Prilygino pražūčiai

Vis dėlto ne visi buvo nusiteikę pozityviai Socialinių mokslų kolegijos siūloma iniciatyva. Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vytautas Lupeika pastebėjo, jog reikėtų gerai pasvarstyti prieš laiminant tokį projektą.

„Galų gale ateina šios vandenvietės pabaiga“, – nusivylė V.Lupeika.

Tarybos nario teigimu, vandenvietė vis dar galėtų veikti ir čia būtų geriau įrengti baseiną ar pramogų parką, o ne verslo, mokslo ir pramogų centrą.

Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pastebėjo, jog planuojant tokį objektą svarbu užtikrinti, kad šis vystytųsi greitai, mat šalia antrosios vandenvietės planuojami nauji gyvenamieji kvartalai.