Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai skirti 37 asmenims, „kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido“, rašoma dekrete.

Beveik visi asmenys apdovanoti po mirties.

Apdovanojimo atvyko atsiimti tik gelbėtoja Kristina Kazlauskienė (Arvasevičiūtė).

„Kiekvieną rugsėjį, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Kartu pagerbiame ir žydų gelbėtojus – žmones, kurie drįso pasipriešinti okupaciniam režimui nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimoms“, – per apdovanojimų ceremoniją sakė šalies vadovas.

Jis priminė, kad žydų gelbėtojai Lietuvoje veikė itin sudėtingomis sąlygomis – iš laikraščių puslapių sklido nuožmi antisemitinė agitacija, vyko masinės žydų žudynės, išdrįsę slapstyti pasmerktuosius ar priešintis okupaciniam režimui taip pat nesulaukdavo pasigailėjimo.

„Tačiau gelbėtojų drąsa ir žmogiškumas buvo stipresni už prievartą ir baimę: Jie išsaugojo gyvybes ir pratęsė gyvenimus. Jų kilnus pavyzdys drąsiai gali būti vadinamas didvyriškumo ir humanizmo etalonu“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.