Dviems nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.

Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – posėdyje sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.

„Visi byloje kaltinti ir nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, vykdydami kitos valstybės – TSRS ir TSKP organizacijos politiką, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjo civilius, persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, agresijos ir tarptautinio ginkluoto konflikto metu žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis, juos sunkiai sužalojo, naudojo bauginimo ir teroro priemones, neteisėtai suvaržė ir atėmė jų laisvę, įsakė vykdyti ir vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, pažeisdami Lietuvos tarptautinių sutarčių ir visuotinai pripažintų tautinių papročių dėl karo priemonių nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti ir panaudojo uždraustas karo priemones“, – pabrėžė jis.

Jurijus Melis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pakeista bausmė 16-kai nuteistųjų

Kaip posėdyje informavo bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas E. Rimšelis, išnagrinėjus bylą iš dalies buvo patenkinti dviejų nuteistųjų skundai, Generalinės prokuratūros skundas ir nukentėjusiųjų Roberto ir Onos Povilaičių skundas.

G. Ivanovui paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Ankstesniu sprendimu jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Jurijui Meliui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas padidino trejais metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

Į J. Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

„Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad šiems dviem nuteistiesiems buvo skirtos aiškiai švelnesnės bausmės, nei kitiems tankų ekipažuose buvusiems kariams“, – pabrėžė teisėjas.

Anot E. Rimšelio, akivaizdu, kad greičiausiai tai buvo padaryta tik dėl to, kad jie vieninteliai dalyvavo teismo procese.

Kalbėdamas apie G. Ivanovą, teisėjas pažymėjo, kad jam – keturių tankų grupės vadovui – pirmosios instancijos teismas buvo skyręs tokią pačią bausmę, kaip ir eiliniams tankų vairuotojams ir taikytojams, kurie vykdė jo komandas.

Anot E. Rimšelio, tokia pati situacija buvo ir su J. Meliu – teismas jam buvo skyręs septynerius metus laisvės atėmimo, kai jo tanko taikytojui buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš viso, Apeliacinis teismas pakeitė bausmes šešiolikai iš 67 byloje nuteistų asmenų, bausmės sušvelnintos tik dviem iš jų.

Dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skirtos 37 nuteistiesiems.

Griežčiausia bausmė šioje byloje – penkiolika metų laisvės atėmimo – yra paskirta iš Pskovo atvykusios 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio, kuris ne tik dalyvavo planuojant įsakymus, bet ir vadovavo Spaudos rūmų užėmimui, pats sužeidė mažiausiai vieną žmogų.

E. Rimšelis taipogi informavo, kad pakeičiama ankstesnio teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, kurie pirmuoju teismo sprendimu buvo atmesti arba palikti nenagrinėti.

„Solidariai iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiajam Robertui Povilaičiui 50 tūkst. eurų, Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinės žalos atlyginimui“, – trečiadienį posėdyje paskelbė teisėjas.

Teismas taip pat panaikino buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui skirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nes jis pernai mirė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasikartojantys nuteistųjų argumentai – atmesti

Kalbėdamas apie nuteistiesiems atstovaujančių advokatų skunduose pasikartojančius argumentus, E. Rimšelis apžvelgė juos ir komentavo, kodėl tie argumentai buvo atmesti.

„Pirmiausia, buvo keliamos abejonės, ar Lietuvos teismai apskritai gali nagrinėti tokias bylas. Kolegija tokias abejones išsklaidė“, – pažymėjo jis.

Anot jo, antrasis skunduose keltas klausimas yra susijęs su Baudžiamojo kodekso nuostatų galiojimu ir tuo, kad įstatymai, pagal kuriuos buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, buvo priimti tik 2011 metais.

„Bendras principas teisėje, tiek tarptautinėje, tiek Lietuvoje – kad joks griežtinantis įstatymas negalioja atgal. Tačiau, tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisėje pabrėžiama šio principo išimtis, kad už tam tikrus nusikaltimus gali būti baudžiama ir įstatymu, kuris priimtas vėliau“, – sakė E. Rimšelis.

Jo teigimu, išimtis galioja tuomet, kai į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiamos tarptautinės teisės normas atitinkančios nuostatos.

Taip pat nagrinėti ir argumentai, kuriuose teigta, kad dėl nusikaltimų žmoniškumui teismas nuteisė tik įsakymų vykdytojus, tačiau ne asmenis, kurie tuos įsakymus davė.

„Teismas pripažino, kad įsakymo vykdymas, kaip aplinkybė, gali būti svarbi, sprendžiant atsakomybės klausimus, tačiau tai nepaneigia asmens atsakomybės klausimo, į tai gali būti atsižvelgiama tik sprendžiant, kokią bausmę skirti“, –  pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad nuosprendis yra paskelbtas skirtingo lygio karininkams bei atkreipė dėmesį, kad jie galėjo atsisakyti vykdyti įsakymus, nes turėjo suprasti, kad šie visiškai prieštarauja tarptautinės teisės principams ir pažeidžia žmogaus teises.

Teisėjas pabrėžė, kad net ir Sausio įvykiuose buvo žmonių, kurie suprato poelgių reikšmę ir atsisakė vykdyti įsakymus.

„Jie lygiai taip pat privalėjo suvokti, ką daro ir suvokė, ką daro. Jie puikiai suprato, kad daužydami automatais, spardydami, šaudydami iš tankų šalia žmonių, važiuodami su tankais per žmones, puikiai suprato, kokie padariniai bus sukelti žmonėms“, – teigė E. Rimšelis, kalbėdamas apie nuteistųjų veiksmus.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pirmasis sprendimas – prieš dvejus metus

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų laisvės atėmimo.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Nuosprendį tuo metu asmeniškai išklausė du nuteistieji – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Vieninteliam suimtam sprendimo laukiančiam kaltinamajam J. Meliui teismas buvo skyręs septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, G. Ivanovui – ketverius metus laisvės atėmimo.

Dėl šio teismo sprendimo buvo sulaukta 61 vieno apeliacinio skundo, juos pateikė 59 nuteistieji, prokurorai ir nukentėjusieji.

Generalinės prokuratūros teigimu, nuteistiesiems skirtos per švelnios bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus. Anot jos, skirdamas bausmes septyniems nuteistiesiems, teismas neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kai kuriems skirtos mažesnės nei įstatymų numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės.

Taip pat skunde prokuratūra prašė konstatuoti, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupuotėje, o tai turėtų būti laikoma jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Be kita ko, prašyta priteisti daugiau kaip 11 mln. eurų turtinę žalą solidariai iš visų nuteistųjų. Ši žala susidarė gydant nukentėjusiuosius, įrengiant memorialus ir tvarkant sugadintą infrastruktūrą.

Nuteistiesiems atstovaujantys gynėjai skunduose ginčijo tiek bylos faktines aplinkybes, tiek teisinius argumentus ir siekė jų išteisinimo.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Advokato teigimu, ankstesnių teismo procesų metu J. Melio gynėjai pateikė daugybę siūlymų dėl konkrečios kardomosios priemonės, todėl šįkart tiesiog prašoma sušvelninti suėmimą.

„Mes šiame prašyme neteikiame konkretaus pasiūlymo, į kokią kardomąją priemonę pakeisti. Mes prašome pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys – dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai“, – sakė R. Burda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nesant jokių papildomų priežasčių suėmimui, tik kaltinimų griežtumui, ši kardomoji priemonė neturėtų būti taikoma.

Mes šiame prašyme neteikiame konkretaus pasiūlymo, į kokią kardomąją priemonę pakeisti. Mes prašome pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys – dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai.

„Suėmimas – daugiau išimtis nei taisyklė turėtų būti, ir jeigu nėra objektyvių priežasčių teigti, kad kaltinamasis yra pavojingas ir gali sukelti problemų darant kitus nusikaltimus arba pasišalinti iš šalies, arba neatvykti į teismą, arba trukdyti teismui, kai nėra tokių objektyvių priežasčių, vien tik straipsnio griežtumas nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį“, – tvirtino R. Burda.

Jam pritarė ir J. Meliui taip pat atstovaujanti advokatė Galina Kardanovskaja, ji tikino, kad jų klientas turi visą finansinį aprūpinimą, gyventų viešbutyje ir taip būtų užtikrintas jo dalyvavimas teisme.

Abu gynėjai taip pat teismą ragino atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso situacijos teismo procesas ir sprendimų priėmimas jau užtruko ir neaišku, kiek dar gali trukti.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė teismo prašė netenkinti šio prašymo. Jos teigimu, J. Melis suimtas yra „esant pagrįstam manymui, kad jis gali slėptis ar bėgti nuo teismo“.

„Kiti pagrindai, kad trukdys teismui, iš esmės žiūrint jau būtų išnykę, todėl, kad apeliacinės instancijos teisme byla yra nagrinėjama ir nagrinėjimas jau eina į pabaigą“, – pripažino prokurorė.

Ji teigė, kad kitokių kardomųjų priemonių, nei suėmimas, užtikrinti J. Melio dalyvavimą nėra.

Prokurorė atkreipė dėmesį, kad J. Melis pats yra pateikęs prašymą atlikti bausmę, tad jo buvimas Kybartų pataisos namuose nėra tik kardomoji priemonė.

Prokurorė taip pat teigė, kad advokatai nenurodė, kur tiksliai nuteistasis gyventų, ir pažymėjo, kad J. Melis neturi nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, todėl nežinia, kaip būtų užtikrinamas jo dalyvavimas procese.

„Be to, atsižvelgiant į tą pačią COVID-19, tai būtų ne taip saugu, kaip bausmės atlikimo vietoje, todėl prašome prašymo netenkinti“, – sakė D. Skorupskaitė-Lisauskienė.

J. Melio advokatai piktinosi prokurorės atsakymais.

„Jeigu šiandien saugiausia vieta nuo COVID-19 yra kalėjimas, tai kodėl mes čia visi laisvėje. Atsiprašau, čia gal akibrokštas toks“, – sakė R. Burda.

„Ta aplinkybė, kad J. Melis paprašė atlikti bausmę, yra visiškai nesusiję su jo teisės pažeidimu (...) Sakyti apie tai, kad jis nori atlikti bausmę ir todėl turi likti kalėjime, čia cinizmo viršūnė, aš neturiu kitokių žodžių“, – teigė G. Kardanovskaja.

Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės paskelbs lapkričio 4 dieną.

Rusijos pilietis J. Melis laikomas suimtas nuo 2014 kovo, kai buvo sulaikytas vykstantis per sieną.

Pernai pavasarį Vilniaus apygardos teismas J. Meliui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą 1991-ųjų Sausio įvykiuose. Bylai perėjus į Apeliacinį teismą, J. Melis sprendimo ir toliau laukia suimtas.

Pats kaltinamasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, jau įvyko aštuoni posėdžiai.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J. Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvauja ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Kauno apylinkės teismas ją pernai pripažino kalta ir skyrė 20,7 tūkst. eurų baudą. Jai taip pat dvejus metus uždrausta būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.

Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Skirtas bausmes apskundė visi kaltinamieji, prokuratūra sprendimo neskundė.

Kaltinamieji teigė, jog buvo skirtos neadekvačios bausmės, nebuvo patenkinti vykusiu teismo procesu.

D. Gineikaitė 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

Bylos duomenimis, D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, jis nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o ši sako pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai.

Tuometinė NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Pernai gruodžio pabaigoje paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundė penki nuteistieji, du advokatai ir nukentėjusysis Mindaugas Šulinskas, BNS pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Stasys Lemežis. Byla su skundais perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, posėdis vyks kovo 29 dieną.

Nuosprendį apskundė už kompozitoriaus nužudymą kalėti nuteistas Vilniaus kolegijos studentas 24 metų Karolis Pociūnas.

„Prašome panaikinti nuosprendį, nes nėra įrodymų, ir bylą nutraukti. Procedūrinių pažeidimų galima įžvelgti, pažeista teisė į gynybą, nes kaltinimas teisme nebuvo pakeistas, kai iš 3 kaltinamųjų nužudymu vėliau liko vienas. Be to, teismas remiasi melo detektoriumi, nors įstatymas to nenumato“, – BNS sakė K. Pociūno advokatas Romualdas Mikliušas.

Pernai gruodžio 22 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo, kito asmens sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltu pripažino Karolį Pociūną. Jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad lauke prie baro K. Pociūnas atėmė iš kito baro lankytojo skėtį, jį išlaužė, skėčiu buvo suduota niekur nesikišančiam ir jokiame konflikte nedalyvavusiam T. Dobrovolskiui.  Kaltinant nužudymu teismui buvo perduot dar du jaunuoliai – Skirmantas Jankauskas ir Audrius Šalna. Dėl šio kaltinimo abu buvo išteisinti.

Byloje nustatyta, kad 2014 metų gruodžio 23-osios vakarą bare Vilniuje, Vingrių gatvėje, vakarą leido bare Vytenis Matulevičius, S. Jankauskas, Martynas Prokopas ir dar vienas vyras. Su jais buvo ir Ieva Dailidžionytė. Mergina buvo atsinešusi skėtį. Vėliau V. Matulevičius ir S. Jankauskas tapo kaltinamaisiais, o M. Prokopas ir I. Dailidžionytė – liudytojais.

Vyrai gurkšnojo alų, politikavo apie Rusiją. Tame bare buvo ir M. Šulinskas, Andrejus Karačiūnas, pastarasis buvo stipriai išgėręs. Jie byloje pripažinti nukentėjusiais. M. Šulinskas neprašomas įsiterpė į pokalbius, vėliau vyksta ginčas apie valstybių vadovus.

Bylos duomenimis, tada į barą įėjo T. Dobrovolskis, pasak teisėjo, eilinis baro lankytojas. Jis bendravo su M. Šulinsku ir A. Karačiūnu. Vyras pasakė, kad į politinius klausimus nesikiša, jie jam neįdomūs ir jis net nesiginčijo su kompanijomis.

Po to vyrai išėjo į lauką, stovėjo šalia baro, rūkė, gėrė alų.

Pasak teisėjo, V. Matulevičius sumanė, kad kilo pavojus, nors teismas nustatė, kad jokio pavojaus nebuvo. Vaikinas paskambino ir pasakė draugams, kad kažkas čia gali būti. Tie draugai vakarojo kitose Vilniaus baruose. Vėliau į barą atėjo K. Pociūnas, Paulius Leščinskas, A. Šalna ir Edgaras Petraševičus.

„Pasakoma, kad yra prieš valstybę nusiteikusių asmenų: ateikite į pagalbą. Ateina keturi asmenys, jie nesiaiškina, kas įvyko. Muštynių jokių neįvyko – įvyko ten stovėjusių žmonių užpuolimas ir jų mušimas. Grėsmės nebuvo jokios. Pirmas nukentėjo iš tos pusės, kurie išsikvietė pagalbos asmuo, tai M. Prokopas. Jis tuo metu turėjo I. Dailidžionytės skėtį“, – apie įvykių eigą pasakojęs teisėjas S. Lemežis.

Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad kompozitoriui skėčiu žaizda padaryta kaktoje ir pradurta akis, akis pradurta labai stipriu smūgiu, jau šio sužalojimo metu buvo mažai vilties, kad vyras gyvas.

Nuosprendį taip pat apskundė už viešosios tvarkos pažeidimą lygtinai nuteisti P. Leščinskas, E. Petraševičius, V. Matulevičius ir S. Jankauskas. Du atskirus skundus dėl nuosprendžio parašė S. Jankauską gynę du jo advokatai.

Šie nuteistieji mano, kad jie gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiais, arba gali būti perduoti laiduotojams.

Nukentėjusysis M. Šulinskas prašo teismo kuo griežčiau nubausti V. Matulevičių, nuo kurio smūgių jis nukentėjo.

Prokuratūra ir nukentėjusiais byloje pripažinti T. Dobrovolskio artimieji bei nuteistasis A. Šalna nuosprendžio neskundė.

Nukentėjusiems atstovaujantis advokatas Mindaugas Kukaitis BNS sakė, kad nukentėjusieji prašys palikti galioti nuosprendį, juos tenkina ir atlyginti priteista žala. Iš K. Pociūno nužudytojo artimiesiems priteisė atlyginti per 100 tūkst. eurų žalą.

48 metų T. Dobrovolskis buvo žinomas kompozitorius ir perkusininkas Lietuvoje bei užsienyje.

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas atmetė dviejų Klaipėdos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės pareigūnų apeliacinius skundus baudžiamojoje byloje dėl tarnybinių pareigų neatlikimo.

2013 m. vasario 11 d. Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie užregistruotą įvykį. Tačiau pareigūnai, suvokdami, kad prieš pranešėją ir jos mažamečius vaikus gali būti pavartotas fizinis, psichinis smurtas ar kitoks poveikis, į šį pranešimą nereagavo ir į įvykio vietą neišsiuntė policijos pajėgų. Dėl laiku ir tinkamai neužfiksuoto neblaivaus vyro daromo pažeidimo, kai, būdamas teismo įpareigotas gyventi skyrium nuo pranešėjos, jis vis vien į jos namus atvyko, moteris nebuvo apsaugota nuo kilusio pavojaus ir buvo nužudyta.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino pareigūnų kaltę už tarnybos pareigų neatlikimą ir juos nuteisė 3 900 Lt (1 130 eurų) baudomis.

Jų advokatai nesutiko su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis. Teigė, kad jokių teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų tarnybinę veiklą, pažeidimų nepadaryta, tokia veika nėra nusikalstama, už ją netaikyta drausminė atsakomybė. Prašė ginamuosius išteisinti.

Teisėjų kolegija, atmesdama skundus, pažymėjo, kad dėl nuteistųjų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardas, iškraipytos valstybinės institucijos – atitinkamo policijos padalinio funkcijos ir veiklos principai, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, didelę neturtinę žalą patyrė nužudytosios vaikai ir artimieji. Teismo manymu, nuteistųjų neveikimu padaryto tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumas peržengė tarnybinio nusižengimo ribas.

Pasak Klaipėdos apygardos teismo, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl pareigūnų kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti nuosprendį ir juos išteisinti.