„Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius – Kongreso vardu“, – pareiškė N. Pelosi spaudos konferencijoje Jerevane.
Ji sakė, kad išpuoliai buvo neteisėti, ir sakė, kad kovos „kelia grėsmę labai reikalingo taikos susitarimo perspektyvoms“.
„Armėnija mums ypač svarbi, nes po neteisėto ir kruvino Azerbaidžano išpuolio Armėnijos teritorijoje daug dėmesio skiriama saugumui“, – kalbėjo N. Pelosi.
Ji tai pavadino „puolimu prieš Armėnijos suverenumą“.
Per Armėnijos ir Azerbaidžano karių susirėmimus žuvo 215 žmonių, abi pusės kaltina viena kitą dėl antradienį prasidėjusių kautynių, kurios baigėsi ketvirtadienio naktį, tarpininkaujant tarptautinei bendruomenei.
Tai buvo didžiausi nesutaikomų priešininkių susirėmimai nuo 2020-ųjų karo dėl Kalnų Karabacho regiono.
Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas pareiškė, kad susirėmimai baigėsi tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.
Ankstesni Rusijos bandymai tarpininkauti sudarant paliaubas buvo nesėkmingi.
„Esame dėkingi Jungtinėms Valstijoms už jų tarpininkavimu pasiektą susitarimą dėl trapių paliaubų“, – sakė A. Simonianas spaudos konferencijoje kartu su N. Pelosi.
Jis taip pat padėkojo JAV už „tikslingą Azerbaidžano karinių veiksmų įvertinimą“.
Šeštadienį su vizitu atvykusi N. Pelosi yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, nuvykęs į Armėniją nuo šios mažytės šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, byrant Sovietų Sąjungai.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
JAV drauge su Prancūzija ir Rusija pirmininkauja Minsko tarpininkų grupei, vadovavusiai dešimtmečius trunkančioms, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) globojamoms Baku ir Jerevano taikos deryboms.
Naujausias smurto protrūkis įvyko Armėnijos artimiausiai sąjungininkei Maskvai sutelkus dėmesį į beveik prieš septynis mėnesius pradėtą savo karą Ukrainoje.
Analitikai sako, kad naujausi Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai didele dalimi nubraukė Vakarų pastangas siekiant Baku ir Jerevano susitarimo.
Karas Ukrainoje pakeitė jėgų pusiausvyrą regione, Rusijai susiduriant su vis didesne tarptautine izoliacija.
Vadovauti Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienos klausimą ir transporto jungčių atblokavimą, ėmėsi Europos Sąjunga.
Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabacho armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
