Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas sako, kad parduodant tokius sklypus pirmumo teisę juos įsigyti reikėtų suteikti gretimos žemės savininkams ar bendrijos nariams.
Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete teigė, jog bus siūloma keisti kelis įstatymus ir leisti parduoti šiuos sklypus aukcionuose.
„Atsirastų galimybė tuos sklypus, kurie buvo skirti įvairiais čekiais, kur neatsiranda savininkai iki šiol, ir jie yra apleisti, tai tokius sklypus pardavinėti aukcione. Tas mechanizmas įsigalios ir sumažės apleistų sklypų sodininkų bendrijose“, – teigė ministerijos atstovė.
Tas mechanizmas įsigalios ir sumažės apleistų sklypų sodininkų bendrijose.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis mano, kad apleistų sodo sklypų problema aktuali tik rajonuose, nes arčiau didžiųjų miestų esantys sodų sklypai aktyviai urbanizuojami.
„Kuo arčiau miesto, tuo jų (apleistų sodų sklypų – BNS) mažiau, pratiškai jų nėra. Arba jeigu ir yra apleisti, tai turi šeimininkus, savininkus. Tokių sklypų periferijoje tikrai gali būti“, – BNS teigė asociacijos vadovas.
Pasak jo, sklypų paklausa soduose išaugo, nes žmonės keliasi ten gyventi. Tačiau toli nuo miestų, kur nėra infrastruktūros, apleistų ir bešeimininkių sklypų paklausa, jo teigimu, maža.
J. Ravinis pabrėžė, kad apleistus sklypus nutarus parduoti aukcionuose, pirmumo teisę juos įsigyti turėtų gauti gretimos žemės savininkai, kaimynai, bendrijos nariai.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra apie 5 tūkst. mėgėjų sodų, 3 tūkst. asmeninio ūkio ir apie 500 namų statybai skirtų, bet neprivatizuotų žemės sklypų. Pastarieji dažniausiai apleisti, jų savininkai nemoka žemės mokesčio.
