"Lašiša 2019" – migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta akcija šiemet vyksta dviem etapais. Pirmasis etapas "Migracija" – nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 31 d. Antrasis etapas "Nerštas" prasidėjo spalio 1 d. ir truks iki gruodžio 1 d.

Per šią akciją aplinkosaugininkai bendradarbiauja su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis tarnybomis, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais bei visuomeninėmis organizacijomis.

Iš viso per pirmąjį akcijos etapą nustatyti 95 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų 14 – šiurkščių.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir daugiau kaip 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų.

Daugiausia pažeidimų (net 133) išaiškinta Klaipėdos regione. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų čia paėmė tris valtis, 17 mėgėjų žvejybos įrankių ir 63 ne mėgėjų žvejybos įrankius.

"Šiurkštus pažeidimas yra brakonieriavimas, kai žvejojama ne mėgėjiškos žūklės įrankiais, o statomais tinklais. Tokie buvo trys atvejai. Tačiau lašišų tinkluose neradome, tik vieną lydeką. Net jei nėra sugautų žuvų, bauda skiriama bet kokiu atveju, tik neskaičiuojama žala gamtai. Tarp tų pričiuptų pažeidėjų vienas buvo nuolatinis "klientas", kiti dar buvo neįkliuvę. Mūsų reikalas – juos sulaikyti, jų reikalas – nuo mūsų pabėgti. Ta abipusė kova šiuo metu ir vyksta", – kalbėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų ir pažeidimo įrankių konfiskavimas.

Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.

Prieš savaitę spustelėjęs šaltukas šiems piliečiams sukėlė nepatogumų – pastatyti tinklai atsidūrė po plonu ledu, todėl patekti prie jų buvo neįmanoma nei valtimi, nei pėsčiomis. Pastarosiomis dienomis, atšilus orams ir susilpnėjus ledui, minėti asmenys nusprendė šiuos tinklus ištraukti.

Dieną pažeidėjai pasiruošė dvi valtis, o jau sutemus, laužydami ledą, pajudėjo link vietos, kur buvo pastatyti tinklai. Ištraukę tinklus su laimikiu, valtis asmenys perstatė į kitą vietą, kur įteka upė ir ledo dangos kol kas nėra.

Namo laimikį ir neteisėtus tinklinius įrankius gabenančius pažeidėjus sulaikė Aplinkos apsaugos pareigūnai. Visi pažeidėjų veiksmai buvo fiksuojami vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat panaudotos termovizinės kameros, kurios tamsiu paros metu ar esant lengvam rūkui sudaro galimybes stebėti šilumą skleidžiančius objektus.

Aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad vienas iš piliečių vienu statomu tinklu buvo sugavęs 2 lydekas, 1 karšį, 7 kg kuojų ir 5 kg ešerių. Kita valtimi plaukę du jo bendrininkai sugavo dar 2 lydekas ir 1 raudę.

Visiems trims pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d., jiems gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų. Taip pat paimtos abi neteisėtoje žvejyboje naudotos medinės irklinės valtys, tinklai ir sugautos žuvys. Be to, už neteisėtai sugautas žuvis teks atlyginti gamtai padarytą žalą.

Per savaitę – antras pažeidimas

Antradienį Utenos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Ignalinoje vykdyto reido metu fiksavo ir dar vieną panašaus pobūdžio pažeidimą.

Sutemus pareigūnų dėmesį atkreipė prie Dysnykščio ežero išjungtomis šviesomis atvažiavęs automobilis. Iš jo išlipę du vyrai paskubomis užlipo ant ledo ir dingo tamsoje. Aplinkosaugininkams pasekus jiems iš paskos, įsitikinta, kad atvykę asmenys tikrina po ledu pastatytus tinklus.

Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad tai Utenos aplinkos apsaugos pareigūnams gerai pažįstami asmenys, už analogiškus pažeidimus sulaikomi jau nebe pirmą kartą. Vienas iš jų baustas daugiau kaip dešimt kartų. Taip pat nustatyta, jog neteisėtos žvejybos metu minėti piliečiai 2 statomais tinklais buvo sugavę 1 starkį, 1 karšį ir 1 kuoją.

Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimti naudoti tinklai ir sugautos žuvys. Už nusižengimą jiems gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų. Taip pat reikės atlyginti gamtai padarytą žalą.

Tai leis lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Seimo priimtos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos.

Pagal naują teisinį reguliavimą, aplinkos apsaugos pareigūnai Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, galės tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.

Seimas šių metų vasarą patobulino aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų reguliavimą. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, patikslintos patikrinimo procedūros, užtikrinta galimybė pareigūnams paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, suteikta teisė tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą, patikslinta pretenzijos ir ieškinio dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo pateikimo tvarka.

Naujos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos priimtos Seime šių metų birželio 27 d. Už jas balsavo 84 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė vienas parlamentaras.

Parlamentarai po pateikimo antradienį pritarė tai numatančiam Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, kurį pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Pirmajame etape šį projektą palaikė 56 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras. Prieš šios įstatymo pataisos svarstymo Seimas ketina sugrįžti rudenį.

Pasak projekto autoriaus, pastaruoju metu, didėjant visuomenės pilietiškumui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gauna vis daugiau pranešimų apie socialiniuose tinkluose ir kt. paskelbtus pranešimus apie parduodamus saugomus ar invazinius gyvūnus, augalus, produktus iš jų, tinklinius žvejybos įrankius, spąstus laukiniams žvėrims gaudyti, pavojingas atliekas (pvz., medinius naudotus pabėgius) ir kitas prekes, kuriomis prekyba ribojama ar draudžiama.

„Neturėdami įgaliojimų vykdyti kontrolinius pirkimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai negali užkirsti kelio tokiems pažeidimams. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, daroma žala aplinkai, neužkertamas kelias šešėlinei veiklai“, - sako K. Mažeika.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, privalo imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisės (įgaliojimų) vykdyti neteisėtos prekybos kontrolinių pirkimų. Kiekvienu atveju dėl galbūt neteisėtos prekybos aplinkos apsaugos srityje privalu kreiptis į teisėsaugos institucijas (policijos įstaigas ir pan.), kad šios, vadovaudamosi Policijos ar kitų įstatymų nuostatomis, vykdytų kontrolinius pirkimus.