Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta keturis kartus, medžioklę – septynis kartus. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 34 kartus, netinkamo atliekų tvarkymo – 26, nuotekų – 20, vandens taršos – dešimt, neteisėtų kirtimų – penkiolika, oro taršos – keturiolika, kitos taršos – vienuolika, miškų – šešis, vandens apsaugos juostų pažeidimų – keturis, nukeltus gandralizdžius – vieną, avarijų – vieną, žolės deginimo – vieną, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 32 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 89 kartus (praėjusią savaitę – 100), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 55 kartus (praėjusią savaitę – 42).

Iš ne darbo metu gautų 139 pranešimų 56 buvo skubus, iš jų 72 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 67 darbo dienomis po darbo valandų.

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta 10 kartų, medžioklę – 23 kartus. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 24 kartus, netinkamo atliekų tvarkymo – 9, nuotekų – 10, vandens taršos – 11, neteisėtų kirtimų – 11, oro taršos – 5, miškų – 2, pranešimų apie sumedžiotus vilkus – 9, nukeltus gandralizdžius – 2, žvėrių apskaitos – 1, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 33 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 174 kartus (praėjusią savaitę – 193), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 67 kartus (praėjusią savaitę – 60).

Iš ne darbo metu gautų 186 pranešimų 15 buvo skubūs, iš jų 62 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 124 darbo dienomis po darbo valandų.

Praėjusią savaitę aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad ant Šambalioniškių tvenkinio (Panevėžio rajone) ledo žvejojantis asmuo viršija leidžiamą mėgėjų žvejyboje naudoti įrankių skaičių.

„Gavę pranešimą aplinkosaugininkai nieko nelaukdami nuvyko į nurodytą vietą. Tačiau nei pažeidėjo, nei jo automobilio nebebuvo. Pareigūnai, apsiklausę žvejus, išsiaiškino, kad pažeidimas buvo stebimas vos kelias minutes. Pasak žvejų, prie vandens telkinio automobiliu atvykęs asmuo patikrino greičiausiai iš vakaro paliktas tris palaidines, kurių masalui naudojo gyvas žuveles, pasiėmė užkibusią lydeką ir išvyko. Tiesa, aplinkosaugininkams darbą palengvino žvejai, spėję užfiksuoti pažeidėjo automobilio valstybinius numerius“, – sakė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Kaip teigia aplinkosaugininkė, patikrinti informacijos pareigūnai nuvyko pas galimai neteisėtai žvejojusį asmenį. Patikrinus automobilį jame rasti žvejybos įrankiai. Pasiteiravus apie laimikį, asmuo pareigūnams pateikė išdorotą ir prieskoniais apibarstytą neteisėtai sugautą lydeką.

Asmeniui bus skirta administracinė nuobauda, taip pat reikės atlyginti gamtai padarytą žalą – 240 eurų. 

Tą pačią dieną aplinkosaugininkai vykdė reidą Rokiškio rajone ir patikrino ant Rokiškio IV tvenkinio ledo esančius žvejus. Po patikrinimo nustatyta, kad vienas žvejų ant ledo žvejoja be smaigų, be leidimo ir du kartus viršydamas įrankių skaičių, kai masalui naudojama žuvelė.

Aplinkosaugininkai reguliariai organizuoja reidus ir tikrina, kaip žvejai mėgėjai laikosi numatytų taisyklių.

Už šiuos pažeidimus asmeniui bus skirta administracinė bauda iki 300 eurų ir konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai – ledo grąžtas, trys vėliavėlės ir vienas skritulys.

Kitą dieną aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad žvejojama su daugiau nei leistina įrankių, masalui naudojant gyvą žuvelę. Pareigūnai nedelsdami nuvyko prie Paviešečių tvenkinio ir nustatė ant ledo žvejojantį asmenį su keturiais mėgėjiškos žūklės įrankiais masalui naudojant gyvą žuvelę.

„Mėgėjų žvejybos taisyklės leidžia turėti tik du mėgėjiškos žūklės įrankius masalui naudojant gyvą žuvelę ar jos gabalėlį. Sulaikytas asmuo neigė žvejojęs draudžiamu būdu, aiškino, kad nėra sugavęs žuvų. Tačiau pareigūnai apžiūrėjo šalia esančius meldus ir jame rado keturias lydekas“, – pasakojo M. Ramanauskienė.

Už šį pažeidimą asmeniui skirta administracinė bauda iki 300 eurų, konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai – du skrituliai ir dvi vėliavėlės, ledui gręžti skirtas žieminis grąžtas, keturios lydekos. Taip pat asmuo turės atlyginti gamtai padarytą žalą – 960 eurų.

Per reidą antrą Kalėdų dieną aplinkosaugininkai Rokiškio rajone Čedaso ežere nustatė net penkis pažeidimus.

Patikrinus žvejus nustatyta, kad trys asmenys žvejojo neturėdami leidimų, du – viršijo vėliavėlių skaičių, vienas asmuo buvo pagavęs mažesnę nei leistina lydeką.

Asmenims už padarytus pažeidimus bus skirtos administracinės baudos, asmuo, kuris pagavo mažesnę nei leistiną lydeką, taip pat turės atlyginti gamtai padarytą žalą – 240 eurų.

„Aplinkosaugininkai reguliariai organizuoja reidus ir tikrina, kaip žvejai mėgėjai laikosi numatytų taisyklių. O prasidėjus poledinės žūklės sezonui, raginame žvejų nepamiršti saugumo reikalavimų, būti ypač atidiems“, – sakė M. Ramanauskienė.

Aplinkosaugos pareigūnai atlikdami tyrimą nustatė, kad du Kalvarijos sav. ir Vilkaviškio r. sav. gyventojai medžioklės plotų vienete „Svirkalnis“ pasistatė dvi metalines kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.

Asmenys ten įtaisė ir kamerą, kuria tiesiogiai stebėjo vietą, be to, visa filmuota medžiaga buvo siunčiama į jų mobiliuosius įrenginius.

„Pažeidėjai šiuo konkrečiu atveju labai palengvino mums darbą. Tereikėjo atsekti asmenis, pačius save užfiksavusius bedarant pažeidimą įvykio vietoje. Be to, labai džiaugiamės, kad jiems nepavyko tokiu būdu sugauti laukinių gyvūnų. Taigi bent jau spėjome laiku užkirsti kelią šiam žiauriam ir neteisėtam laukinių gyvūnų gaudymui“, – teigia Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas.

Tereikėjo atsekti asmenis, pačius save užfiksavusius bedarant pažeidimą įvykio vietoje.

Aplinkosaugininkai, apieškoję asmenų namus, pas vieną pažeidėją rado dar vieną kilpą gyvūnams gaudyti, pas kitą – net 62. Be to, pas abu asmenis aptikta ir draudžiamų ne mėgėjų žvejybos įrankių – statomasis tinklas, bučius ir bradinys.

Kaip teigia R. Smagurauskas, už brakonieriavimą kilpomis asmenims gresia baudos iki 1800 eurų. Už kilpų gyvūnams gaudyti gaminimą ir laikymą bus skirtos baudos iki 860 eurų, taip pat už draudžiamų ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą – iki 200 šimtų eurų.

„Netoleruotina tai, kad vienas iš brakonieriavusių asmenų yra medžiotojas, todėl jam gresia ne tik administracinė atsakomybė, bet ir teisės medžioti atėmimas nuo 3 iki 5 metų“, – sako Marijampolės GGAI viršininkas.

Pareigūnai dviejų Kalvarijos savivaldybės gyventojų sodybose Telšių rajone, Pakruopiškių ir Jurgežerių kaimuose rado 25 statomuosius tinklus, o bendras tinklų ilgas viršijo 2 km.

Nemėgėjų žvejybos įrankius laikęs pažeidėjas Pakruopiškių kaime turėjo aštuonis statomuosius tinklus, o Jurgežerių kaime kitas asmuo neteisėtai laikė vienuolika statomųjų tinklų. Už šį pažeidimą asmenims bus skirtos administracinės baudos ir konfiskuoti tinklai.

Pažeidėjai aplinkosaugininkams yra žinomi ir ne kartą bausti, už žvejybą draudžiamais įrankiais, todėl pareigūnai rinkdami informaciją nepamiršta patikrinti neteisėta žvejyba piktnaudžiaujančius asmenis.

Aplinkosaugininkai primena, kad už neteisėtų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą iki 200 eurų.

AAD nuotr.

Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Masčio ežere, Telšių rajone nustatė asmenis, žvejojusius draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais. Pagal rinktą informaciją dėl Masčio ežere statomų tinklų, aplinkosaugininkai surengė pasalą ir nustatė du pažeidėjus su keturiais pastatytais tinklais.

Asmenys prisipažino, kad ežere yra pastatę 240 m tinklų surištų į dvi juostas. Pažeidėjai tinklais sugavo 36 karosus.

Už šį pažeidimą jie patraukti administracinėn atsakomybėn ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą – 439,80 eurų. Be to asmenims gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų su valties ir tinklų konfiskacija.

Aplinkosaugininkai pagal kelis mėnesius kruopščiai rinktą informaciją nustatė asmenį, neteisėtai savo sodyboje laikiusį 37 statomuosius tinklus, traukiamąjį tinklą, užmetamąjį tinklą ir 3 neleistino dydžio bučius. Bendras tinklų ilgis – apie pusantro kilometro.

Visi įrankiai iš pažeidėjo buvo paimti, taip pat jam reikės susimokėti baudą.

„Džiugu, kad įdėtas darbas atsipirko ir pavyko sulaikyti asmenį, kol nebuvo padaryta žala žuvų ištekliams. Primename, kad asmenims už neteisėtų žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą iki 200 eurų“, – teigia Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas.

Aplinkosaugininkams atvykus į pranešime nurodytą vietą nustatyta, kad vikšriniu traktoriumi su buldozeriu vykdomi žemės stumdymo darbai. Įvertinus situacija paaiškėjo, kad dalis darbų vykdoma neteisėtai miško žemėje.

„Darbus nedelsiant sustabdėme, nes buldozeriu neteisėtai buvo naikinama miško paklotė, siekiant išlyginti reljefą prie ežero pakrantės. Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad medžiai buvo kertami neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl šie medžiai nukirsti neteisėtai padarant žalą gamtai“, – teigia Panevėžio miškų kontrolės skyriaus vedėjas Albertas Mikašauskas.

Atlikus tyrimą, buvo išaiškinta, kad neteisėtai iškirsti 86 juodalksniai, 97 baltalksniai, 5 beržai, 6 eglės, 4 pušys ir 2 klevai. Be to sunaikintas 5238 m2 miško paklotės plotas. Už šiuos pažeidimus sklypo savininkui skirta administracinė nuobauda, taip pat pažeidėjas atlygino gamtai padarytą žalą – 19814,40 eurų.

„Panevėžio miškų kontrolės skyrius Aplinkos apsaugos departamente savo funkcijas pradėjo vykdyti nuo šių metų liepos 1 dienos ir nuo to laiko su pažeidimais Molėtų rajone tenka susidurti dažnai. Tačiau pastebime, kad nustačius pažeidimus, skiriant nuobaudas ir pateikiant ieškinius dėl gamtai padarytos žalos, asmenys dažniausiai viską sumoka geranoriškai, taip nutiko ir šiuo atveju“, – sako aplinkosaugininkas.

Pasak aplinkosaugininko, itin svarbu padėkoti pilietiškiems asmenims, skubiai pranešusiems apie galimai daromą pažeidimą. „Taip mes, aplinkosaugininkai, galėjome skubiai užkirsti kelią tolimesniam miško niokojimui“, – teigia A. Mikašauskas.

Dėl galimų pažeidimų ne miško žemėje tolimesnį tyrimą atlieka Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcija ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 (5) 2732995.