Parlamentas 99 balsais „už“, dviem – „prieš“, 17 Seimo narių susilaikius priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leidžia policijai įpareigoti smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Nauja įstatymo versija įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.

Tuo tarpu daugiausiai politikų diskusijų kėlęs siūlymas į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką buvo atmestas, už tai balsavus 47 Seimo nariams, lygiai tiek pat buvus „prieš“ ir 19 parlamentarų susilaikius.

Grupė parlamentarų siūlė nustatyti, kad „smurtas lyties pagrindu – dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrolė grindžiama moterų diskriminacijos forma“.

„Smurtas lyties pagrindu Lietuvoje yra labai pastebimas, skaičiai rodo, kad 80 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, o sąlygoja tokius nusikaltimus visuomenėje nusistovėjusios normos ir stereotipai. Šiandien šitos sąvokos įrašymas į įstatymą ne tik atspindės situaciją Lietuvoje, kuri yra tragiška, bet kartu leis pasiekti pokytį pirmiausia įstatymo raidėje, o po to mūsų galvose“, – sakė siūlymą pristačiusi Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, kad „smurto lyties pagrindu sąvoka yra nurašyta nuo Stambulo konvencijos, ji yra  politizuota, labai ideologiškai angažuota ir netgi pagrįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, kuri pakeitė klasių kovos teoriją“.

Parlamentarė tvirtino, jog „smurtas prieš asmenį dažniausiai reiškiasi dėl to, kad tas asmuo yra silpnesnis“, o ne dėl lyties.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kalbėjo, jog atsisakant įvardinti, kad smurtas kyla lyties pagrindu, „galima vaidinti, kad Lietuvoje nėra problemų, nėra 60 tūkst. kasmet kreipimosi dėl smurto artimoje aplinkoje, nėra mamų su vaikais bėgančių ir namų, prisidengti įvairiomis priežastimis“.

Naują įstatymo projektą inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.

Nauja įstatymo redakcija pakoregavo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje reguliavimą, numatė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris smurtautoją įpareigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pas auką ir t. t.

Numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.

Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.

Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.

Taip pat įstatyme įrašytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Šiam įstatymui įgyvendinti papildomai reikės 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.

SADM tikisi, kad įstatymo pakeitimai lems visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje ir 2030 metais bus pasiekta, kad tokio smurto nepateisins 95 proc. visuomenės. Apklausos rodo, kad dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.

Dar labiau gaila dėl tų argumentų, kuriuos kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė, tai čia kažkuria prasme yra tokio paties lygio argumentai. Labai dėl jų gaila.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais užregistruotas 5 tūkst. 801 nusikaltimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.

Pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 21 nužudymas, 5,4 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų.

SADM informuoja, kad per dešimtmetį išaugo specializuotą pagalbą gavusių žmonių skaičius: jei 2012 metais tokia pagalba buvo suteikta 1,2 tūkst. asmenų, tai 2021 metais – beveik 12 tūkst. asmenų.

Pernai specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso  suteikė 11,7 tūkst. asmenų. Tarp pagalbą gavusių – 9,4 tūkst. moterų, 2,1 tūkst. vyrų ir 86 vaikai. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 341 neįgalus asmuo. Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.

Ministerija pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t. y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.

I. Šimonytė: primena V. Putino argumentus įsiveržiant į Ukrainą

Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja dėl parlamentarų sprendimo į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas neįtraukti „smurto lyties pagrindu“ sąvokos. Jos teigimu, smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl parlamentarų argumentai primena Ukrainą užpuolusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentus, esą Ukraina pati kalta, kad ją užpuolė.

„Man gaila, kad Seimas nepritarė. Dar labiau gaila dėl tų argumentų, kuriuos kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą, teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė, tai čia kažkuria prasme yra tokio paties lygio argumentai. Labai dėl jų gaila“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Anot ministrės pirmininkės, statistiškai smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl priimtas įstatymas yra būtinas.

„Kažkam tai atrodo vertybinis klausimas. Mano supratimu, tai yra tas atvejis, kada vertybėmis prisidengiant yra ignoruojama labai aiški statistika, kad smurto aukos daugiausia yra moterys ir smurto artimoje aplinkoje. Negalime ir netinkama mosuoti Baudžiamuoju kodeksu ir teiginiu, kad visas smurtas yra uždraustas, todėl jokių įstatymų nereikia“, – kalbėjo premjerė.

„Man atrodo, tai yra tokios pat svarbos momentas, kaip mes kalbėjome apie Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Einame ta linkme, kad smurtas visose aplinkose, nesvarbu, prieš vaikus, prieš moteris, prieš neįgaliuosius, prieš pagyvenusius asmenis taptų nebetoleruojamas, o smurto aukos būtų geriau apsaugomos“, – antradienį Seime sakė M. Navickienė.

Ministrė antradienį pateikė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą. Jame, be kita ko, siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto orderį ir užtikrinti efektyvesnę pagalbą aukoms.

Už projektą po pateikimo balsavo 100 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, du susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

„Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais užregistruota 7132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje ir 29 nužudymai. Matome, kad smurto situacija Lietuvoje dar sudėtinga ir statistika negailestinga. 2020 metais policijoje įregistruoti 58 tūkst. pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, o pagalba smurtą artimoje patyrusiems asmenims kol kas nėra orientuota į asmenį ir jo individualius poreikius“, – pristatydama projektą kalbėjo M. Navickienė.

Projekte numatyta, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.

Siūloma, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Esant poreikiui, šio orderio galiojimą teismas galėtų būti pratęsti iki 15 dienų.

Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pažymėjo, kad visuomenės nuostatos smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu lieka prieštaringos ir žmonės dar linkę tam tikrais atvejais smurtą pateisinti.

„Pateisinimas dar paplitęs, tyrimas rodo, kad 89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau paklausus, ar būna tokių situacijų gyvenime, kai būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, net 17 proc. nurodo galintys pateisinti įvairias smurto formas“, – kalbėjo ministrė.

Naujoje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad šis orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti.

Tuo pačiu siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti norma, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymas užtrauktų baudą nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas būtų baudžiamas nuo 300 iki 780 eurų.

Taip pat už tai galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.

Anot projektą rengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), šiuo metu smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti pavojų keliančio asmens nuo jo aukos.

Taip pat teikiamame projekte siūloma nustatyti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio  pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

Pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai,  visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojai dalyvautų mokymuose apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą. Siūloma šviesti visuomenę apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą.

Įstatymas įsigaliotų nuo 2023 metų. Jam įgyvendinti papildomai reikėtų 11,3 mln. eurų: 5,3 mln. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, policijai – 5,6 mln. eurų, teismams – 363 tūkst. eurų.

SADM duomenimis, pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 30 sunkių sužalojimų, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.