Per didžiuosius metų išpardavimus lietuvių internetinis prekių krepšelis užsipildydavo kone taip greitai kaip ir fizinėje parduotuvėje. Atsiranda netgi teigiančių, kad jau nuo Vėlinių kiekviena diena – lyg „juodasis penktadienis“.

„Realybė yra tokia, kad galima sakyti, kad iki pat Naujųjų metų matome didesnį ar mažesnį pirkimo aktyvumą“, – sakė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

Tad siekiant išlaikyti pirkėjų dėmesį, pasaulyje plinta vis daugiau šventinių nuolaidų. Viena iš tokių dienų yra lapkričio 11 d. „Juodojo penktadienio“ išpardavimai trunka savaitę ar bent jau savaitgalį. O tada dar užklumpa ir „kibernetinis pirmadienis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei anksčiau orientuodavomės į maždaug tris dienas, tai šiemet pastebėjome ilgesnį laikotarpį“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Akcijos veikia – prekės tiesiog šluojamos.

„Pačios nuolaidos turi dvigubą efektą. Jos yra gerai, nes leidžia skatinti apyvartą. Jos yra blogai, nes iki tos dienos apyvartos greičiausiai krenta“, – sakė M. Plančiūnas.

Tačiau prekybininkai nesulauks apyvartos kritimo dar bent kelias savaites. Net po „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ euforijos žmonių aktyvumas tiek perkant gyvai, tiek ir internetu neslūgsta.

„Ateina Kalėdinis periodas. Ateina kalėdiniai pasiūlymai, kurių laukia klientai“, – kalbėjo „Varlė.LT“ mažmeninės prekybos direktorius Igoris Tkačenko.

„Dar visą savaitgalį prekyba vyko gana aktyviai. O dabar prasideda kalėdinis maratonas“, – sakė „Pigu.LT“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Vienoje internetinėje parduotuvėje per „juodojo penktadienio“ išpardavimus parduota prekių už daugiau nei milijoną eurų. Prekyba neretėja.

„Išlieka tos pačios prekių grupės – televizoriai, nestambi buitinė technika, plaukų džiovintuvai, telefonai, laikrodžiai“, – sakė I. Tkačenko.

Tačiau lietuviai vis dažniau nori pirkti dabar, o mokėti vėliau.

„Infliacija turėjo įtakos, kad žmonės tiesiog negalėjo nusipirkti didesnio pirkinio tuo momentu, kai norėjo su turimais pinigais“, – sakė J. Rojaka.

Mokėjimų sistemų stebėtojai tikina, kad tokia praktika – visiškai normali.

„Jei žmogus nori kažką sau nusipirkti ir gali sau leisti, jis gali nesirinkti tradicinio apmokėjimo būdo, nes su atliekamais pinigais gali nusipirkti Kalėdoms kažką kitą“, – teigė M. Plančiūnas.

Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų.

Deja, kreditą išmokėti laiku pavyksta ne visiems. Ypač problemos su greitosiomis paskolomis išryškėja praėjus bent 3 mėn. po šventinių akcijų.

„Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų“, – sakė J. Rojaka.

Tiesa, internetinių parduotuvių atstovai tikina, kad pirkiniai internetinėse parduotuvėse – kiek racionalesni nei išlaidaujant fizinėse.

„Žmogus sėdi prie savo kompiuterio, peržiūri daug prekių. Kartais atideda sprendimą, kartais priima sprendimą. Bet nėra to spaudimo, koks būna fizinėse parduotuvėse. Dažnai žmonės atvažiavę į parduotuves nenori išeiti tuščiomis rankomis“, – sakė N. Mikalajūnas.

Nors didieji metų išpardavimai nuslinko, tačiau finansų specialistai primena, kad kalėdinio laikotarpio pirkimų dar bus. Tad ragina gyventojus planuoti savo išlaidas atsakingai. Artėjanti recesija gali ne vienam lietuviui apsunkinti bandymus išsimokėti lizingu pirktas dovanas.

Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ šiemet vasarį atliktos vartotojų apklausos duomenimis, pandemija ir antras griežtas karantinas turėjo įtakos ir lojalumo pokyčiams: beveik penktadalis pirkėjų dėl pandemijos pakeitė savo parduotuvę.

„Pandemija paskatino pirkėjus dažniau planuoti savo pirkinius, vienu ypu nusipirkti daugiau produktų ilgesniam laikotarpiui, išbandyti apsipirkimą internetu ir jį paversti rutinos dalimi. Mūsų gyvenimo būdas pasikeitė darbui ar jo daliai persikėlus į namus. Tuo tarpu maitinimo įstaigoms visą šaltąjį laikotarpį teikus tik maisto išsinešti paslaugą, įpratome daugiau gaminti patys bei čia pramogauti ir save lepinti kava ar alkoholiu“, – sako „NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Pandemija paskatino pirkėjus dažniau planuoti savo pirkinius, vienu ypu nusipirkti daugiau produktų ilgesniam laikotarpiui, išbandyti apsipirkimą internetu ir jį paversti rutinos dalimi.

Pandemijos ženklai: rečiau, daugiau, pigiau

Dėl pandemijos įvesti ribojimai 19 proc. pirkėjų Lietuvoje paskatino keisti parduotuvę, atrasti arčiau namų esančias mažesnės parduotuves. Apsipirkti renkamasi rečiau, nors ir su didesniu pirkinių sąrašu. Planavimas – dar vienas įprotis, kurį privertė išsiugdyti pandemija.

„Šiemet jau net 66 proc., arba 11 procentinių punktų daugiau nei pernai, pirkėjų planuoja, ką pirks parduotuvėje, o 41 proc. pasiruošia konkrečių pirkinių sąrašą. Iki pandemijos apsipirkimą malonumą teikiančiu procesu laikę ir mėgę parduotuvėse vaikščioti mūsų šalies vartotojai dabar jose stengiasi apsisukti greičiau. Šiemet 40 proc. respondentų mums atsakė, kad jiems apsipirkimo efektyvumas yra svarbiausias ir jie stengiasi parduotuvėje neužsibūti“, – pastebi rinkos tyrimų įmonės vadovė.

Pernai didelius apsipirkimus ilgesniam laikotarpiui rinkosi 38 proc. pirkėjų, šiemet tokių yra 60 proc. Be to, vis dar didelė dalis pirkėjų dairosi nuolaidų, specialių pasiūlymų ir kitų būdų pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Mūsų duomenimis, į jaučiamą kainų kilimą 52 proc. pirkėjų reaguoja rinkdamiesi produktus sumažintomis kainomis, o 45 proc. perka tik pačias būtiniausias prekes ir atsisako prabangos dalykų. Dar 22 proc. taupymas verčia pereiti prie pigesnių prekių ženklų. Todėl būtų netoliaregiška manyti, kad pirkėjams išlaidų eilutė tapo nebesvarbi, nes taip tikrai nėra. Kita vertus, dalis pirkėjų linkę mokėti didesnę kainą už patogumą bei kokybę ir dairosi sveikų, aplinkai draugiškų, ekologiškų produktų“, – sako I. Lepp.

Imuniteto produktai lietuviškai – serbentai ir svarainiai

Per pandemiją į viršų šovė ne tik apsauginių veido kaukių bei dezinfekcinio skysčio paklausa, bet ir imunitetą stiprinančio maisto produktų pardavimai. Pirmiesiems pandemijos metams einant į pabaigą, šiemet vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos modernioje prekyboje labiausiai augo serbentų (2 kartus), svarainių (1,6 karto) ir šakniavaisių (1,36 karto) pardavimai.

„Lietuvos gyventojai skyrė dėmesį skyrė ne tik barjerinėms apsaugos priemonėms, kurių pardavimų pokytis yra įspūdingas. Pavyzdžiui, apsauginių veido kaukių bei kitų apsaugos priemonių pardavimai šiemet buvo 4,2 karto didesni nei pernai paskutinį žiemos mėnesį. Mityba taip pat buvo svarbi apsipirkimo strategijos dalis. Be serbentų, svarainių augo ir česnakų, spanguolių, citrinų bei apelsinų paklausa. Be to, nedirbant sporto klubams šiemet nupirkta daugiau ir sporto inventoriaus“, – sako mažmeninės prekybos rinkos ekspertė.

Būtent švieži vaisiai ir daržovės šiemet vienu didžiausių interneto parduotuvių kozirių – šią kategoriją „NielsenIQ“ vasarį patvirtino perkanti didžiausia dalis, arba 47 proc. respondentų.

„Pandemijos paskatintas apsipirkimas internetu užtikrintai įsitvirtina tarp pirkėjų įpročių. Pernai internetu per paskutinį mėnesį tvirtino pirkę 22 proc. apklausos dalyvių, šiemet tokių jau yra 34 proc. Švieži vaisiai ir daržovės, pienas, šviežia mėsa yra tai, ką vartotojai labiausiai vertina fizinėse parduotuvėse, todėl pastebime, kad pirkimas internetu šiuo atžvilgiu tampa panašus į įprastą apsipirkimą fizinėje parduotuvėje. Tikėtina, kad pirkimas internetu ir toliau išliks aukštesnis didesniame lygyje, nei buvo prieš prasidedant pandemijai“, – prognozuoja I. Lepp.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė žiniasklaidai Vaida Budrienė Eltai sakė, kad Velykos dar kartą parodė, jog pirkėjų Lietuvoje įpročiai yra ženkliai pakitę.

„Iš tiesų žmonės elgiasi taip pat, kaip ir per pastarąsias Kalėdas: šventėms pradėjo ruoštis daug anksčiau. Apskritai pirkėjų įpročiai yra pasikeitę, jie lankosi parduotuvėse rečiau, bet perka daugiau. Lygiai tas pats atsitiko ir su šventėmis. Anksčiau mūsų pirkėjus būdavo galima pavadinti paskutinės minutės pirkėjais, o dabar tikrai taip nebėra. Pandemija visgi pakeitė jų įpročius ir velykinis pirkimas, bent jau fiksuojamas „Iki“ tinkle, prasidėjo daugiau nei prieš dvi savaites“, – teigė ji.

„Srautai iš tikrųjų yra padidėję (...), tačiau taip drastiškai kaip anksčiau būdavo, nėra“, – pridūrė V. Budrienė.

Tuo tarpu lygindama prekybos tinklo „Iki“ laikotarpio prieš Velykas pardavimus su COVID-19 nepaveiktomis 2019-ųjų Velykomis, V. Budrienė mano, kad prekių paklausa išliks panaši.

„Jeigu palygintume su 2019 m., matome, kad pardavimai bus labai panašūs. Nors mes švęsime tikrai negausiai, šeimose, bet tai likęs kone vienintelis būdas žmonėms švęsti“, – sakė ji.

„Iki“ atstovei antrino ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigdamas, kad šiuo Velykų laikotarpiu, palyginti su 2019 m., tikimasi apyvartos didėjimo.

„Galvojame, kad pardavimai bus šiek tiek didesni nei 2019 m. Gyventojų pajamos kasmet auga, jie šiek tiek daugiau išleidžia, todėl galvojame, kad šiek tiek daugiau išleis ir Velykų laikotarpiu. Visgi kažkokių dramatiškų pokyčių nebus“, – sakė jis.

Tuo tarpu vertindamas klientų srautus prieššventiniu laikotarpiu, D. Ryliškis pažymėjo, kad klientai vis dar linkę riboti savo apsilankymus prekybos centruose dėl paskelbto karantino.

„Palyginti su paprastomis dienomis – taip, srautai, visada išauga prieš šventes, bet jokių suvaldymo problemų nėra. Karantino sąlygomis žmonės į parduotuves važiuoja rečiau ir perka daugiau“, – tikino jis.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė Eltai teigė, kad didesni pirkėjų srautai stebimi kelias pastarąsias savaites.

„Karantinas pirkėjus išmokė planuoti savo pirkinius, todėl jau nuo praėjusios savaitės stebime, kad žmonės iš anksto apsiperka Velykoms. (...) Visgi velykinė prekyba bei pirkėjų srautas šįmet, lyginant su prieš pandeminiu 2019 m. Velykų laikotarpiu, yra daugiau nei penktadaliu mažesnis. Visgi šiomis dienomis ypatingą dėmesį skiriame pirkėjų srautų stebėjimui bei laikomės sugriežtintos higienos kontrolės“, – sakė E. Dapkienė.

Anot „Maximos“ atstovės, nors prekių krepšelis didėja, retėja klientų apsilankymai prekybos centruose.

„Šiuo metu vidutinis pirkinių krepšelis yra 36 proc. didesnis, palyginti su 2019 metais. Karantino metu žmonės parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau įsigyja vienu sykiu daugiau maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, kad jų pakaktų ilgesniam laikui“, – akcentavo ji.

„Atlikta lojalių „Maxima“ pirkėjų apklausa rodo, kad 47 proc. respondentų šįmet šventiniam Velykų stalui planuoja skirti nuo 51 iki 100 eurų. 27 proc. pirkėjų planuoja 21–50 eurų biudžetą, apie 13 proc. planuoja skirti nuo 101 iki 150 eurų“, – atskleidė E. Dapkienė.

Savo ruožtu Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių atstovė Renata Keršienė Eltai sakė, kad pastarosiomis dienomis buvo stebėtas tik kiek nežymiai didesnis klientų srautas.

„Per pirmas keturias šios savaitės dienas pirkėjų srautas „Rimi“ tinklo parduotuvėse buvo nežymiai didesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Atitinkamai būtinybės reguliuoti pirkėjų srautų parduotuvėse iki šiandien ryto nebuvo, bet esame tam pasiruošę“, – sakė ji.

„Palyginti šių metų pirmas keturias Velykų savaitės dienas su 2019 m. analogišku laikotarpiu, pirkėjų skaičius į ikipandeminį lygį negrįžo“, – pridūrė R. Keršienė.

Pasak „Barboros“ rinkodaros vadovės Ievos Balkevičiūtės, toks modelis pasirinktas, atsižvelgiant į augantį vartotojų poreikį gauti labiau jų poreikius atitinkančius asmeninius pasiūlymus.

„Per pandemiją elektroninis apsipirkimas nemažai daliai gyventojų iš esmės pakeitė fizinį apsipirkimą ir tapo kasdienybe. Matėme, kad augo ne tik lojalių klientų bazė, bet ir jų pirkinių krepšelis, apsipirkimo dažnis. Gyventojams įpratus prie internetinio apsipirkimo, augo poreikis gauti ir specialių pasiūlymų, nuolaidų. Taupymo programą „Barbora Bonus“ sukūrėme, įvertinę augančią personalizuotų pasiūlymų tendenciją. Nuolaida klientams bus pritaikoma, atsižvelgiant į jų apsipirkimo įpročius – pirkimų dažnį ar vidutinį krepšelį“, – apie naujovę e. prekybos rinkoje pasakoja I. Balkevičiūtė.

Programos „Barbora Bonus“ nuolaida kaupsis visą mėnesį su kiekvienu pirkimu. Kiek klientui liko sukaupti, kad galėtų pasinaudoti jam pritaikyta nuolaida, kiekvieno pirkimo metu jis matys savo paskyroje. Atsižvelgiant į pirkimo įpročius, klientai galės sukaupti nuo 5 iki 10 proc. nuolaidą kitam to paties mėnesio užsakymui. Kiekvieną mėnesį nuolaida kaupsis iš naujo, todėl kas mėnesį klientai galės sukaupti skirtingo dydžio nuolaidą.

„Svarbu paminėti, kad šia programa naujai užsiregistravę klientai galės pradėti naudotis po keturių pirkimų“, – prideda I. Balkevičiūtė.

Netrukus taupymo programa bus pristatyta ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos klientams, perkantiems „Barboroje“. Šiuo metu „Barbora“ Baltijos šalyse per dieną įvykdo apie 11 tūkst. užsakymų.