„Dabartinė Klaipėdos rajono apšvietimo sistema jau yra pasenusi. Todėl natūralu, kad pirmas žingsnis buvo ją modernizuoti. Nauji šviestuvai leis ne tik sutaupyti išlaidų už elektros energiją, patogiau bus ir gyventojams, kurių netenkino esama padėtis. Todėl vos prieš mėnesį pasirašėme sutartį dėl esamų apšvietimo tinklų modernizavimo, kurio metu visose seniūnijose bus įrengta per kelis tūkstančius naujų LED šviestuvų, pakeistos nusidėvėjusios atramos ir kt. Na, o dabar žengiame kitą žingsnį – vykdysime apšvietimo plėtros projektą. Bus apšviestos ir tos gatvės bei gyvenvietės, kuriose to niekada nebuvo. Tam ieškome privataus partnerio. Tai labai svarbūs projektai, kurie žymiai pagerins gyvenimo visame rajone kokybę, o mūsų gatvės ir keliai taps saugesni mums ir mūsų vaikams“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Privačių investuotojų, įmonių paraiškų dalyvauti atrankoje laukiama iki rugsėjo 7 d. Projektas bus įgyvendintas viešos ir privačios partnerystės būdu, todėl pats pirkimo procesas susideda iš kelių dalių, siekiant tinkamai įvertinti įmonių kvalifikacinius ir pajėgumo reikalavimus. Daugiausiai balų surinkusios įmonės bus pakviestos dalyvauti tolimesniuose etapuose.

„Skaičiuojame, kad privatus investuotojas turės padaryti daugiau nei 4 mln. eurų pradinių investicijų. Per dvejus metus po sutarties pasirašymo laimėtojas turės suprojektuoti ir pastatyti naujus apšvietimo tinklus, po to savivaldybė 13 metų mokės už naujai įrengtos apšvietimo sistemos valdymą ir priežiūrą. Žinoma, projekto įgyvendinimas viešos ir privačios partnerystės būdu nėra pats paprasčiausias variantas, tačiau taip savivaldybei nereikia iškart sumokėti didelės sumos, kurią galime paskirstyti kitoms sritims, ir privačiam partneriui sumokame dalimis per keliolika metų. Šis projektas labai reikalingas gyventojams ir svarbu tai, kad jis palies visas seniūnijas“, – teigia administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Aukštosios gatvės gyventojai jau ne kartą miesto valdžios atstovų prašė pasirūpinti apšvietimu. Ruože nuo Turgaus aikštės iki Daržų gatvės nėra nė vieno žibinto.

Tad tamsiuoju paros metu miestiečiai šioje arterijoje nesijaučia saugūs.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius atskleidė, kad Aukštojoje gatvėje siūloma įrengti ant pastatų pakabinamus žibintus.

Pastatyti šviestuvų nėra galimybės, nes trūksta vietos. Senamiestyje jau yra gatvelių, kur tokiu principu išspręstas apšvietimo klausimas. Viena tokių – Daržų gatvė.

"Vertinome, kur būtų galima pakabinti žibintus, ar apskritai tai įmanoma padaryti. Klausimų kyla ir dėl laidų. Norime, kad šie būtų paslėpti. Taip pat siekiame, kad laidų nesimatytų tarpuose tarp pastatų", – pasakojo pavaduotojas.

Paruošus žibintų įrengimo projektą, būtų skelbiamas konkursas rangovui, kuris atliks darbus, išrinkti.

Šviestuvus planuojama įkurdinti ir pėsčiųjų take, esančiame prie Debreceno gatvės 52–58 namų. Jis atsiremia į taką, vedantį Neringos prekybos centro link.

Dabar pastarasis yra apšviestas, o prie minėtų daugiabučių namų – tamsu.

"Nusprendėme statyti tokius pačius šviestuvus, kurie jau yra įrengti. Tik pakeisime lemputes į taupiąsias. Bus apšviestas visas takas", – tvirtino pavaduotojas.

Galės investuoti patys

Šiuo metu įmonė "Gatvių apšvietimas" miesto žibintus, kurių yra apie 16 tūkst., 159 jų valdymo spintas, 48 galios reguliatorius, beveik 545 km kabelinių ir apie 51 km oro linijų valdo patikėjimo teise.

Savivaldybė bendrovei šį turtą perdavė prieš beveik trejus metus.

Dabar siūloma šį turtą, kurio vertė siekia beveik 5,4 mln. eurų, perduoti įmonės "Gatvių apšvietimas" nuosavybėn. Tokia suma būtų didinamas bendrovės, kurios vienintelė akcininkė yra uostamiesčio savivaldybė, įstatinis kapitalas.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad toks žingsnis įmonei "Gatvių apšvietimas" sudarytų sąlygas investuoti savo lėšas į nurodyto turto atnaujinimą, sistemingai, koordinuotai ir planuotai gerinti bei atnaujinti miesto infrastruktūrą.

"Savivaldybė, perduodant turtą, sąnaudų nepatirtų. Už tą pačią sumą įgytų bendrovės akcijų. O ji gautą pelną galėtų investuoti į turto atnaujinimą, tad savivaldybė skirtų mažiau lėšų apšvietimui atnaujinti", – pasakojo vedėjas.

Sudarys galimybę uždirbti

Pasak E.Simokaičio, perdavus miesto šviestuvus ir kitus įrenginius įmonės nuosavybėn, ji galės vykdyti daugiau privačių užsakymų.

Dabar tam taikomi apribojimai – 80 proc. įmonės "Gatvių apšvietimas" užsakymų turi sudaryti savivaldybės užsakymai, privačių gali būti 20 proc. Šiuo metu lėšos iš kitų šaltinių sudaro apie 18 proc. bendrovės apyvartos. Įmonė daugiau jų nebegali gauti.

"Perdavus turtą savivaldybė iš bendrovės rinkos sąlygomis pirktų apšvietimo paslaugą. Įmonė nebebūtų ribojama gauti daugiau pajamų iš kitų šaltinių. Planuojama, kad pastarosios sieks ne mažiau kaip 30 proc. apyvartos", – komentavo vedėjas.

E.Simokaitis atkreipė dėmesį, kad bendrovė planuoja perimti kitų rinkos dalyvių tinklus ir gauti papildomų pajamų už jų eksploataciją. Tarp tokių – didžiųjų prekybos centrų apšvietimas.

"Didėtų pajamos ir įmonės pelnas, kuris būtų investuojamas į miesto turto atnaujinimą. Bendrovė įrengtų ar atnaujintų mokyklų, stadionų, kiemų, viešųjų erdvių apšvietimą", – teigė vedėjas.

Atnaujins per 20 metų

Nurodoma, kad įmonė "Gatvių apšvietimas", perėmusi savo nuosavybėn miesto šviestuvus ir kitą infrastruktūrą, galėtų imti paskolas jiems atnaujinti.

Investuojant į technologijas, tokias kaip LED šviestuvai, mažėtų elektros sąnaudos. Tokiu būdu savivaldybė taupytų miesto biudžeto lėšas. Taip pat būtų geriau apšviestos miesto gatvės.

Praėjusiais metais uostamiesčio savivaldybė už apšvietimo tinklų, bendrovei perduotų patikėjimo teise, elektrą sumokėjo 832 tūkst. eurų.

Prognozuojama, kad per dešimtmetį įmonė gaus beveik 3 mln. eurų pelną. Už šią sumą galėtų būti pakeista apie 6,9 tūkst. šviestuvų – įrengtas LED apšvietimas.

Teigiama, kad tokiu būdu per 20 metų įmonė atnaujintų visus mieste esančius šviestuvus. Per dešimtmetį, kasmet didėjant LED žibintų skaičiui, būtų sutaupyta energijos už 764 tūkst. eurų.

Tad kasmet sutaupoma suma už elektros energiją per dešimtmetį pasiektų iki 20 proc., o per 20 metų, atnaujinus visus šviestuvus, šis skaičius padidėtų iki 50 proc. – apie 416 tūkst. eurų per metus.

"Miesto apšvietimo infrastruktūra yra gana nusidėvėjusi. Perdavus šį turtą, įmonė ne tik savo lėšomis atliktų atnaujinimo darbus, bet jie vyktų daug operatyviau", – teigė vedėja.

Šiuo metu įmonės "Gatvių apšvietimas" įstatinis kapitalo dydis siekia 731 tūkst. eurų. Po padidinimo, jis sudarytų 6,1 mln. eurų.

Pritarti tokiems pokyčiams bus prašoma miesto tarybos.

Sukėlė ant kojų

"Rugsėjo 5-oji, 16.23 val. Liepų g. Lauke taip tamsu, kad reikia gatvės apšvietimo, kai nakčia kai kuriose gatvėse apšvietimas apskritai išjungtas. Čia tik šiandien taip ar nuolat?" – klausė nesupratęs klaipėdietis.

Apie 16.30 val. trumpam buvo nušvitusi centrinė miesto dalis – Naujojo Sodo g., S.Šimkaus g., dalis Vytauto ir Manto g. Taip pat senamiestyje esanti Tiltų g. Netrukus kai kurių žibintų šviesos užgeso.

Tuo metu apie 16.40 val. nušvito pietinė miesto dalis – Mogiliovo, Budelkiemio, Kuncų g.

"Akivaizdu, kad įvyko sistemos klaida, juk ne Juozas rankiniu būdu įjunginėja žibintus, apšvietimas automatiškai įsijungia", – samprotavo įvykio liudininkas.

Paaiškėjo, kad apšvietimo sistemoje išties įvyko gedimas, ant kojų sukėlęs atsakingos už jį įmonės darbuotojus. Vakar jie aiškinosi, kas atsitiko.

Vargo iki 18 val.

"Netikėta. Antradienį, artinantis darbo pabaigai, maždaug nuo 16.30 iki 18 val. žibintai degė Miško kvartale, Liepojos g., centrinėje miesto dalyje, taip pat švietė dalis Laukininkų g. Spintos gavo signalą, kad reikia įjungti šviesas. Dabar aiškinamės, iš kur tas signalas atėjo. Iš pradžių bandėme užgesinti, bet nepavyko. Tada vėl įjungėme. Galiausiai prieš 18 val. užgesinome visur mieste. Apie 20.30 val. žibintai įsijungė sklandžiai", – tikino įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Veikiausiai sistema gavo kitą signalą.

"Mūsų sistema veikia radijo ryšio principu. Tai reiškia, kad bet kas, žinantis kodus ir dažnį, gali sutrukdyti arba pasiųsti signalą įjungti. Patikrinome – sistemoje viskas lyg ir gerai, ji veikia teisingai ir jokių įrašų, kad viduryje dienos pasiuntė signalą įjungti mieste šviesas, nėra. Todėl kreipėmės į įvairias atsakingas institucijas ir bandysime išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Nes taip nutinka jau antrą kartą", – paaiškino D.Aleksandrovas.

Tokia nevaldoma situacija negali būti. Elektra kainuoja.

Anot jo, kad tokie dalykai nesikartotų, ateityje planuojama pereiti prie kitos – patikimesnės ir pigesnės sistemos, nes dabartinė yra pasenusi tiek moraliai, tiek techniškai.

"Dabar matau, kad teks pagreitinti procedūras, nes tokia nevaldoma situacija negali būti. Elektra kainuoja", – kalbėjo generalinis direktorius.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek išlaidų pareikalavo ne laiku sušvitę žibintai.

Dabar situacija pasikeitė – toje gatvės pusėje, kurioje yra namai neporiniais numeriais, vakarais įsižiebia daug gatvės apšvietimo žibintų, šviesu kiekvieno namo kieme.

„Dar neseniai buvo apšviesta, ir tai blankokai, tik pagrindinė mūsų kvartalo gatvė, o šalia esančiose gatvelėse viešpatavo tamsa. Grįžus iš darbo būdavo nesmagu keliauti neapšviestais kiemais. Tada dar ir pagrindinė kvartalo gatvė, kurioje yra namai neporiniais numeriais, atrodė klaikiai. Ji buvo labai duobėta, palijus tekdavo klampoti per purvyną. Labai džiaugiamės, kad pagaliau ši gatvė ir šalia esantys kiemai išasfaltuoti, prie kiekvieno namo pastatyti gatvių apšvietimo žibintai“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo M.Riomerio gatvės 11-ojo namo gyventoja Dalia Zdanienė.

Taip dabar atrodo kadaise labai duobėta gatvė

M.Riomerio gatvėje jau restauruota daug namų, renovacija vis dar vyksta. Gyventojai džiaugiasi teigiamais pokyčiais – išasfaltuotais keliais, trinkelėmis išklotais šaligatviais, prie kiekvieno namo įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis,  pastatytais moderniais požeminiais atliekų konteineriais.

Prie kai kurių namų pastatyti stalai su suoleliais. „Galima bus ramiai atsisėsti ir stiklelį išlenkti“, - šmaikštavo viename iš šių namų gyvenantis vyras.

Šalia 11-ojo namo baigiama įrengti  ir nedidelė krepšinio aikštele, kurios atsiradimu suinteresuotas jaunimas.  Tačiau kai kurie gyventojai tuo nėra patenkinti.

„Didžiausias džiaugsmas, kad vakarais šviesu, gali drąsiai žingsniuoti ir nesibaiminti, kad įlipsi į balą ar purvyną. Anksčiau purvas, balos, tamsa nuteikdavo niūriai, o duobėtomis gatvėmis vaikščioti reikėdavo labai atsargiai“, - teigė D.Zdanienė.

Anksčiau M.Riomerio gatvės gyventojams tekdavo bristi ir per balas

Klaipėdiečiai skundžiasi, kad rytais per anksti išjungiami gatvių apšvietimo žibintai. Apniukus sudėtinga pamatyti pėsčiuosius. Gyventojų manymu, vakarais žibintai taip pat galėtų būti įjungti anksčiau.

Nepastebi pėsčiųjų

Pasak klaipėdiečio, į darbą jis važiuoja apie 8.30 val. Gatvių apšvietimo žibintai tokiu laiku būna išjungti. Vyras tvirtino, kad tada dar būna pakankamai tamsu. Ypač apniukusiomis dienomis.

„Važiuoji ir sunku pamatyti per perėjas einančius pėsčiuosius, kurie dažniausiai vilki tamsius rūbus ir nesegi atšvaitų, nors tai rekomenduojama. Nelaimė gali greitai įvykti“, – nuogąstavo klaipėdietis.

Vyras prisiminė, kad kažkurią dieną važiavo Liepų gatve pro savivaldybę. Ten piketavo žmonių grupė.

„Kad ten kažkas stovi, pavyko suprasti tik iš šviesių plakatų“, – teigė vyras.

Pasak klaipėdiečio, dėl tamsos problemų gali kilti ir tais atvejais, kai koks nors užsimiegojęs pilietis pamiršta važiuojant įjungti automobilio žibintus.

„Tokią transporto priemonę gali pamatyti paskutinę minutę. O gatvės danga drėgna, stabdymo kelias ilgesnis. Avarijos neišvengtume“, – dėstė vyras.

Klaipėdiečio nuomone, gatvių apšvietimo žibintai turėtų būti anksčiau įjungti ir vakarais.

Padaryti nieko negali

Anot įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus Algimanto Laurinavičiaus, tam, kad žibintai šviestų priklausomai pagal situaciją, reikėtų prie kiekvieno stulpo pastatyti po operatorių, kuris reguliuotų apšvietimą.

„Savo dispečerinėje turime įrenginį, kuris matuoja šviesos intensyvumą. Yra nustatyta norma, kada gatvių apšvietimas turi būti įjungtas ir išjungtas. Vienoje gatvėje būna tamsiau, kitoje – šviesiau. Dispečeris negali pamatyti, kas darosi vadinamajame Mažajame Kaimelyje ar Giruliuose“, – tvirtino vadovas.

A.Laurinavičius pabrėžė, kad dabar normos yra gerokai padidintos. Anksčiau jos buvo mažesnės, tad žibintai įsijungdavo vėliau, o būdavo išjungiami dar anksčiau.

„Rudenį tokių skundų visada pasitaiko. Vieniems per vėlai įjungiame, kitiems – per anksti. Nesugalvoju, ką būtų galima padaryti kitaip“, – aiškino vadovas.

Išgelbėtų sniegas

A.Laurinavičius tvirtino, kad gatvių apšvietimo įjungimas mieste užtrunka nuo 3 iki 5 minučių, priklausomai nuo oro sąlygų.

Esant geram orui, tai trunka greičiau, prastam – ilgiau, nes reikia daugiau laiko signalui perduoti. Šviestuvai įsijungia ir išsijungia automatiškai.

Vadovas tvirtino, kad tamsai įtakos turi ir sniego nebuvimas. Jei šio atsirastų, iš karto taptų šviesiau.

„Gyventojai galėtų ir nesiskųsti. Šiemet mieste įjungti visi šviestuvai. Yra šviesiau nei pernai, bet kitam vis tiek per tamsu. Apskritai žiema yra tamsus metas. Šviesos reikėtų daugiau, bet jos ne visada yra“, – teigė vadovas.

Nuo spalio uostamiestis turėtų tapti šviesesnis – miesto taryba yra nusprendusi nuo spalio įjungti visus gatvėse įrengtus šviestuvus. Tačiau vis dar svarstoma, ką daryti, kad ateityje išlaidos apšvietimui būtų mažesnės.

Ar pavyks nuo spalio įjungti visus šviestuvus mieste, dar prieš porą mėnesių buvo svarstoma Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Papildomų lėšų tam nebuvo numatyta.

Dabar Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad bus stengiamasi įgyvendinti tarybos sprendimą. Svarstoma, kaip tai padaryti.
Įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius pasakojo, kad specialaus pasiruošimo visiems šviestuvams įjungti nereikia.

"Gausime nurodymą ir imsimės darbų. Per porą savaičių turėtume viską padaryti", – tvirtino vadovas.

Neatmetama galimybė, kad dalis ilgą laiką nešvietusių žibintų gali būti sugedę, todėl juos teks taisyti.
Prieš įjungiant visus žibintus aktyviau pradėta diskutuoti, kaip sumažinti išlaidas miesto apšvietimui. Kokių priemonių imtis, dar nėra iki galo apsispręsta.

Vienas iš variantų – sumontuoti reguliatorius, kad būtų suvartota mažiau elektros energijos. Jų reikėtų 70. Numatoma, kad šie darbai atsieitų apie 2,3 mln. litų.

Pasak A.Laurinavičiaus, skaičiuojama, kad šios priemonės įdiegimas atsipirktų per penkerius ar šešerius metus.

Vadovas pasakojo, kad viena italų kompanija siūlė pakeisti miesto apšvietimo valdymą, tačiau reikalingi atlikti darbai yra labai brangūs. Jie atsieitų apie 15 mln. litų.

Dabar apklausiamos privačios įmonės, ar jos norėtų prisidėti prie šios naujovės įgyvendinimo.
Taip atnaujinus sistemą, A.Laurinavičiaus teigimu, atsirastų naujų galimybių. Apšvietimo sistemą būtų galima naudoti imtuvų, bilietų kasų, elektromobilių įkroviklių maitinimui.

Kas antras šviestuvas Klaipėdos gatvėse, siekiant sutaupyti, buvo išjungtas 2009 metų balandį. Po beveik dvejų metų visi žibintai buvo įjungti tik miesto centre.