„Panašu, kad aukščiausiojo lygio NATO susitikimo metu Rusija ir Baltarusija ruošia migrantų „skerdynes“. Tikėtina, kad Aliaksandras Lukašenka, remiamas Kremliaus, rengia migrantų krizę 2.0“. Tiesa, – šįkart siekdamas sužlugdyti aukščiausiojo lygio NATO susitikimą. Užsienio reikalų ministerija taip pat signalizuoja, kad ruošiamasi naujai vasaros migrantų bangai, įskaitant migrantus iš Afrikos“, – skelbė Baltarusijos tinklaraštininkai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Už Lietuvos saugumą atsakingi politikai į tokią žinutę žiūri rimtai.
„Mes niekada negalime atmesti tokio scenarijaus. Tačiau norint tam užkirsti kelią, reikia padaryti daug namų darbų“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ekspertai nesutaria, ar Rusija su Baltarusija pajėgios sukelti dar vieną tokią didelę migrantų krizę.
„Manau, toks variantas yra įmanomas. Tik klausimas, ar tai nebus dar kartą Baltarusijos režimo šūvis sau į koją“, – svarstė politologas Vytis Jurkonis.
„Ar jie turi didelių galimybių pakartoti migrantų krizę, šiek tiek abejočiau, nes Lietuva yra pasiruošusi“, – teigė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) LNK žinioms atsakė, kad skiriamas sustiprintas dėmesys rizikos veiksniams iš Baltarusijos ir Rusijos pusės. Tarnyba esą stebi, renka ir vertina informaciją susijusią su iššūkiais nacionaliniam saugumui. Tarp jų ir dirbtinai inspiruojamos neteisėtos migracijos procesus prie Lietuvos sienos.
„Mūsų institucijos labai atidžiai ruošiasi įvairiems scenarijams tam, kad užtikrintų saugumą tiek šalies viduje, tiek prie mūsų sienų“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Mūsų institucijos labai atidžiai ruošiasi įvairiems scenarijams tam, kad užtikrintų saugumą tiek šalies viduje, tiek prie mūsų sienų.
Jei Baltarusija su Rusija tikrai pradėtų organizuoti naujas migrantų bangas, pasak L. Kasčiūno, jos kažin ar būtų tokios didelės, kaip prieš porą metų.
Vienas iš tikslų, susirinkus Vakarų pasaulio lyderiams, parodyti, kaip Lietuva neįsileisdama skriaudžia vargšus migrantus. Tokias provokacijas, kad Baltijos šalys nepaiso žmogaus teisių, Kremlius labai mėgsta.
„Mūsų pareigūnai yra profesionalūs. Visos krizės, kurios buvo Lietuvoje, tikrai gerai išmokė mūsų institucijas tarpusavyje sąveikauti, lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Per migrantų krizę pasieniečiams padėti buvo pasitelkti ir kariai. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, svarbiausia – tokių provokacijų nebijoti.
„Jeigu mes neišsigandome prieš pusantrų metų, tų gerokai didesnių skaičių ir kiekių, tai dabartinėje situacijoje Lietuva tiek teisine, tiek praktine, tiek įgūdžių prasme yra gerokai labiau pasirengusi“, – tikino A. Anušauskas.
Tačiau ministras A. Anušauskas neatmeta, kad tokios žinutės gali būti ir paprasčiausia dezinformacija.
Tai daroma tam, kad kol mes kalbėsime ir ruošimės kažkokiam spėjamam scenarijui, tuo tarpu jie tyliai kurps naują.
„Dezinformacijos paprastai sklinda daug tam, kad būtų trikdomas valstybės institucijų darbas. Tai daroma tam, kad kol mes kalbėsime ir ruošimės kažkokiam spėjamam scenarijui, tuo tarpu jie tyliai kurps naują“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Vis dėlto tikėtis, kad Rusija atsisakys planų surengti kokią nors provokaciją, būtų naivu.
„Kad Rusija tikrai gali bandyti pačius įvairiausius dalykus būtent per NATO viršūnių susitikimą, – labai realu, nes tai atitinka Rusijos veikimo modelį“, – kalbėjo apžvalgininkas M. Laurinavičius.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
