Kaip BNS informavo S. Cichanouskajos biuras, Baltarusijos opozicijos lyderė padėkojo Ispanijos ministrei už „palaikymą ir solidarumą“, taip pat už šalies parlamento priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, „režimo atžvilgiu įvestas sankcijas ir darbą siekiant išlaikyti Baltarusiją Europos Sąjungos dėmesio centre“.

A. Gonzalez dar prieš susitikimą su S. Cichanouskaja pabrėžė, kad Ispanijai „rūpi žmogaus teisės ir demokratija mūsų kaimyninėse šalyse, ypač kai Baltarusijos žmonės patys masiškai prašo puoselėti demokratiją ir žmogaus teises“.

„Tai – ne geopolitinis klausimas, tai yra pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms Baltarusijoje klausimas (...). Mes palaikysime bet kokias ES priemones, skirtas demokratijai ir žmogaus teisėms Baltarusijoje skatinti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė ministrė.

Savo ruožtu S. Cichanouskaja pakvietė Ispaniją paremti „tarptautinio tarpininkavimo, kaip taikaus Baltarusijos krizės sprendimo“ iniciatyvą, taip pat palaikyti sankcijas prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo atstovus, dalyvavusius klastojant rinkimus ir vykdant represijas, bei prieš jo asmenines „pinigines“.

„Mane džiugina, kad Ispanija užima aiškią ir principingą poziciją dėl Baltarusijos ir nuolat stebi situaciją. Ispanija palaiko baltarusių tautą ir ES, ir tarptautinėse struktūrose. Susitikime su ministre kalbėjome, kaip padėti baltarusiams šiuo metu ir po permainų“, – sakė A. Cichanouskaja.

Po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių ir Baltarusijos opozicijos bei Vakarų nepripažintų rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, šalį kelis mėnesius krėtė masiniai protestai, sulaikyta tūkstančiai protestuotojų, Vakarai įvedė sankcijas režimo atstovams.

A. Lukašenkos oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė S. Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro. Ji po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, Baltarusijos teisėsauga jai yra iškėlusi baudžiamąją bylą dėl terorizmo.

„Darome viską, kad sustabdytume tolesnį pandemijos plitimą, siekiame spartesnio vakcinų tiekimo. Europos Sąjungos pasirinktas bendro apsirūpinimo kelias buvo teisingas ir šių susitarimų privaloma laikytis“, – sakė Lietuvos premjerė.

Susitikime pabrėžta, kad reikia vengti nepanaudotų vakcinų sankaupų susidarymo, būtina sudaryti galimybę skolintis vakcinas tarp skirtingu greičiu skiepijančių valstybių narių. Tokią sistemą Lietuva taiko tarp savivaldybių šalies viduje.

Kalbant apie skaitmeninį žaliąjį sertifikatą, pažymėta, kad turi būti pripažįstami tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintų vakcinų pažymėjimai. Taip pat reikia skatinti gyventojų pasitikėjimą vakcinavimu, komunikacija turi būti koordinuota, remtis EVA rekomendacijomis, siekiant išvengti vienašalių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, Ispanija – svarbi Lietuvos draugė ir partnerė. Lietuva labai vertina Ispanijos indėlį į Baltijos šalių saugumą. Šalis dėkinga Ispanijai ir jos konsulatui Karakase už pagalbą perkeliant iš Venesuelos dvidešimt šešis lietuvių kilmės asmenis.

Vyriausybės spaudos pranešime pažymima, kad I. Šimonytė ir A. González Laya sutarė, kad nėra atskirų Europos Sąjungos pietinių ir rytinių valstybių problemų. Jos yra aktualios visai Bendrijai ir visas jas reikia spręsti bendrais pajėgumais, ar tai būtų migracijos iššūkiai, su kuriais susiduria Ispanija, ar Rytų partnerystės klausimai, kuriuos sprendžia Lietuva.

Susitikime akcentuota, kad Lietuva intensyviai konsultuojasi su Europos Komisija dėl rekomenduojamų reformų įgyvendinimo. Didysis iššūkis – aukštesnės vertės ekonomika ir žaliojo kurso įsipareigojimai. Svarbiausia – energetinis efektyvumas (renovacija), skaitmenizavimas, švietimas, mokslas ir inovacijos. Ministrė pirmininkė ir Ispanijos užsienio reikalų ministrė sutarė, kad svarbu skatinti Ispanijos ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą. Viena tokių sričių galėtų būti bendri atsinaujinančią energetiką skatinantys projektai.

Aptariant saugumo klausimus, pabrėžta, kad Lietuva dėkoja už svarų Ispanijos indėlį užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Laukiama 8-osios (Baltijos šalyse) Ispanijos pajėgų NATO oro policijos misijos.

„Blogėjanti padėtis Rusijoje žmogaus teisių ir laisvių srityje bei aktyvėjanti agresyvi šios šalies laikysena, kaip antai kariuomenės pajėgų telkimas ties siena su Ukraina, nenuteikia pozityviai, tad Lietuva sieks, kad ES įvestų papildomas sankcijas Rusijai, jei situacija nesikeis“, – sako šalies vadovas.

Regioninio saugumo ir kitus klausimus prezidentas trečiadienį aptarė susitikęs su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime aptarta regiono saugumo situacija ir kylančios grėsmės bei iššūkiai, Lietuvos vadovas padėkojo Ispanijai už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, aktyvų dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų batalione bei oro policijos misijoje Baltijos šalyse.

Susitikimo metu taip pat aptarti ES sprendimai dėl kovos su pandemija ir ekonominio atsigavimo priemonių. Prezidentas pasisakė už šalių narių susitelkimą, šalinant trikdžius vakcinų tiekimo grandinėse, ir teigė palaikąs sprendimą nepanaudotą vakcinų kiekį paskirstyti ES šalims narėms pro rata principu.

Anot pranešimo, šalies vadovas taip pat pasisakė už žaliojo sertifikato įvedimą, jei šis apims imuniteto nuo COVID-19 identifikavimą ir remsis Europos vaistų agentūros autorizuotomis vakcinomis.

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad Rusija stiprina savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos ir Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. JAV pajėgų Europoje parengties lygis buvo padidintas reaguojant į „pastarojo meto Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje eskalavimą“.

Rusija savo ruožtu pareiškė abejojanti, ar NATO sprendimas suteikti narystės veiksmų planą padėtų Ukrainai išspręsti savo „vidaus problemą“.

Atsakydama, ar Europos Sąjungai nereikėtų imtis griežtesnių priemonių dėl Baltarusijoje vykdomų pažeidimų, ministrė sakė, kad Ispanijos valstybė pasisako už demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimą tiek Europos Sąjungoje, tiek kaimyninėse šalyse. Todėl Ispanija rems visas Europos Sąjungos iniciatyvas.

„Situacija Baltarusijoje yra blogėjanti. Tai nėra geopolitinis klausimas, tai yra pagarbos klausimas demokratijai ir žmogaus teisėms Baltarusijoje. Taip, kaip mums rūpi demokratija ir žmogaus teisės Europos Sąjungos valstybėse, taip mums rūpi demokratija ir žmogaus teisės kaimyninėse šalyse, ypač, kai žmonės Baltarusijoje masiškai prašo palaikyti demokratiją, todėl mes palaikysime bet kokią Europos Sąjungos priemonę skatinti demokratiją ir žmogaus teises Baltarusijoje“, – teigė Ispanijos užsienio reikalų ministrė.

Ispanija pasitiki visomis ES vakcinomis, net jei tai būtų ir „Sputnik V“

Paklausta, kokia yra Ispanijos valstybės pozicija dėl „Sputnik V“ vakcinos, ar valstybė būtų linkusi ja vakcinuoti šalies gyventojus, jei ši vakcina būtų patvirtinta ES, ministrė komentavo, kad Ispanijos valstybė pasitiki visomis ES autorizuotomis vakcinomis.

„Pirmiausia, mums rūpi Europos Sąjungos nuomonė. Europos Sąjungos medicinos institucijos kol kas yra patvirtinusios, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi, todėl mes ir toliau vakcinuosimės su šia vakcina“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė ministrė.

„Mes pasitikime ekspertais, patarimais, grįstais mokslu, ir Europos Sąjungos medicinos agentūromis. Tai yra pagrindiniai kriterijai „AstraZeneca“ ar kitai vakcinai, kurią naudosime“, – tęsė Ispanijos užsienio reikalų ministrė.

Trečiadienį Lietuvoje viešinti Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos (ES) reikalų ir bendradarbiavimo ministrė Arancha González Laya džiaugėsi, kad netrukus Lietuva ir Ispanija minės 100-ąsias diplomatinių santykių metines, todėl, jos teigimu, tai buvo viena iš jos pirmojo oficialaus vizito į Lietuvą priežasčių.

„Mes turėtume netrukus kreiptis į kolegas laišku dar kartą pasvarstyti šią galimybę suteikti MAP Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras, naudodamas anglišką termino santrumpą (narystės veiksmų planas angliškai yra membership action plan).

„Mano įsitikinimas yra ir kaip tik dabar pradėjome šitą klausimą derintis su kolegomis iš Baltijos valstybių, kad NATO galėtų pakartoti savo pasiūlymą suteikti narystės priemonių planą Ukrainai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

Anot G. Landsbergio, tai būtų „stiprus ženklas Rusijai, kad Ukrainos pasirinkta transatlantinė kryptis yra įvertinta ir turi atgarsį tarp NATO valstybių“.

Pasak Ispanijos užsienio reikalų ministrės, nepaisant to, kad Ukraina nepriklauso Aljansui, jau dabar sąjungininkų santykiai su šia šalimi yra „vaisingi, teikiantys pagalbą ir yra NATO taikios kaimynystės vizijos simbolis“.

„Mes neieškome bėdų savo kaimynystėje. Mes norime taikos ir stabilumo“, – kalbėjo ji.

A. Gonzalez Laya taip pat teigė, kad Ukrainos klausimas turėtų būti aptartas NATO viršūnių susitikime birželį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino NATO paspartinti jo šalies stojimo į aljansą planą, pareiškęs, kad būtina nusiųsti signalą Rusijai, didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių.

NATO veiksmų plano Ukraina pirmą kartą apsisprendė siekti dar 2008 metais, tačiau tuomet Aljansas priėmė sprendimą jo kol kas nesiūlyti, nors patikino, kad Ukraina ateityje taps NATO nare.

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad Rusija stiprina savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos ir Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. JAV pajėgų Europoje parengties lygis buvo padidintas reaguojant į „pastarojo meto Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje eskalavimą“.

Rusija savo ruožtu pareiškė abejojanti, ar NATO sprendimas suteikti narystės veiksmų planą padėtų Ukrainai išspręsti savo „vidaus problemą“.

Be to, pastaruoju metu padažnėjo pranešimų apie ginkluotus susirėmimus palei Kijevo vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio liniją Rytų Ukrainoje.

Šis nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

„Manau, kad tas laikas sutaps – tą dieną, kai turėsime vakcinas ir galėsime pasiūlyti visiems Lietuvos žmonėms, imuniteto pasas pradės veikti. (...) Jis leis mums laisviau žiūrėti į naujas veiklas ir naujų veiklų atidarymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

Pasak G. Landsbergio, galimybė pasiūlyti vakcinas visiems žmonėms priklausys nuo vakcinų tiekimo, tačiau ministras tikisi, ką tą pavyks padaryti iki vasaros pradžios.

„Sunku pasakyti, priklauso, kaip atvyksta vakcinos. Iki vasaros pradžios turėtume pasiūlyti visiems norintiems žmonėms“, – kalbėjo jis.

Anot užsienio reikalų ministro, šiuo metu dėl nacionalinio imuniteto paso Vyriausybėje vyksta „rimta diskusija“.

„Aš džiaugiuosi, kad tos diskusijos yra ne tik teorinės, bet ir yra kalbama apie realius instrumentus, kuriuos patvirtinus, galėtume užtikrinti žmonėms didesnę laisvę judėti ar kažkur dalyvauti“, – sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu A. Gonzalez Laya spaudos konferencijoje sakė, kad Ispanija tikisi pasiekti visuomenės imunitetą iki vasaros.

„Tai įvyks, jei viskas vyks pagal planą – jei gausime būtinas vakcinas per artimiausius mėnesius tokia apimtimi, kokia gauname dabar“, – sakė ji.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad Ispanija prioritetą teikia Europos Komisijos pasiūlytam Skaitmeniniam žaliajam pažymėjimui, leisiančiam laisviau keliauti po Bendrijos šalis.

„Mes norime turėti europinę sistemą. (...) Tai yra būdas palengvinti grįžimą prie tvarkingo ir saugaus judėjimo. Ispanijai – šaliai, kurią kasmet aplanko per 90 mln. turistų – šis pažymėjimas yra būtinas norint tvarkingai atkurti keliones“, – kalbėjo A. Gonzalez Laya.

Europos Komisija praėjusį mėnesį pareiškė iki vasaros pradžios ketinanti sukurti imunizacijos pažymėjimų sistemą, leidžiančią laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems žmonėms, taip pat numatančią vieningas taisykles neigiamą COVID-19 testą turintiems keliautojams.

Paklausta apie Rusijos „Sputnik V“ vakciną, Ispanijos ministrė neatsakė, ar šalis ją pirktų, tačiau pridūrė, kad pasitiki Europos vaistų agentūros sprendimais.