Studijos rengėjai priėjo išvadą, kad tik 0,4 proc. objektų iš Irako ir 9,6 proc. objektų iš Egipto laikytini parduodamais legaliai. "Atsižvelgiant į griežtą importo ir eksporto reglamentavimą, taikomą kultūros vertybėms iš šių šalių, tai šokiruojantis atradimas", – sako Markusas Hilgertas, šios studijos vadovas.

Deja, ši studija ir jos išvados kelia daugybę klausimų.

1,2 mln. eurų kainavusi studija vėlavo mėnesius. Ją sudarė tik devyni puslapiai – ji buvo tokia trumpa, kad Vokietijos meno rinkos skėtinė organizacija (IDK) negalėjo patikėti, jog tai galutinė ataskaita, manydama, kad tai tik įžanginis dokumentas į ilgesnę ir detalesnę studiją. Deja, paklaustas apie tai prof. dr. Markusas Hilgertas patvirtino, kad tai galutinė ataskaita.

Studijos rengėjai priėjo išvadą, kad tik 0,4 proc. objektų iš Irako ir 9,6 proc. objektų iš Egipto laikytini parduodamais legaliai.

6 133 objektai, 1,7 proc. kurių buvo išnagrinėti, buvo tikrai verti susidomėjimo, nes galimai buvo kilę iš rizikos grupės šalių. 2 387 iš jų potencialiai galėjo būti iš Sirijos arba Irako, nors šis teiginys studijoje nebuvo patvirtintas. Tik 3 245 iš jų (52,9 proc.) buvo parduoti, o šių pardavimų vertę smarkiai padidino su šiomis šalimis nesusijusios senovės Graikijos vazos, romėniškas stiklas ir Egipto skulptūros, ušebtai bei skarabėjai.

Per jokią prizmę studija neįrodė neteisėtos prekybos archeologiniais objektais ar terorizmo finansavimo, nors toks buvo jos tikslas. Vargani devyni puslapiai niekaip nepagrindžia studijos išvadų, jie daugiau kalba apie metodologiją negu apie rezultatus. Dr. Christina Berking, Vokietijos meno rinkos skėtinės organizacijos (IDK) atstovė, pažėrė daugybę kritinių straipsnių minėtos studijos atžvilgiu. Ji apkaltino studijos rengėjus nuslėpus jos tikruosius rezultatus, klastojus faktus ir padarius neatsakingas išvadas, paremtas klaidingomis prielaidomis ir "kūrybine interpretacija".

"Tai skandalinga, kaip ši studija, finansuota Federalinės tyrimų ir mokslo ministerijos, manipuliuoja savo pačios rezultatais, siekdama patvirtinti savo nepagrįstas išvadas", – sako ji.

Apmaudu, kad tokių pseudostudijų pagrindu įvedami nepagrįsti ir betiksliai teisiniai apribojimai, varžantys antikinio meno rinką.