Pasak pranešimo, taip pat nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo policijos pareigūnų netinkamo tarnybos pareigų atlikimo konstatavus, kad jie objektyviai negalėjo žinoti apie asmenims kilusį pavojų.

Anot prokuratūros, toks sprendimas nutraukti tyrimą dėl nužudymo priimtas įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus, nustatytas įvykio aplinkybes, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Tyrimas buvo pradėtas balandį sostinės Architektų gatvėje esančiame bute radus jaunos moters, gimusios 2003-iais, ir vyro, gimusio 2001-iais, kūnus.

Kaip skelbiama, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos įvairios versijos, siekta nustatyti tikslias tragiško įvykio aplinkybes.

Pasak prokuratūros, tyrimo metu gautos specialistų išvados bei surinktų duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jaunos moters mirtį lėmė tyčiniai vaikino veiksmai, pastarajam panaudojus fizinį smurtą. Mergina mirė nuo dauginių durtinių-pjautinių kūno sužalojimų.

Konstatuota, kad vaikino mirtį sukėlęs sužalojimas nėra kitų asmenų tyčinio poveikio rezultatas, o jo paties prieš save nukreiptų smurtinių veiksmų pasekmė.

Objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad merginos mirčiai būtų galėję turėti įtakos kitų asmenų, o ne kartu su ja bute buvusio ir nužudymu įtariamo vaikino, veiksmai, tyrimo metu nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra miręs, tad ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo nutrauktas.

„Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra miręs, tad ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo nutrauktas“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, aiškinantis šio tragiško įvykio aplinkybes, buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl įtarto policijos pareigūnų netinkamo tarnybos pareigų atlikimo siekiant nustatyti, ar sostinės policijos pareigūnai galėjo netinkamai reaguoti į gautą iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, Architektų gatvėje esančiame bute.

Tyrimo duomenimis, į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje tiesiogiai negirdėjo, jog bute vyktų konfliktas, grumtynės ar asmuo prašytųsi pagalbos. Pareigūnai vadovavosi Policijos įstatymo nuostatomis, jog prievarta naudojama tik būtinais atvejais ir vadovaujantis jos panaudojimo proporcingumo principu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras konstatavo, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai pagal tuo metu buvusias aplinkybes negalėjo numatyti, kad bute esantiems asmenims yra kilęs realus pavojus jų gyvybei arba buvo galimai padaryta nusikalstama veika.

Tyrimo metu nenustatyta pareigūnų veiksmuose nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, todėl ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu buvo nutrauktas.

Šis prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto netinkamo tarnybos pareigų atlikimo yra įsiteisėjęs.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 20.55 val. Architektų gatvėje, daugiabučio namo laiptinėje, per balkoną, 20-metis vyras daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, iššovė nenustatytą skaičių šūvių bei namo kieme sumušė 57 metų vyrą.

Pistoletas surastas šiukšlių konteineryje ir paimtas. Pareigūnai šiuo metu nustatinėja ginklo markę, modelį bei kalibrą.

Vyras uždarytas į areštinę.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo siekiant baudžiamosios teisės taikymo aspektu įvertinti visų į įvykį reagavusių tarnybų veiksmus“, – ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Bute – du negyvi žmonės

Primename, kad balandžio 19-ąją į butą atėjęs vyras pareigūnams pranešė radęs negyvą savo giminaitį, gimusį 2001 metais. Atvykus policijai paaiškėjo, kad aukų čia – ne viena. Kraujo klane aptikta ir mirusi 2003 metais gimusi mergina.

Pagrindinė dabar pareigūnų keliama versija – vaikinas nužudė merginą ir tada nusižudė pats.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Policija minėtu adresu Architektų gatvėje vyko tik gavusi kaimynų pranešimus dėl galimo smurto prieš merginą vasario 27-ąją ir balandžio 18-ąją – dieną prieš tai, kai buvo rasti poros lavonai.

Į iškvietimus šiomis datomis reagavę ekipažai į butą patekti jėga nebandė, nes viduje negirdėjo jokio triukšmo. Nors Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) apie galimą smurtautoją informavusi kaimynė ir tvirtino girdėjusi merginos pagalbos šauksmą.

Nors iki šiol neaišku, kas tiksliai vyko bute Architektų gatvėje iki kraupių radybų, tragedija sukrėtė visuomenę ir privertė suabejoti tinkamu pareigūnų gebėjimu atlikti pareigas.

Pareigūnai nuo komentarų susilaikė

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams pareigūnai anksčiau tvirtino, kad tuomet, kai vasario 27-ąją buvo gautas pirmasis pranešimas apie galimą smurtą, durų jiems niekas neatidarė. Tačiau per tris dienas nuo šio iškvietimo jie nuvyko tikrinti informacijos dar kartą.

„Pabendravus su bute buvusiais asmenimis, jokių pretenzijų bei skundų iš jų gauta nebuvo. Pareigūnai pasitikslino aplinkybes, supažindino su galima atsakomybe už panašius veiksmus“, – aiškino Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.

Tačiau pasiteiravus, kodėl antrą kartą gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš moterį ir viduje, tikėtina, esančius mažamečius, nebuvo laužtos durys ir nebandyta pasitelkus ugniagesius lipti per balkoną ar langą, pareigūnai nuo komentaro susilaikė.

„Pareigūnai yra profesionalai ir kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgdami į aplinkybes priima atitinkamus sprendimus. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, aiškinamasi visos įvykio aplinkybės, vertinami atlikti veiksmai, todėl priimtų pareigūnų sprendimų šiandien nekomentuojame“, – teigė T. Bražėnas.

Girdėjo kraupius riksmus

Portalui tv3.lt poros kaimynė pasakojo, kad būtent ji ir lemtingą vakarą, ir vasarį kvietė pareigūnus. Gyventoja užsiminė, kad jei šie būtų sureagavę į iškvietimus kitaip, šios tragedijos buvo galima išvengti.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos.

„Vakare prasidėjo bruzdesys, o vėliau išgirdau merginos klyksmą. Taip klykiama tada, kai labai skauda. Užbėgau į viršų, girdėjau, kaip klykė. Atrodė, jei atidaryčiau duris, aš ją ištraukčiau. Puoliau skambinti į 112. Atsiliepė operatorė. Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos. Atvažiavo pareigūnai. Pradėjo skambinti, belsti į duris, bet niekas neatidarė, buvo tyla“, – žurnalistams sakė kaimynė.

Gyventoja akcentavo, kad išvykus pareigūnams bute vėl buvo girdėti žingsniai, baldų stumdymą primenantys garsai, atrodė, kad kažkas kažką vilktų nuo miegamojo link koridoriaus.

„Po valandos išgirdome didžiulį ir gilų atodūsį. Toks kaip prieš mirtį – labai garsus“, – atviravo ji.

Pastarąjį faktą portalui diena.lt patvirtino Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė. „Balandžio 18-ąją 19.52 val. buvo pranešta, kad kaimynas muša merginą, su kuria galimai gyvena. Pranešėja sakė, kad mergina rėkė – tiesiog klykė. Taip pat paminėjo, kad ta mergina yra gana dažnai skriaudžiama. Tai vyksta įvairiu paros metu – ir dieną, ir naktį“, – pasakojo BPC atstovė.

Pareigūnams nuvykus į iškvietimo vietą, jokio triukšmo bute nesigirdėjo. Paskambinus į duris, niekas jų neatidarė ir ekipažas išvyko.

Pranešėja sakė, kad mergina rėkė – tiesiog klykė. Taip pat paminėjo, kad ta mergina yra gana dažnai skriaudžiama. Tai vyksta įvairiu paros metu – ir dieną, ir naktį.

Dėl smurto tuo pačiu adresu Architektų gatvėje BPC buvo pranešta ir šių metų vasario pabaigoje. „Buvo irgi panašiai, kad mergina yra mušama ir rėkia, bet atvykus pareigūnams vėlgi buvo tylu ir niekas durų neatidarė“, – pridūrė V. Juozevičiūtė.

Portalui tv3.lt poros kaimynė pasakojo, kad būtent ji ir lemtingą vakarą, ir vasarį kvietė pareigūnus. Gyventoja užsiminė, kad jei šie būtų sureagavę į iškvietimus kitaip, šios tragedijos buvo galima išvengti.

„Užvakar vakare prasidėjo bruzdesys, o vėliau išgirdau merginos klyksmą. Taip klykiama tada, kai labai skauda. Užbėgau į viršų, girdėjau, kaip klykė. Atrodė, jei atidaryčiau duris, aš ją ištraukčiau. Puoliau skambinti į 112. Atsiliepė operatorė. Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos. Atvažiavo pareigūnai. Pradėjo skambinti, belsti į duris, bet niekas neatidarė, buvo tyla“, – žurnalistams sakė kaimynė.

Gyventoja akcentavo, kad išvykus pareigūnams bute vėl buvo girdėti žingsniai, baldų stumdymą primenantys garsai, atrodė, kad kažkas kažką vilktų nuo miegamojo link koridoriaus.

„Po valandos išgirdome didžiulį ir gilų atodūsį. Toks kaip prieš mirtį – labai garsus“, – atviravo ji.

Primename, kad trečiadienį, balandžio 19 d., mirusį vaikiną, gimusį 2001 metais, sostinėje, Architektų gatvėje, esančiame bute aptiko giminaitis. Apie įvykį jis pranešė pareigūnams.

Ekipažams atvykus į nelaimės vietą kraujo klane buvo rasta ir negyva 2003 metais gimusi mergina.

Atvykę medikai konstatavo jaunuolių mirtį. Ant abiejų lavonų rasti sužalojimai. Mirusiųjų nesieja giminystės ryšys. Mergina buvo vaikino draugė.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Kaip portalui diena.lt sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, pirminiais duomenimis, galimai pagrindinė versija, kad vaikinas nužudė merginą ir tada nusižudė pats.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo, kai nužudomas kitas žmogus.

Paklausta, ar tikėtina ir tokia versija, kad jaunuolius galėjo nužudyti kažkas kitas, J. Samorokovskaja sakė, kad visos aplinkybės paaiškės ikiteisminio tyrimo metu.

„Pareigūnai ir tyrėjai aiškinasi, ar butas buvo užrakintas, kas turėjo raktus, ar galėjo kas nors patekti. Tyrimo metu ir nustatomos aplinkybės, ar juos galėjo kažkas nužudyti, ar jie nusižudė patys. Tai – ikiteisminio tyrimo duomenys, daugiau komentuoti negaliu“, – kalbėjo Vilniaus policijos atstovė.

Kraupų vaizdą balandžio 19 d. išvydo mirusio vaikino, gimusio 2001 metais, giminaitis. Apie įvykį jis Vilniaus apskrities pareigūnams pranešė 13.07 val.

Ekipažui atvykus į įvykio vietą, Vilniuje, Architektų gatvėje, esančiame bute, paaiškėjo, kad kartu su vaikinu buvo rastas ir 2003 metais gimusios merginos lavonas.

Portalo kauno.diena.lt šaltinių duomenimis, įtariama savižudybė. Nelaimės vietoje dirba ekspertai.

Kaip rašo delfi.lt, neatmetama versija, kad jaunuolis nužudė merginą ir nusižudė pats.

Įvykio vietoje dirbo ekspertai. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad dėl nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

„Savivaldybė iš savo pusės padarė absoliučiai viską, ką galėjo – nuo vasario mėnesio esame aptvėrę pastatą, išimtine skubos tvarka ruošėme renovacijos dokumentus, kad gyventojai turėtų išeitį iš susidariusios situacijos, tačiau šį mėnesį įvykęs balsavimas dėl namo modernizacijos mus tiesiog pribloškė. Balsavime sudalyvavo tik 40 būtų savininkų, o ir dalyvavusieji buvo nusistatę prieš renovaciją. Galbūt gyventojai nesuvokia, kad visa atsakomybė dėl namo būklės ir galimų padarinių teks būtent jiems“, – apie situaciją pasakoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Gali imtis kraštutinių priemonių

Daugiabutyje yra 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Skaičiuojama, kad jų demontavimas gyventojams turėtų atsieiti 63 tūkst. eurų. Tačiau tokių lėšų bendrija nėra sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketina. Tad kaip bendrija ketina pasirūpinti savo turtu – neaišku.

Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai kreipėsi į daugiabučio gyventojus ir informavo, kad pagal LR statybos įstatymo 47 straipsnį, statinių naudotojai privalo suremontuoti arba rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, o kraštutiniu atveju – pavesti organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje.

„Be abejo, tai yra kraštutinės priemonės, bet, jei namas ir toliau bus neprižiūrimas, neturėsime kito pasirinkimo“, – aiškina vicemeras.

Savivaldybės administracija artimiausiu metu savo lėšomis užsakys pakartotinę namo konstrukcijų ekspertizę, kurios metu bus įvertinta, ar visas namas nėra avarinės būklės. Iki tol, Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai kviečia gyventojus į spalio 6 d. vyksiantį bendraturčių pasitarimą, kur supažindins su esamomis rizikomis ir darkart pristatys renovacijos sprendinius.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Susidūrė su bendrijos pirmininko nusistatymu

Į Vilniaus miesto savivaldybę po balsavimo dėl daugiabučio renovacijos kreipėsi bendrijai priklausanti vilnietė. Jos teigimu, gyventojai kurį laiką buvo specialiai nuteikinėjami prieš renovaciją, o balsavimui dėl namo modernizacijos buvo trukdoma laiku nepastačius balsadėžės. Moteris pateikė informacinius pranešimus, kuriuose bendrijos pirmininkas atvirai abejoja renovacijos poreikiu, selektyviai pateikia informaciją apie renovacijos naudą bei nurodo, kad bendrija reikalaus lėšų balkonų remontui iš valstybės institucijų.

„Toks elgesys nuoširdžiai stebina. Bendrija atsisako naudotis valstybės siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis pastatų renovacijai ir tikisi, kad namo remonto išlaidas visiškai padengs mokesčių mokėtojai. Pagalvokite, ar neatrodytų keista, jei atlikti jiems priklausančių pastatų remontą iš valstybės reikalautų individualių namų savininkai. Čia situacija yra visiškai analogiška, tiesiog kalbame ne apie vienos šeimos, o apie kelių dešimčių savininkų privatų turtą“, – sako V. Benkunskas.

Vicemerui antrina ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė. Pasak jos, visą įmanomą pagalbą valstybė jau suteikė – konsultavo, rengė dokumentus ir gelbėjo finansiškai, tačiau savo indėlį turi įdėti ir patys gyventojai.

„Ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais susiduriame su keistu įsitikinimu, kad butų savininkai turi rūpintis tik tuo turtu, kuris yra buto viduje, o tai, kas vyksta su namo konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis, fasadu, stogu ir kita bendra namo nuosavybe yra tarsi kažkieno kito reikalas. Tačiau tiek teisiniu požiūriu, tiek iš žmogiškosios perspektyvos, toks požiūris yra neteisingas. Tai yra bendras butų savininkų turtas, nuo kurio būklės priklauso butų vertė, gyventojų saugumas ir gyvenimo kokybė“, – pabrėžia E. Randytė.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, gyventojai galėtų gauti 30 proc. išlaidų kompensaciją energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų kompensaciją techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Pastato modernizavimui taip pat būtų suteikiamas lengvatinis kreditas, o nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos.

Kaip nurodoma Policijos departamento pranešime, apie 15.30 val., Architektų gatvėje, miškelyje, rastas nenustatytos tapatybės apie 50–60 metų amžiaus vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.