A. Navalno teigimu, 17,691 tūkst. kvadratinių metrų rūmai pastatyti valdoje, kurios plotas yra 39 kartus didesnis už Monako Kunigaikštystės teritoriją, o rūmuose yra, pavyzdžiui, kazino, teatras, požeminė ledo ritulio arena ir kaljano kambarys su ant scenos įrengtu stulpu šokiams.

Rūmuose taip pat galima rasti Italijoje pagamintų unitazo valymo šepečių, kurie, apytikriais vertinimais, kainuoja apie 700 eurų už vienetą.

A. Navalno parengtas dviejų valandų reportažas apie „Putino rūmus“, kuris platformoje „YouTube“ buvo peržiūrėtas daugiau kaip 100 mln. kartų, padėjo Rusijoje pakurstyti didžiausius per daugelį metų gatvės protestus ir privertė V. Putiną neigti, kad ši valda priklauso jam ar jo giminaičiams.

Šeštadienį A. Rotenbergas, kuris kadaise kartu su V. Putinu treniravosi dziudo, pareiškė, kad jis yra šios valdos savininkas.

„Sėkmingai sudariau sandorį su tam tikrais kreditoriais ir tapau šios valdos gavėju“, – citavo A. Rotenbergą Rusijos naujienų agentūros.

Jo spaudos tarnyba pareiškė, jog milijardierius rūmus nori paversti apartamentų viešbučiu.

„Viskas buvo padaryta labai rūpestingai, veiksmingai ir profesionaliai, – pareiškė A. Rotenbergas. – Tikiuosi, jog per kelerius metus užbaigsime su šiuo viešbučiu susijusius darbus.“

Rusijos valstybinė televizija penktadienį paneigė, jog valda priklauso V. Putinui.

Tačiau A. Navalno sąjungininkai sako, jog rūmuose tebetęsiami darbai siekiant ištaisyti trūkumus, kurie dėl „aplaidumo“ buvo padaryti, kai rūmai buvo statomi.

Prieš dvi savaites Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas išplatino filmą „Putino rūmai“, kuriame teigiama, kad Rusijos prezidentui priklauso didžiulė prabangi vila ant Juodosios jūros kranto, praneša dpa.

Šį filmą svetainėje „YouTube“ peržiūrėjo daugiau nei šimtas milijonų žmonių. Rusas verslininkas Arkadijus Rotenbergas pareiškė, kad pastatas priklauso jam.

„Dabar tai jau jokia paslaptis“, – jis sakė socialinio tinklo „Telegram“ kanalui „Mash“.

A. Rotenbergas yra artimas V. Putino patikėtinis ir buvęs dziudo imtynių sparingo partneris. 69 metų vyras laikomas vienu turtingiausių Rusijos žmonių. Vakarai jam taiko sankcijas dėl Rusijos karinių veiksmų rytų Ukrainoje.

Pirmadienį V. Putinas neigė, kad ištaigingi rūmai priklauso jam ar jo artimiesiems. Kitą dieną Kremlius aiškino, kad nekilnojamo turto savininkai – neįvardinti verslininkai.

Kalbėdamas apie rūmus, A. Rotenbergas teigė, kad tai „dovana iš dangaus ir labai graži vieta“.

Verslininko atstovai naujienų agentūrai „Intefax“ sakė, kad toje teritorijoje dabar statomas viešbutis.

A. Navalno vaizdo įraše sakoma, kad teritorija, kurioje stovi rūmai, yra 40 kartų didesnė nei Monako kunigaikštystė.

Praeitą savaitgalį įvykusius protestus paskatino ne tik A. Navalno įkalinimas, bet ir jo publikuotas vaizdo įrašas. Naujos demonstracijos Rusijoje planuojamos sekmadienį.

Koncerno teigimu, tokie Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo sprendimai yra politizuoti ir kenkiantys įmonės reputacijai.

„Agrokoncernas“, nesulaukęs paaiškinimų dėl Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus poelgio įmonės atžvilgiu, nepraranda vilties sužinoti pagrindinių šalies institucijų poziciją, ar valstybės pareigūnas turi teisę selektyviai išskirti vieną privačią bendrovę ir dėl tos bendrovės kreiptis į teisėsaugos instituciją bei šią informaciją skelbti viešai, kai yra žinoma, kad analogiška veikla užsiima ir kitos bendrovės“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame koncerno vadovo Edgaro Šakio pranešime. 

„Agrokoncernas“ iš tarpininko Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.

LRT Tyrimų skyrius yra gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad automatiškai sankcijos taikomos ir toms bendrovėms, kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso asmenims iš „juodojo sąrašo“. Anot LRT kalbintų teisininkų, tai reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos ir „Minudobreniya“.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius anksčiau BNS sakė, kad į prokurorus kreiptasi, kad būtų atliktas tyrimas ir išaiškinta, ar pažeidžiamos ES ekonominės ir kitokios sankcijos tada, kai Lietuvos įmonė bendradarbiauja su Rusijos bendrove, kuri į tokį sąrašą nepatenka, tačiau jos savininkui tokios sankcijos taikomos.

„Agrokoncernas“ teigia, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos rinkoje veikia bent kelios dešimtys bendrovių, kurios pirko minimoje gamykloje pagamintas trąšas, taip pat sako, kad jokia valstybės institucija į bendrovę nesikreipė su prašymu pateikti kokius nors duomenis ar paaiškinimus.

Be to, koncerno vadovas sako pasigedęs teisinių motyvų, kuriais grindžiamas URM kreipimasis į Generalinę prokuratūrą.

„Tokie Užsienio reikalų ministro pareiškimai stebina ir patvirtina „Agrokoncerno“ nuogąstavimus, kad politikai, naudodamiesi valstybės institucijoms suteiktais įgalinimais, sąmoningai kenkia „Agrokoncerno“ reputacijai ir veiklai“, – rašoma įmonės pranešime.

URM yra rekomendavusi Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.

Ikiteisminis tyrimas gresia iki 10 įmonių

Teisėsauga sako sprendžianti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl maždaug dešimties įmonių, pirkusių Rusijos įmonės „Minudobreniya“ trąšas ir taip galbūt pažeidusių Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai politiką.

„Tai yra pateiktos medžiagos nagrinėjimo stadija. Procesinis sprendimas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra pradėtas. Nagrinėjimo metu vertinama iki dešimties įmonių veikla“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad toks kreipimasis gautas.

„Generalinė prokuratūra šiandien (penktadienį – BNS) gavo tokį kreipimąsi ir jis bus išnagrinėtas nustatyta tvarka“, – teigė ji. 

Pasak L. Linkevičiaus į prokurorus kreiptasi, kad būtų atliktas tyrimas ir išaiškinta, ar pažeidžiamos ES ekonominės ir kitokios sankcijos šiuo atveju, kai Lietuvos įmonė bendradarbiauja su Rusijos bendrove, kuri į tokį sąrašą nepatenka, tačiau jos savininkui tokios sankcijos taikomos.

„Ar tikrai tai pažeidžia, turi atsakyti kompetentingos institucijos, nes mes neturime tokių kompetencijų vykdyti tyrimą. Ta informacija iš viešosios erdvės, iš spaudos, nėra ta informacija, pagal kurią galima daryti teisines išvadas“, –  BNS sakė ministras.

„Tikėčiausi, kad prokuratūra tokiais atvejais ir pati galėtų inicijuoti tyrimus, nes yra viešasis interesas. Tai kad būtų aiškumas ir kreipėmės raštu“, – pridūrė jis.

Pasak L. Linkevičiaus, ministerija anksčiau jau kelis kartus yra kreipusis į prokurorus panašiais klausimais.

„Buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, kurios vykdo verslą Kryme. Tas tyrimas, mano žiniomis, dar tęsiasi“, – tvirtino L. Linkevičius.

LRT yra paskelbusi, kad „Agrokoncernas“ per tarpininką Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.

LRT Tyrimų skyrius yra gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad automatiškai sankcijos taikomos ir toms bendrovėms, kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso asmenims iš juodojo sąrašo. Anot LRT kalbintų teisininkų, tai reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos ir „Minudobreniya“.

„Agrokoncernas“ teigia, kad paskutinė sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta pernai ir įvykdyta 2017-2018 metų sandūroje, o jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės bendrovės apyvartos. Įmonė taip pat paskelbė, kad nebepirks „Minudobreniya“ trąšų, kol ši bendrovė priklausys A. Rotenbergui.

Premjeras Sauliaus Skvernelis dėl R.Karbauskio ryšių su A. Rotenbergu neseniai aiškindamasi Seime tikino, kad dėl parlamentaro rusiškų trąšų verslo kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir klausė, ar politikas kelia grėsmę saugumui. Gautame atsakyme nebuvo duomenų apie tai, kad R. Karbauskis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

Užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.

L. Linkevičius: „Agrokoncernas“ neturėtų susireikšminti

Bendrovei „Agrokoncernas“ prašant prezidentūros ir premjero reakcijos į užsienio reikalų ministro kreipimąsi į prokurorus dėl bendrovės trąšų pirkimo iš Rusijos aplinkybių, ministras Linas Linkevičius teigia, kad bendrovė nėra diskriminuojama – analogiška praktika, įtarus ES sankcijų pažeidimu, taikoma visoms įmonėms.

„Pirmiausia, nereiktų „Agrokoncernui“ taip susireikšminti, tai ne vienintelė institucija, dėl kurios kreipėmės į prokuratūrą, kai yra abejonių. Ir ateityje taip darysime ten, kur nepakanka mūsų (URM – BNS) kompetencijos. Mes nesame tyrimų institucija, kartais negalime teisiškai pagrįstai atsakyti į klausimus, kurių yra. O į visas abejones, kurias kelia „Agrokoncernas“, – į visas be išimties galime atsakyti. Dėl to jokių problemų nejaučiu“, – BNS penktadienį sakė L. Linkevičius.

Pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, bet jis sako, kad valdymo teises yra perleidęs. R. Karbauskis penktadienį apkaltino URM politikavimu. Savo ruožtu ministras atsikerta, kad ministerija to nedaro.

„Politikavimu neketiname užsiimti. Tuo mūsų institucija ir išsiskiria, mes nedalyvaujame politinėse kovose ir to neketiname daryti“, – aiškino ministras.

Pasak ministro, ministerija anksčiau yra kreipusis į teisėsaugą ir dėl trijų įmonių verslo Kryme. Tuomet ministerijai taip pat trūkę informacijos, o tyrimai, ministro žiniomis, tebesitęsia.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad URM veiksmai yra kartu ir prevencijos priemonė, raginimas Lietuvos bendrovėms atidžiau vertinti savo verslo santykius.

„Mūsų įspėjimas galioja ir ateičiai, kitiems verslo subjektams, kad jeigu jie kažkokius verslo santykius turės, kad atidžiai pasižiūrėtų ir tuos aspektus – ne tiktai įmones, bet ir savininkus, kadangi tai irgi svarbu sankcijų kontekste“, – teigė ministras.

„Agrokoncernas“ penktadienį kenkėjišku veikimu pavadino ministro kreipimąsi į prokurorus dėl importuojamų rusiškų trąšų, ir paprašė prezidentės bei premjero įvertinti jo elgesį. Pasak „Agrokoncerno“, ministras nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į prokurorus, o savo komentaruose minėdamas tik šią bendrovę, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas.

„Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas teigia, kad vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į šią įmonę vertina kaip sąmoningą politikų kenkimą „nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai“.

Jo teigimu, „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, bendrovės duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“. V. Eimontas pabrėžia, jog „Agrokoncerno“ įmonių grupė politikoje nedalyvauja, o sąžiningai ir skaidriai vysto verslą.

„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į URM ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.

Savo ruožtu L. Linkevičius teigia, kad dabar dėl „Agrokoncerno“ kalbama kur kas konkrečiau.

„Anksčiau buvo tų komentarų ir po mūsų komentarų, man atrodo, buvo ir paties „Agrokoncerno“ pareiškimas, jeigu aš neklystu, kad jie ketina atsisakyti tų verslo santykių. Tai kaip ir buvo kažkoks susirašinėjimas. Bet dabar mes kalbame žymiai konkrečiau ir kalbame dabar apie tai, kaip galima atsakyti į klausimą, ar buvo pažeistas sankcijų režimas. Šitoje vietoje mums (URM – BNS) šiek tiek trūksta kompetencijos ir todėl negalime taip teisiškai tiksliai atsakyti į šį klausimą“, – dėstė L. Linkevičius.

Jis pridūrė, kad „niekaip nevertina“ „Agrokoncerno“ kreipimosi į prezidentūrą ir premjerą.

„Niekaip nevertinu. Jie gali kreiptis kur mano, kad nori kreiptis. Čia jau vertins tos institucijos, į kur kreipėsi, ar jos atsakinės, ką atsakinės, – tai čia jau ne mūsų rūpestis“, – teigė L. Linkevičius.

„Dvi ministerijos atlieka tam tikrą informacijos patikrinimą ir procedūras ir aš manau, artimiausiu metu bus pateikti atsakymai“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė V. Bakas.

„Jeigu buvo pažeistas sankcijų mechanizmas, turės įsitraukti prokuratūra. Už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pridūrė jis.

Pasak parlamentaro, paaiškėjus, kad sankcijos nebuvo pažeistos, o apeitos, būtų galima inicijuoti papildomų įmonių arba asmenų įtraukimą į „juoduosius sąrašus“.

Seimo narys taip pat pabrėžė, kad jeigu sankcijos buvo pažeistos, trąšos nebūtų galėjusios kirsti Lietuvos sienos, nes tam kelią užkirstų muitinė.

LRT ketvirtadienį paskelbė, kad „Agrokoncernas“ A. Rotenbergo įmonės „Minudobreniya“ trąšas perka iš tarpininko įmonės Dubajuje, tačiau neatskleidžia, iš kurios tiksliai šalies jas importavo.

Jeigu buvo pažeistas sankcijų mechanizmas, turės įsitraukti prokuratūra.

A. Rotenbergui sankcijos paskelbtos 2014 metais dėl jo artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau pačios „Minudobreniya“ sankcijų sąraše nėra.

Sankcijos fiziniams asmenims numato draudimą jiems atvykti į ES ir jų finansinių lėšų įšaldymą, bet tiesiogiai nedraudžia bendradarbiauti su jų verslu.

Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.

„Agrokoncernas“ teigia, kad paskutinė sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta pernai ir įvykdyta 2017-2018 metų sandūroje, o jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės bendrovės apyvartos.

Įmonė ketvirtadienio popietę paskelbė, kad nebepirks „Minudobreniya“ trąšų, kol ši bendrovė priklausys A. Rotenbergui.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys BNS patvirtino, kad trąšos nebus perkamos, kol A. Rotenbergui priklausys „Minudobreniya“.

„Manau, kad jeigu bus toliau traktuojami santykiai tokie patys, tai ir nepirksime. Jeigu situacija pasikeis, pirksime“, – ketvirtadienį teigė verslininkas.

Tai E. Šakys pranešė LRT paskelbus apie „Agrokoncerno“ perkamas „Minudobreniya“ trąšas. Šios trąšos perkamos iš tarpininko įmonės Dubajuje.

„Agrokoncernas“ neatskleidžia, iš kokios šalies importavo pirktas „Minudobreniya“ trąšas.

„Mes patys esame kartais tarpinininkai – nupirkome, radome pirkėją, pardavėme. Pirkimas ir pardavimas gali būti prieš valstybės sieną ar už valstybės sienos. Šiuo atveju buvo pirkta ant Lietuvos sienos. Iš kur važiavo, aš dabar nepasakysiu, bet tikrai galiu akcentuoti, kad mes patys importavome jas į Europos Sąjungą“, – tvirtino E. Šakys.

A. Rotenbergui priklauso daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų. Jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ sankcijų sąraše nėra.

Sankcijos fiziniams asmenims numato draudimą jiems atvykti į ES ir jų finansinių lėšų įšaldymą, bet tiesiogiai nedraudžia bendradarbiauti su jų verslu, nebent sankcijų sąraše atsiranda konkrečios jų įmonės.

Tačiau Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė rekomenduojanti Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.

E. Šakys sakė žinojęs, kad iš Dubajuje registruotos įmonės perka būtent „Minudobreniya“ trąšas, tačiau pastarosios bendrovės savininkai jam nebuvo žinomi.

„Pagal gamintoją mes žinome, kokia yra kokybė. Gali būti trąšos pavadinimas, sudėtis iš kelių gamintojų ta pati, bet kokybė gali skirtis“, – kalbėjo „Agrokoncerno“ vadovas.

Jis paragino Lietuvos institucijas sukurti informacinę sistemą verslui, kur būtų matyti, su kuriais asmenimis ar įmonėmis rekomenduojama nebendradarbiauti.

Pasak E. Šakio, pats „Agrokoncernas“ neturi darbuotojų, stebinčių verslo partnerių savininkus.

„Turi būti kažkokia institucija, kuri skelbia sąrašą, kur galima įeiti ir pasižiūrėti, kad su šituo geriau nedirbti, o su šituo geriau dirbti“, – kalbėjo verslininkas.

Jo teigimu, paskutinė sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta pernai ir įvykdyta 2017-2018 metų sandūroje, o jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės „Agrokoncerno“ apyvartos.

Bendrovės duomenimis, šiemet jos iš Rusijos pirktų trąšų kiekis sudarė beveik penktadalį visų įsigytų trąšų.

Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, jog verslo ryšiai su Rusija didina riziką patekti į šios šalies žvalgybos tarnybų spąstus.

Elitiniai kompleksai

Vokietijos kultūros istorijai svarbus kompleksas ir liukso klasės viešbutis Berlyne, prabangus biurų centras Hamburge, pastatai pačioje Miuncheno širdyje – su aukščiausios klasės restoranu, biurais, butikais. Tai tik keli elitinio nekilnojamojo turto objektai Vokietijoje, atsidūrę vieno įtakingiausių Rusijos oligarchų, asmeninio prezidento Vladimiro Putino draugo, galbūt pastarojo verslo vystytojo, rankose.

Išnagrinėję aukščiausios klasės nekilnojamojo turto objektų nuosavybės dokumentus visuomeninės televizijos SWR ir laikraščio "Berliner Zeitung" žurnalistai atsekė schemas, kai, naudojantis dešimtimis Mergelių Salose, Panamoje, Kipre ir kt. registruotų kompanijų, įsigyti "Opern Palais" kompleksas Miunchene, verslo centras LES1 Hamburge, Frankfurte prie Mano esantis viešbutis "Sofitel", kompleksas prestižiniame sostinės rajone. Vien šių keturių objektų vertė – beveik 1 mlrd. eurų.

Šių pirkimų istorijos atveda į mistines kompanijas arba į firmas, susijusias su A.Rotenbergu, ES bei JAV sankcijų sąraše atsidūrusiu dar 2014 m. ir neturinčiu teisės nei užsiimti verslu šiose teritorijose, nei turėti kokių nors verslo ryšių.

"Užsienyje Vokietija laikoma teisinės valstybės gynėja. Kai dėl Krymo aneksijos buvo paskelbtos sankcijos Rusijai ir A.Rotenbergui, 2014 m. vasarą federalinė kanclerė Angela Merkel pasakė, kad "sankcijos nėra savitikslės, jos skelbiamos tik tuo atveju, kai nėra išvengiamos". Realybė pasirodo esanti kitokia", – su nusivylimo gaidele rašo "Berliner Zeitung".

Prarado senąjį teatrą

Kaip iškalbingą pavyzdį, kokiu būdu buvę nepatrauklūs, tačiau labai perspektyvūs nekilnojamojo turto objektai ilgainiui atsidūrė pinigų plovimo schemose, "Berliner Zeitung" pateikė pačioje Berlyno širdyje esančio "Kudamm Karre" komplekso istoriją.

Pusantro futbolo stadiono dydžio "Kudamm Karre" yra pačioje vakarinės Berlyno dalies širdyje. Tai ne tik brangus nekilnojamojo turto objektas – šiai vietai berlyniečiai jaučia ypatingų sentimentų, su ja susijusi miesto, o ir visos šalies istorija.

Vokietija yra gera vieta paslėpti pinigus, nes nekilnojamojo turto srityje stinga skaidrumo.

Kompleksui priklausantis XX a. trečiajį dešimtmetį įkurtas teatras – "Komödie" ir "Theater am Kurfürstendamm" – asocijavosi su tarpukario Berlyno lengvabūdiškumu, vieta, kur negalvojama apie ekonomines suirutes, politikos peripetijas, kur savo karjerą pradėjo ne viena ano meto žvaigždė, tarp kurių – ir būsimoji Holivudo diva Marlene Dietrich.

Įstaiga, kurios vienoje scenoje viešpatavo komedija, kurią dėl išskirtinės akustikos mėgo ir rimtojo žanro mylėtojai, ramiai gyvavo septynis dešimtmečius. Prieškarinės šlovės istorija tęsėsi ir pokariu: likęs sąjungininkų išvaduotoje Berlyno dalyje, prašmatniame jo kvartale, jis buvo vienas kultūros centrų, kuriuose laisvalaikį leido nuo likusios Vokietijos Federacinės Respublikos atkirsti Vakarų Berlyno gyventojai. Simboliška ir tai, kad viename šio komplekso požeminio garažo aukšte šaltojo karo metais įrengta požeminė slėptuvė, galinti talpinti daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių.

Šlovės metas baigėsi XX a. paskutinį dešimtmetį, kai Berlyno senatas nusprendė parduoti objekto nuomos teises. Žingsnis po žingsnio ilgainiui miestas neteko ne tik teisės į pastatus – iš sutarčių išnyko garantijos, kad bus išsaugota bent dalis pirminės komplekso paskirties. "Kudamm Karre" už 2 mln. tuomečių markių parduotas nekilnojamojo turto vystytojams, kol galiausiai atsidūrė įtartinų veikėjų rankose. Neoficialiais duomenimis, 2014-aisiais už kompleksą sumokėta 170 mln. eurų.

Žurnalistams nepavyko išaiškinti, kodėl pastatų komplekso niekada oficialiai neįvertino kultūros paveldo specialistai, o Berlyno savivaldos struktūros nesivargino derėtis su verslininkais dėl galimybės išsaugoti Vokietijos teatro istorijai svarbius objektus, o galiausiai nesidomėjo ir asmenimis, įsigijusiais kompleksą.

Prekybos centrai, biurų kompleksai, 102 m daugiaaukštis, – visa tai jau netrukus vietą užleis naujųjų savininkų vizijoms. Įsikišus visuomenei, turto vystytojai sutiko, kad naujajame centre būtų ir teatras – nugriovus istorinį pastatą, naujoji žiūrovų skirta salė atsiras požeminiame aukšte.

Matrioškos principas

Naujuosius "Kudamm Karre" šeimininkus žurnalistai lygina su rusiškomis matrioškomis: iki pagrindinio savininko prisikapstyti galima tik žingsnis po žingsnio išsiaiškinus vis smulkesnės įmonės akcininkus.

Oficialiai "Kudamm Karre" vystytoju skelbiasi kompanija "Mars PropCo 1 S.a.r.l.". Dalis jos akcijų – "Mozart Holdco S.a.r.l." nuosavybė, o ši yra antrinė "Dorado Services S.A." įmonė. Dar neseniai Panamoje registruota pastaroji kompanija balandį persikėlė į Mergelių Salas. Jos dokumentuose minimas vienintelis savininkas – Michailas Opengeimas.

"Kiekvienas Maskvoje žino, kad jis yra artimas A.Rotenbergui ir kiekvienas žino, kiek A.Rotenbergas artimas Vladimirui Putinui", – sako publicistas, Rusijos ekspertas Borisas Reitschusteris. Apie verslininkų artimus ryšius byloja ir faktai: dar neseniai M.Opengeimas užėmė aukštas pareigas A.Rotenbergui priklausančioje kompanijoje "Volgogradneftemaš".

Finansų ekspertas, teisininkas Johannesas Fiala susektą kompanijų tinklą vadina maskuojančiu modeliu, voratinkliu, kuri slepia tikrąjį gausybės firmų, tarpusavyje susijusių pavaldumo ryšiais, savininką.

Žurnalistų bandymai gauti daugiau informacijos apie verslą Vokietijoje, nebuvo sėkmingi: A.Rotenbergas ignoravo SWR ir "Berliner Zeitung" klausimus.

Peni valstybės užsakymai

A.Rotenbergo ir Rusijos prezidento draugystė skaičiuoja ne vienus metus nuo paauglystės, kai susitiko sambo klube. Abiejų tolesnė profesinė veikla pasuko skirtingais keliais (A.Rotenbergas tapo treneriu, o V.Putinas – KGB karininku), tačiau asmeniniai santykiai nenutrūko. Ant pamėgtojo tatamio vaikystės bičiuliai susitikdavo net ir tuomet, kai V.Putinas buvo Sankt Peterburgo vicemeru.

Ryškius pėdsakus A.Rotenbergas paliko valstybiniame spirito monopolyje, o galiausiai įsitvirtino didžiausioje šalies bendrovėje, valstybiniame dujų koncerne "Gazprom".

Manoma, kad būtent per A.Rotenbergą Rusijos prezidentas vykdo savo verslus – prezidento nuosavybė, skirtingai duomenimis, vertinama 40–200 mlrd. dolerių. Žurnalas "Forbes" A.Rotenbergą vadina "valstybinių užsakymų karaliumi", o jam priklausančią nuosavybę vertina 2,6 mlrd. dolerių.

Savąjį koncerną "Stroigazmontaž" A.Rotenbergas įkūrė 2008 m. kartu su broliu Borisu, sujungęs penkias firmas, kurias už 350 mln. dolerių įsigijo iš "Gazprom"; jo pavardė minima ir uostų versle bei nekilnojamojo turto rinkoje.

Aneksavus Krymą, A.Rotenbergas sulaukė asmeninio V.Putino "prašymo" (o iš valstybės – užsakymo) nutiesti tiltą į pusiasalį. Prezidento užgaida įvykdyta: Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu tapęs tiltas per Kerčės sąsiaurį atidarytas šiomis dienomis.

Prezidento Baracko Obamos pasirašytame teisės akte, skelbiančiame asmenis, su kuriais JAV draudžia turėti verslo ryšių ir kurių sąskaitos užšaldomos, A.Rotenbergo pavardė atsirado dar 2014-ųjų kovą. Jau po kelių mėnesių jo pavardė atsidūrė ir ES sankcijų sąraše.

Tačiau nemalonumai Vakaruose nesustabdė verslo gimtinėje. 2015 m. A.Rotenbergas jau gavo 9 mlrd. dolerių vertės valstybės užsakymų – beveik tris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Konfiskuotų – arba ne

"Sankcijos A.Rotenbergui skausmingos, nes jam priklauso daug nekilnojamojo turto už Rusijos ribų", – sako organizacijos "Transparency International Russia" vadovas Ilja Šumanovas. Todėl, norėdamas apeiti apribojimus, oligarchas naudojasi verslo patikėtiniais ir sudėtingomis schemomis. I.Šumanovo teigimu, kleptokratai pirmiausia perveda savo pinigus į saugias vietas – tokias kaip Anglija ar Vokietija, tada išsiunčia ten savo šeimas, o galiausiai skalbia savo mundurus.

Vaikais A.Rotenbergas, regis, pasirūpino. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, jo dukra Lilia 2008 m. sausį įkūrė Berlyne nekilnojamojo turto firmą "Rotex GmbH" – registruotą, beje, prie pat "Kudamm Karree". Seseriai savąją nekilnojamojo turto firmos TPS akcijų dalį perleido ir šiemet balandį JAV sankcijų sąraše atsidūręs verslininko sūnus Igoris Rotenbergas. Pagrindinis medikės diplomą turinčios L.Rotenberg verslas – medicininio turizmo iš Rusijos į Vokietiją organziavimas.

Tiesa, A.Rotenbergui sekasi ne visur. Antai Italijoje dar 2014 m. iš jo konfiskuota 30 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto: vilos, liukso klasės viešbutis, butas. Po šių nemalonumų Valstybės Dūmoje atsirado įstatymo, neoficialiai pavadinto Rotenbergo įstatymu, projektas, pagal kurį užsienio teismų sprendimų svetur patirtos netektys Rusijos piliečiams turėjo būti kompensuotos iš RF biudžeto. Įstatymas nebuvo priimtas tik per plauką.

Panašiai rusų oligarchui nutiktų ir su Vokietijoje įsigytu turtu. Jei pasitvirtintų, kad "Kudamm Karre" pirkta už A.Rotenbergo pinigus, šis sandėris būtų neteisėtas – pažeistų sankcijas ir greičiausiai pinigų plovimą draudžiančius teisės aktus. Tokiu atveju turtas būtų konfiskuotas.

"Teoriškai, – ne be ironijos rašo "Berliner Zeitung", cituodamas neįvardytą finansinių nusikaltimų tyrėją: Vokietijos prokurorai neturi galimybių nustatyti, kas iš tikrųjų slepiasi po Mergelių Salose registruota firma ir todėl (beveik) niekada nereaguoja."

Naujuosius "Kudamm Karre" šeimininkus žurnalistai lygina su rusiškomis matrioškomis.

Vieta paslėpti pinigus

"Transparency International" atstovo teigimu, Vokietija Rusijos oligarchams yra ne tik tranzito šalis, bet ir investicijų tikslas. "Vokietija yra gera vieta pinigams paslėpti, nes nekilnojamojo turto srityje stinga skaidrumo", – sako I.Šumanovas.

"Bendraujant su įvairių šalies kriminalinės policijos pareigūnais ir finansinių nusikaltimų tyrėjais, dažnai išgirsime tą patį: Vokietija yra nešvarių pinigų plovykla", – rašo leidinys.

Pinigų plovimo istorijomis užsiima apie 300 kriminalinės policijos tyrėjų. Šiemet jie sulaukė maždaug 50 tūkst. pranešimų apie galimus tokio pobūdžio nusikaltimus. Atitinkamose muitinės tarnybose – ne ką geriau: 80 proc. nuo 2017 m. susikaupusių bylų (31 tūkst. pranešimų) nebuvo išnagrinėtos. Kritikos sulaukia ir šalies įstatymų bazė, kurioje ekspertai įžvelgia net ne spragų, o ištisus vartus, pro kuriuos prasmukus galima išvengti atsakomybės.

Patiries Vokietijos publicistai siūlo pasimokyti iš Italijos: pareiškus įtarimus, asmuo turi įrodytų savo pajamų šaltinį. Vokietijoje, esą, yra atvirkščiai: galbūt nelegalių pinigų kilmę turi įrodyti tyrėjai, kurie, be kita ko, atsimuša į sieną, nes, pvz., neturi galimybių dirbti su Belizo ar Mergelių Salų tarnybomis, o ir su Rusija dirbama nenoriai – iš rytų dažnai gaunami užklausimai veikiau panėšėja į ekonominį šnipinėjimą nei geranorišką bendradarbiavimą.

Kai 2014 metų pradžioje ši krizė pagilėjo Rusijai aneksavus Krymą, Europos Sąjunga įšaldė kai kurių Ukrainos ir Rusijos piliečių lėšas bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją. Tarp tų šalies skaldymu kaltinamų asmenų buvo ir A.Rotenbergas.

Jis šias sankcijas apskundė Europos Sąjungos Bendrajam teismui, nes, A.Rotenbergo nuomone, Briuselis skyrė jas neteisėtai.

Bendrasis teismas nutartimi iš dalies patenkino A.Rotenbergo prašymą ir anuliavo kai kurias sankcijas, galiojusias nuo 2014 metų liepos 30 dienos iki 2015 metų kovo 14 dienos, nes ES teisinis pagrindimas buvo netinkamas.

Bendrasis teismas nurodė, kad šiuo laikotarpiu „pirmasis priežasčių išdėstymas yra negaliojantis dėl akivaizdžių vertinimo klaidų“, todėl sankcijos galioti negalėjo.

Šios sankcijos vėliau buvo atnaujintos nuo 2015 metų kovo 15 dienos dar keliems pusės metų laikotarpiams, tačiau buvo pateikta papildomų argumentų: kad A.Rotenbergui priklauso bendrovė, statanti tiltą tarp Krymo ir Rusijos, ir kad jis vadovavo viešųjų ryšių kampanijai, siekiant pagrįsti Maskvos teises į šį pusiasalį.

ES Bendrasis teismas nurodė, kad pirminės pastabos dėl sankcijų išliko, tačiau dabar esančios dvi papildomos priežastys dabar jas pagrindžia.

Teismas ištyrė, „ar naujosios priežastys... taip pat yra negaliojančios dėl akivaizdžių vertinimo klaidų. Teismas nusprendė, kad jos nėra tokios, todėl nesutinka anuliuoti ribojančių priemonių nuo 2015 metų kovo 15 dienos“, – sakoma pranešime.

Dėl Ukrainos krizės ES ne tik įšaldė konkrečių asmenų turtą bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją, bet paskelbė baudžiamąsias ekonomines sankcijas tiesiogiai Rusijai. Be to, atskiromis priemonėmis nubausti asmenys, susiję su Krymo aneksija.

Italijos tarnybos įšaldė apie 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) vertės turtą, priklausantį bendrovėms, kontroliuojamoms artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos, antradienį pranešė vienas finansų politikos pareigūnas.

Dažnas V.Putino dziudo treniruočių partneris Arkadijus Rotenbergas liepą buvo įvardytas Briuselio ir Vašingtono tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos dėl Maskvos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame kare.

Pareigūnas, kuris nesitiko viešinti savo vardo, sakė, jog policija įšaldė aktyvus, priklausančius Romoje įsikūrusiai bendrovei „Aurora 31“, kurią A.Rotenbergas kontroliuoja per vieną Kipre įsikūrusią kompaniją.

Tarp tų aktyvų buvo nekilnojamojo turto objektų, įskaitant apartamentus Sardinijos mieste Kaljaryje ir kitose tos salos vietose, taip pat vilą Tarkvinijos miestelyje netoli Romos ir viešbutį Romos centre.

Be to, buvo areštuota vila Sardinijoje, kurios tiesioginis savininkas yra A.Rotenbergas, pridūrė šaltinis.

Pasak JAV Iždo departamento, A.Rotenbergas ir jo brolis Borisas laimėjo apie 7 mlrd. dolerių vertės kontraktus, ruošiantis Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, taip pat užsitikrino pelningų sutarčių su Rusijos valstybine dujų eksporto monopolininke „Gazprom“.

JAV vyriausybės sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos verslininkams atsiliepė jų valdomų bankų klientams, rašo "Verslo žinios".

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems verslininkams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams priklausančio "SMP Bank" antrinio banko Latvijoje filialas Lietuvoje ėmė raminti klientus, esą praėjusią savaitę savininkams JAV paskelbtos sankcijos jų nepalies.

Rusijos "SMP Bank" klientai "Visa" ir "MasterCard" kortelių turėtojai prie bankomatų ir naudodamiesi elektroninės bankininkystės sistemomis savaitgalį patyrė problemų.