Gyvūnų globa yra nuolatinė problema Serbijoje. Yra valdiškų šunų globos namų, tačiau valstybė neremia arklių prieglaudų.

„Tapau liudininku liūdno likimo arklio, kurį ketinta užmigdyti. Nusprendžiau pabandyti grąžinti jį į gyvenimą ir, jei jis išgyvens, pasilikti jį sau. Ir jis išliko“, – pasakojo 43 metų Z. Ilicicas, prisimindamas pirmąjį išgelbėtą gyvūną.

Vienas mėgstamiausių Z. Ilicico žirgų daugelį metų buvo vietinių derbių nugalėtojas, kuris galiausiai ramiai nugaišo dėl senatvės.

Kitas žirgas, kuriam dabar 28 metai, prieš patekdamas į prieglaudą buvo filmuotas keliuose serbų filmuose.

Kai jo kojos buvo pažeistos artrito, jis tapo niekam nebereikalingas.

Prieglaudoje dirbanti Violeta Jovic prisiminė, kaip 2020 m. veterinarijos inspektoriai sulaikė sunkvežimį, kuriame buvo beveik dvi dešimtys nelegaliai į skerdyklą gabenamų arklių.

Visi jie buvo prastos būklės, tačiau prieglaudai pavyko rasti naujus namus daugumai jų, o trys liko jų globoje.

„Tai nebėra savanorystė, hobis ar darbas. Tai tapo mano gyvenimu“, – pridūrė V. Jovic.

Prieglaudos darbuotojai stengiasi rasti naujus namus kuo didesniam skaičiui gyvūnų, kad visada būtų vietos naujiems.

Šiandien Staro Brdo prižiūrimi devyni arkliai, du asilai, buivolas, septynios kiaulės, keli šunys, katės ir vištos.

Septyni kačiukai, kažkada rasti užrištame plastikiniame maišelyje, ir septyni Jorkšyro paršeliai, aptikti atliekų sąvartyne, jau suaugo ir liko prieglaudoje.

Prieglauda išsilaiko iš geros valios žmonių aukų, tačiau Z. Ilicicas tikisi, kad įstaiga taps savarankiška, kur bus įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, įskaitant terapinį jodinėjimą.

„Šiuo metu esame vieninteliai Balkanuose ir tikimės, kad laikui bėgant mus pripažins valstybė“, – sakė Z. Ilicicas.