Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Jerevano nusigręžimas nuo Maskvos rodo nepasitenkinimą dėl to, kad, pasak šios Kaukazo valstybės Vyriausybės, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti nuo grėsmių saugumui, keliamų Armėnijos nesutaikomo priešininko kaimyno Azerbaidžano.

N. Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad galimybė Armėnijai įstoti į ES „turi tapti plačiai diskutuojama tema visuomenėje“.

Jo komentarai pasirodė, kai Europos Parlamentas šią savaitę priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, kurioje teigiama, kad galimas Jerevano prašymas tapti bloko nare „galėtų tapti ES ir Armėnijos santykių transformacijos etapo pagrindu“.

„Tai dar viena galimybė aptarti mūsų Armėnijos ateities viziją“, – Jerevane vykusiame Vyriausybės posėdyje kalbėjo N. Pašinianas. Jis pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau siekti kuo glaudesnių Armėnijos ryšių su ES“.

Pastaraisiais mėnesiais N. Pašiniano politinėje komandoje imta aktyviai svarstyti Armėnijos stojimo į ES idėja, o užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonjanas viešai kalbėjo apie Jerevano europinius siekius.

Įtampa tarp Armėnijos ir Rusijos tvyro nuo pernai rugsėjo, kai vadinamieji rusų taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų puolimą prieš Kalnų Karabachą. Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Vasarį N. Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas stabdo narystę Maskvos dominuojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje. Anksčiau jis yra sakęs, kad Armėnija gali apskritai palikti šią organizaciją.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova perspėjo Armėniją nežengti šio žingsnio, nes jis esą padarytų „nepataisomą žalą“ šalių ryšiams.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija. Pastarosios gynybos ministras Sebastienas Lecornu vasarį lankėsi Armėnijoje, o N. Pašinianas – Paryžiuje.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų. Pagal 2023 m. kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Kovo 12-ąją N. Pašinianas pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Armėnija nutraukia su jos pagrindiniame oro uoste dislokuotais Rusijos pasieniečiais sudarytą apsaugos sutartį. Pagal dvišalę sutartį, nuo SSRS griūties 1992 m. Zvartnoco tarptautiniame oro uoste į vakarus nuo Jerevano budėjo rusų kariai, saugodami jungtį su Rusijos karinėmis pajėgomis Armėnijoje.

Armėnija dabar yra sukūrusi nuosavų saugumo pajėgumų ir galėtų pati užtikrinti oro uosto saugumą, praėjusią savaitę pasakė Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas. Be to, jis pridūrė, kad smarkiai suprastėjo ir oro uoste esančio Rusijos karinio transporto kokybė.

Tuo pat metu Armėnija vis dar yra tranzitinė šalis, per kurią į Rusiją keliauja sankcionuotos prekės. Oficialiais duomenimis, prekių eksportas iš Armėnijos į Rusiją išaugo 85 proc., iš kurių 80 proc. sudaro reeksportas. Finansininkai pažymi, kad iš viso Armėnijos eksportas į Rusiją padidėjo 430 proc., palyginti su prieškariniu laikotarpiu dėl tikėtino europietiškų ir kiniškų prekių reeksporto.

„Dabar labiau nei bet kada demokratijos turi vienytis ir ginti bendras vertybes bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Nuoširdžiai tikiuosi ir tikiu, kad diplomatinėmis derybomis iš tiesų galima pasiekti normalizavimą ir ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė. – Kelias į taiką nėra lengvas, tačiau tai vienintelis būdas pasiekti stabilumą ir gerovę Armėnijoje ir visame regione.“

Pasak pranešimo, ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Armėnija šiuo metu išgyvena labai sudėtingus laikus, ir išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl visų sunkumų bei traumų, kurias patyrė žmonės, turėję palikti savo namus Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas rugsėjį surengė žaibišką puolimą, kurio metu susigrąžino šio separatistinio regiono kontrolę. Nors Azerbaidžanas įsipareigojo gerbti regiono etninių armėnų teises, didžioji dalis iš 120 tūkst. teritorijoje gyvenusių etninių armėnų pabėgo į Armėniją.

Spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybė skyrė 350 tūkst. eurų humanitarinės paramos Armėnijai priimti iš Kalnų Karabacho plūstančius pabėgėlius.

Vizito metu vykusiuose susitikimuose su Armėnijos prezidentu Vahagnu Chačaturianu ir ministru pirmininku, I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos premjerai ne kartą lankėsi kitose regiono valstybėse, tačiau iki šiol aplenkė Armėniją.

„Džiaugiuosi, kad mums su premjeru N. Pašinianu pavyko pagaliau ištaisyti šią istorinę neteisybę“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Vizito metu plačiai aptartos Armėnijos pastangos stiprinti demokratines reformas, gilinti santykius su Europos Sąjunga.

Premjerė pabrėžė Lietuvos pasirengimą tęsti ekspertinę paramą Visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės sutarties (CEPA) įgyvendinimui ir kitoms Armėnijos reformoms, ypač atsinaujinančios energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, teismų sistemos ir kitose srityse.

Vizito metu I. Šimonytė taip pat pagerbė Armėnų genocido aukų atminimą, lankėsi jaunimo kūrybinių technologijų centre TUMO.

Penktadienį numatoma susitikti su Europos Sąjungos civilinės misijos (EUMA) Armėnijoje vadovu Markusu Riteriu misijos būstinėje Jeghegnadzore.

„Azerbaidžanas vykdo neteisėtus žmonių sulaikymus kontrolės punkte, o tai mums kelia didelį nerimą“, – sakė N. Pašinianas vyriausybės posėdyje kitą dieną po to, kai Azerbaidžano pasieniečiai sulaikė buvusį separatistinio regiono lyderį.

Tuo tarpu Azerbaidžano teismas ketvirtadienį skyrė kardomąjį kalinimą buvusiam Kalnų Karabacho separatistų lyderiui Rubenui Vardanianui, apkaltinęs jį terorizmo finansavimu ir kitais nusikaltimais.

Baku teismas nusprendė, kad verslininkas R. Vardanianas, kuris nuo 2022 metų lapkričio mėn. iki šių metų vasario vadovavo etninių armėnų apgyvendintam regionui, keturis mėnesius bus suimtas, pranešė Azerbaidžano valstybės saugumo tarnyba.

Jis taip pat nurodė, kad esant reikalui Jerevanas yra pasirengęs padėti 40 tūkst. šeimų.

„Mano vertinimu, šiandien Kalnų Karabacho civiliams gyventojams tiesioginės grėsmės nėra“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė premjeras.

„Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Buvo aptarta padėtis Kalnų Karabache“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė armėnų premjero spaudos sekretorė Nazeli Baghdasarian.

Jis išreiškė viltį, kad paliaubos nebus pažeistos.

N. Pašinianas kreipėsi į gyventojus per televiziją po to, kai Kalnų Karabacho separatistai ir Baku paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir surengs derybas dėl ginčijamo regiono integravimo į Azerbaidžaną.

„Armėnija nedalyvavo rengiant ugnies nutraukimo Kalnų Karabache deklaracijos tekstą tarpininkaujant rusų taikdariams“, – sakė N. Pašinianas.

Jis pakartojo, kad Jerevanas neturi jokios kariuomenės separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabacho anklave.

N. Pašinianas sakė, kad Jerevanas atsižvelgė į separatistų deklaracijas, įskaitant sutikimą surengti susitikimą su Azerbaidžano valdžia dėl Kalnų Karabacho integravimo į Azerbaidžaną.

Armėnų lyderis susidūrė su protestais namuose po to, kai Armėnija 2020 metais pralaimėjo karą su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.

N. Pašinianas sakė besitikintis, kad Rusijos taikdariai Kalnų Karabache, dislokuoti 2020 metais pagal Maskvai tarpininkaujant sudarytą taikos susitarimą, užtikrins paliaubų laikymąsi.

„Tikimės, kad karinis eskalavimas nesitęs, nes dabartinėmis sąlygomis labai svarbu užtikrinti stabilumą ir sustabdyti kovinius veiksmus“, – teigė jis.

Jis paragino Maskvos misiją „užtikrinti Kalnų Karabacho armėnų saugumą, sudaryti sąlygas armėnams išsaugoti teisę gyventi savo namuose, savo žemėje“.

N. Pašinianas pastaraisiais mėnesiais kritikavo Rusijos taikdarių vaidmenį Kalnų Karabache, dėl to kilo diplomatinių ginčų su tradicine Armėnijos sąjungininke Rusija.

I. Šimonytė išreiškė viltį, kad visavertės ES stebėjimo misijos Armėnijoje (EUMA) įsteigimas prisidės prie padėties pasienyje stabilizavimo ir tarpusavio pasitikėjimo didinimo.

Kaip nurodoma pranešime, I. Šimonytė pabrėžė ES ir Armėnijos visa apimančios sustiprintos partnerystės susitarimo įgyvendinimo ir glaudesnių ES-Armėnijos santykių svarbą bei pakartojo Lietuvos pasirengimą toliau dalintis Lietuvos ekspertize ir parama įgyvendinant reformas.

Susitikimo metu aptarta saugumo situacija Pietų Kaukaze, Armėnijos-Azerbaidžano taikos procesas, Rusijos karas prieš Ukrainą, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimas, Armėnijos demokratinių reformų darbotvarkė.

Lietuvos ir Armėnijos premjerai  tai pat aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, paramos Ukrainai klausimus bei pabrėžė dviejų demokratinių valstybių, Lietuvos ir Armėnijos, bendradarbiavimo svarbą.

I. Šimonytė dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje, kurios metu kalbės sesijoje skirtoje Europos strateginio suvereniteto temai.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia kasmetinė saugumo konferencija, kurioje dalyvauja pasaulio valstybių vadovai, akademinio ir verslo pasaulio atstovai. Šių metų konferencija rengiama 59-ąjį kartą.

Pokalbiai rengiami po įtampos paaštrėjimo ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

„Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas rugpjūčio 31 d. susitiks Briuselyje“, – pranešė Armėnijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip skelbiama, susitikime dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.

Senos priešės Armėnija ir Azerbaidžanas yra kariavusios du karus dėl Kalnų Karabacho regiono – pirmasis vyko dešimtajame dešimtmetyje, o antrasis pratrūko 2020 m. Prieš dvejus metus vykusios, šešias savaites trukusios kautynės iš viso pareikalavo daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektomis paliaubomis.

Nepaisant paliaubų susitarimo, įtampa regione nesiliovė. Šį mėnesį čia vėl buvo paleista ugnis.

Susitikime, kaip skelbia Vyriausybės spaudos tarnyba, ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas.

Daug dėmesio ketinama skirti bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimui. Lietuva jau yra suteikusi Armėnijai humanitarinę paramą kovoje su COVID-19 epidemija – būtinas medicinos apsaugos priemones ir PGR testus, nusiuntusi medikų misiją pasidalyti gerąja patirtimi, donavusi 27 500 „Vaxzevria“ („Astra Zeneca“) vakcinų. Vyriausybės rugsėjo 29 d. nutarimu nuspręsta Armėnijai padovanoti dar 50 000 kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos „Spikevax“ dozių.

Po premjerų susitikimo numatoma pasirašyti Lietuvos ir Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo susitarimą ir surengti bendrą spaudos konferenciją.

Tą pačią dieną I. Šimonytė ir N. Pašinianas dalyvaus Armėnijos nepriklausomybės dienai ir Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimtmečio paminėjimui skirtame koncerte Kauno filharmonijoje.

Atsistatydinti N. Pašinianas buvo raginamas nuo tada, kai lapkritį pasirašė tarpininkaujant Rusijai su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

„Šiandien atsistatydinu iš savo, kaip ministro pirmininko, posto“, kad būtų galima surengti rinkimus, paskelbė jis per savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

„Armėnijos piliečiams grąžinu valdžią, kurią jie man suteikė, kad jie, surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus, galėtų nuspręsti vyriausybės likimą“, – pridūrė premjeras.

Premjerui paskelbus apie savo atsistatydinimą, atsistatydino visi jo ministrų kabineto nariai, kaip reikalaujama pagal Armėnijos įstatymus.

N. Pašinianas nurodė, jog iki rinkimų toliau vykdys savo pareigas kaip laikinosios vyriausybės vadovas, ir pridūrė, jog rinkimuose dalyvaus kaip kandidatas į ministrus pirmininkus.

Žeminantis Armėnijos pralaimėjimas technologiškai pažangesnei Azerbaidžano kariuomenei neturtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Turkija ir Iranu, pakurstė masinius protestus.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Susitarimą su Azerbaidžanu daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuos kontroliavo tris dešimtmečius.

N. Pašinianas tvirtina, jog dėl susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas karas, priėmė teisingą sprendimą, antraip šalies pajėgos patirtų dar didesnių nuostolių. Jo teigimu, pirmalaikiai rinkimai yra geriausias būdas išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po karo.

Pirmalaikius rinkimus jis paskelbė praėjusį mėnesį ir įtakingi opozicijos nariai palankiai įvertino šį sprendimą.

Analitikai sako, jog N. Pašinianas po birželio 20 dienos rinkimų greičiausiai išsaugos valdžią.

Jo partija „Pilietinis susitarimas“ „gali nesurinkti daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų naujai vyriausybei suformuoti, tačiau išsaugos daugumą parlamente koalicijoje“ su kitomis partijomis, naujienų agentūrai AFP pareiškė politinis analitikas Stepanas Grigorianas.

45 metų buvęs laikraščio redaktorius į valdžią atėjo 2018 metais ir Armėnijoje iš pradžių pakurstė optimizmo bangą.

Jis pradėjo kovą su kyšininkavimu, ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų ir stengėsi nustumti į šalį korumpuotus oligarchus bei monopolijas.

Analitikai teigė, kad jo įgyvendinama politika padeda spartinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

Tačiau po to prasidėjo koronaviruso pandemija, sustabdžiusi ekonomikos atsigavimą, o vėliau kilo mūšiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho kontrolės.