„Šiemet pradėti statybų darbai įgavę didelį pagreitį, jau galima matyti, kaip sparčiai ryškėja terminalo vaizdas. Fasadui kėlėme aukštus reikalavimus, nes turime aiškų tikslą – tapti aplinkai neutraliu oro uostu. Tam buvo itin svarbu numatyti optimalias konstrukcijas ir parinkti prie jų derančias medžiagas. Dabar montuojamas fasadas užtikrins optimalų saulės šviesos pralaidumą, kuris patalpas leis maksimaliai apšviesti natūralia šviesa, taip pat pastatą sušildyti natūralia energija. Svarbi ir tinkama sienų izoliacija bei varža, kad pastatas greitai neatvėstų arba pernelyg neprikaistų. Tokie racionalūs sprendimai ir unikali pastato inžinerija leis mums sumažinti eksploatacines išlaidas, taip pat – bendrą poveikį aplinkai“, – sakė Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas.
Vilniaus oro uosto nuotr.
Naujojo išvykimo terminalo fasado plotas sieks 9 tūkst. kv. metrų. Konstrukcijoje dominuos 5 tūkst. kv. metrų plotą apimsiančios daugiasluoksnės plokštės su poliuretano užpildu ir aliuminio-stiklo fasadinė sistema, kurios plotas sieks apie 2,8 tūkst. kv. metrų.
Pasak A. Dūmano, naujasis terminalas naudos penkis kartus mažiau šildymo energijos negu dabartiniai tipiniai pastatai. Taip pat projekte yra papildomų sprendimų, paremtų atsinaujinančia energetika, pavyzdžiui, iš anksto numatytos vietos saulės baterijoms.
Vilniaus oro uosto nuotr.
„Siekiant atitikti „žaliojo“ pastato reikalavimus šiame projekte taikomi įvairūs tvariosios architektūros sprendimui. Pavyzdžiui, ruošdamiesi saulės elektrinės diegimui terminalo stogui parinkome baltą spalvą. Tai leis ir padidinti pagaminamą energijos kiekį, kadangi bus montuojami dvigubo veikimo saulės elementai, ir taupyti energijos kaštus šildymui-šaldymui dėl to, kad pastato viduje temperatūra bus tolygesnė“, – pasakojo A. Dūmanas. Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, siekiama, kad jam būtų suteiktas „BREEAM Good” lygio sertifikatas.
Planuojama, kad uždara naujojo terminalo pastato konstrukcija su stogu ir išorinėmis sienomis bus baigta iki šių metų pabaigos. Nuo tada prasidės inžinerinių sistemų ir vidaus apdailos darbai, kurie bus vykdomi tuo pat metu tęsiant fasado montavimą. Paskutinieji fasado apdailos, aliuminio kompozicinių detalių ir kitų elementų įrengimo darbai bus baigti 2024 m. vasarą.
Pastačius naująjį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai (nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą). Dviejų aukštų pastato pirmajame aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Planuojama, jog naujasis terminalas pradės veikti 2025 m. I ketvirtį.
Vilniaus oro uosto nuotr.
Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema.
