Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 83 Seimo narai, prieš buvo du, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas dėl projekto priėmimo vyks iki Kalėdų. 

Parama būtų skirta muitininkams, valstybės sienos apsaugos pareigūnams, policininkams.  

Jeigu Seimas pataisas priims, tabako gamintojams ir jo prekybininkams būtų leidžiama finansiškai ir kitais būdais remti valstybės įstaigas kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba. Parama negalėtų būti naudojama rūkalų įsigijimo ar vartojimo skatinimui.  

Tokiu būdu grįžtų iki 2017 metų taikyta tvarka, kai tabako gamintojai galėjo remti antikontrabandinius projektus. Tačiau priėmus konservatoriaus Antano Matulo pataisą nuo 2017-ųjų gamintojai neteko galimybės remti jokių renginių, projektų, asmenų ir visuomenės informavimo priemonių.   

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas yra sakęs, kad Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje tabako gamintojams leidžiama prisidėti prie kontrabandos užkardymo.   

„Susitikimo metu asociacijos atstovai Pirmininkei pristatys savo pasiūlymus dėl interesų atstovavimo veiklos reguliavimo. Taip pat pasidalins idėjomis kaip Seimas galėtų būti atviresnis ir kaip teisėkūros procesas Seime galėtų būti gerinimas siekiant kokybiškos, atviresnės visuomenei ir įtraukios teisėkūros“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Susitikime dalyvaus Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniutė-Gagė, lobistas Arnas Neverauskas, „Meta Advisory Lithuania“ projektų vadovas Andrius Reznikovas ir lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovaujantis partneris Šarūnas Frolenko.

Tarptautinės bendrovės KPMG tyrimo duomenys rodo, kad kitose Baltijos šalyse situacija geresnė: Latvijoje ir Estijoje nelegalių tabako gaminių dalis pernai traukėsi.

Bemaž penktadalis – 17,7 proc. Lietuvoje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, ir pagal šį rodiklį šalis gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.) ir buvo antra Europos Sąjungoje,  nusileidusi tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės sudarė 22 proc.

KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų tyrimas rodo, kad bendras Lietuvoje surūkomų cigarečių kiekis pernai nežymiai susitraukė, tačiau suvartota net 540 mln. nelegalių cigarečių – 0,04 proc., arba 0,2 mln. vienetų daugiau nei 2018 metais.

Tyrimo duomenimis, šešėlinės tabako rinkos dalis Estijoje pernai susitraukė 2,1, o Latvijoje – net 5,4 punkto.

Apie 80 proc. į Lietuvą pernai įvežtų cigarečių atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Skaičiuojant, kad vienam žmogui leidžiama įsivežti iki 40 cigarečių, tyrėjai vertina, jog didžiausią dalį šio srauto sudaro nelegalūs gaminiai. Daugiausiai jų suvartojama Panevėžio apskrityje.

Nelegalių rūkalų vartojimas ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai mažėjo 11 proc. Tačiau visoje Europoje realizuota beveik 38,9 mlrd. vienetų kontrabandinių cigarečių – 7,9 proc. visų surūkytų cigarečių. Tyrėjų vertinimu, valstybių biudžetai dėl to neteko apie 9,5 mlrd. eurų pajamų.

Didžiausi kontrabandinių cigarečių srautai ES valstybes pasiekia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Tyrimą KPMG atliko „Philip Morris Products“ užsakymu. Ekspertai vertino padėtį 28-ose ES valstybėse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje.

A. Neverauskas: reikalingas sisteminis ir toliaregiškas požiūris

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas sako, kad Lietuvoje stebima neįprasta situacija, kai bent jau iki koronaviruso krizės augant gyventojų pajamoms nuo 2017 metų plečiasi ir šešėlinė tabako rinka. Pasak jo, tai liudija ir, pavyzdžiui, tyrimų bendrovės „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimas.

„Tradicinė logika mums sakytų, bent jau turėtų sakyti, kad šešėlinė tabako gaminių rinka turėtų kaip ir trauktis, nes vienas iš didžiausių elementų žmonėms renkantis nelegalius gaminius vis dėlto išlieka kaina. Bet mes neturime tokios situacijos – šios rinkos traukimosi situacijos, mes turime jos augimo tendencijas“, – BNS sakė A. Neverauskas.

Pasak jo, valstybė turėtų suprasti, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybai, muitinei būtina suteikti įrangą bei kitus resursus.

„Tai nėra tiesiog papildomos išlaidos biudžeto eilutėje. Tai yra tam tikros investicijos, nes jos kitu kampu sugrįžta į šalies biudžetą. Bent 1 proc. nelegalios tabako rinkos padidėjimas lemia 3 mln. eurų vien iš nesurenkamo akcizų mokesčio“, – sakė asociacijos vadovas.

Jo teigimu, dar vienas veiksnys, trukdantis kovoti su šešėline rūkalų rinka, yra sistemingumo ir toliaregiškumo stokojanti politika.

„Pavyzdžiui, šiandien Seime buvo svarstomi net penki Tabako kontrolės įstatymo projektai. Pabrėšiu – penki. Šiuo metu Lietuva yra viena iš griežčiausiai tabaką reguliuojančių valstybių Europos Sąjungoje, tuo pačiu ir pasaulyje (....), bet tokia įstatyminių iniciatyvų gausybė rodo, kad yra didelis sisteminio požiūrio trūkumas ir gal per daug toli nematantis požiūris į tai, kaip tos iniciatyvos atsiliepia nelegaliai tabako gaminių rinkai“, – sakė A. Neverauskas.

„Kompleksinio ir toli matančio požiūrio stygius yra labai konkrečiai jaučiamas“, – pridūrė jis.

A. Neverauskas įsitikinęs, kad po dabartinės krizės šešėlinė tabako rinka tik augs, maža to, ji galbūt būtų didėjusi ir be krizės.

„Gyventojų pajamos, tikėtina, pradės kristi. Kai gyventojų pajamos krenta, tada kai kurie tabako gaminius vartojantys asmenys turės ieškoti kitų alternatyvų, kur jiems sutaupyti ir taip apribotas lėšas“, – sakė A. Neverauskas.

Kaip vieną iš šešėlinės rinkos augimo priežasčių jis įvardija ir gegužę Europos Sąjungoje įsigaliojusį draudimą mėtinėms cigaretėms, kurios Lietuvoje sudarė apie penktadalį legalios rinkos.

„Taip, dalis vartotojų pradės vartoti tradicinio skonio tabako gaminius, dalis ieškos legalių alternatyvų (tokių, kaip elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas ir kiti gaminiai), labai maža dalis, ką rodo mūsų sociologiniai duomenys, gal svarstys apie apskritai metimą tokių gaminių vartoti, bet tai bus nedidelė dalis. Tačiau tikrai didelė proporcija žvalgysis alternatyvų“, – sakė A. Neverauskas.

Jos teigimu, blogiausi metai buvo 2010-ieji, kai išaiškėjo dvejų metų ekonomikos nuosmukio  pasekmės – ši rinka tuomet padidėjo beveik dukart iki 47 procentų.

„Bijome, kad panašus scenarijus gali kartotis ir per artimiausius kelerius metus” – pranešime sakė asociacijos vadovas Arnas Neverauskas.

Asociacijos teigimu, 1 proc. nelegalios tabako rinkos valstybei kainuoja apie 2,8 mln. eurų, tad blogiausio scenarijaus atveju Lietuva prarastų 123 mln. eurų iš nesurinktų tabako akcizų.

Gegužės 20 dieną Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje įsigalioja mėtinių cigarečių draudimas. Jos  Lietuvoje sudaro apie 20 proc. legalios rinkos, todėl draudimas, pasak asociacijos, turės poveikį šešėlinės rinkos mastui.

Anot asociacijos, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, sulaikytų mėtinių cigarečių kontrabanda išaugo penkis kartus.

Jis pakeis iki šiol pareigas ėjusį Arną Marcinkų.

„Šiuo metu pagrindinis asociacijos tikslas - siekti konstruktyvaus dialogo su valstybės institucijomis. Tikiu, kad efektyvus šio sektoriaus dalyvių ir institucijų bendradarbiavimas yra kertinis kriterijus, lemiantis ūkio pažangą bei prisidedantis prie Lietuvos konkurencingumo didinimo“, - sako naujasis asociacijos vykdomasis direktorius A. Neverauskas.

Teisininko išsilavinimą turintis A. Neverauskas 2015-2017 metais ėjo kultūros viceministro bei Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. Pastaruoju metu dirbo advokatų profesinėje bendrijoje „Černiauskas ir partneriai“.

Asociacijos nariai, „Japan Tobacco International“ ir „British American Tobacco“, dėkoja A. Marcinkui už bendrą darbą ir pasiektus rezultatus.

Po to, kai iš Darbo partijos kuruojamos Kultūros ministerijos atsistatydino partijos narys Vytautas Vigelis, jau sutarta dėl naujo kandidato. Juo tapo teisininkas Arnas Neverauskas.

Darbą jau pradėjo

Anot kultūros ministro patarėjos Dalios Vencevičienės, Specialiosios tarnybos jau pateikė pažymas apie A.Neverauską. Ministrui Šarūnui Biručiui vakar po Darbo partijos prezidiumo posėdžio pasirašius atitinkamą įsakymą, viceministras darbą pradeda jau šiandien.

"Viceministras kuruos autorių teisių ir informacinės visuomenės sritis, todėl teisininko išsilavinimas ir teisinio darbo patirtis lėmė, kad ministras pasirinko šią kandidatūrą", – dėstė D.Vencevičienė. Ar viceministras kuruos regionus – būtent šią sritį, kuri buvo paskirta V.Vigeliui, ministras nuspręs šiandien.

Šiuo metu panašias pareigas eina ir viceministrė Patricija Poderytė. Jos pareigų aprašyme nurodoma, kad jos apima valstybės politikos visuomenės informavimo, autorių teisių ir gretutinių teisių, tautinių mažumų politikos koordinavimą bei valstybės politikos valstybinės kalbos srityje koordinavimą ir įstaigų prie ministerijos pagal atitinkamai priskirtas sritis veiklos koordinavimą ir kontroliavimą.

D.Vencevičienės tikinimu, viceministrė kuruos profesionalaus meno sritį, ir viceministrų darbai nesidubliuos.

Neabejoja kompetencija

Mykolo Romerio universiteto teisės magistras A.Neverauskas yra buvęs Seimo nario padėjėju, o iki šiol dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis atstovavo ministerijai derybose su ES, Europos Tarybos darbo grupėse, taip pat rengdavo sutartis dėl mokslinių tyrimų ir užsakomųjų darbų vykdymo. Gegužę jis tapo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.

Nors A.Neverauskas neturi su kultūra susijusios darbo patirties, anot BNS, Š.Birutis neabejojo jo kompetencija. "Kultūra nėra menas, kaip kai kas bandė Lietuvoje daug kartų teigti. Kultūra yra gerokai platesnė sąvoka, definicija, kuri apima labai daug įvairių sričių, ir mano išvardytose srityse be teisinio išsilavinimo darbas būtų neįmanomas", – sakė ministras.

Pats A.Neverauskas teigia, jog viceministro darbe bus naudinga pritaikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įgytą europinio darbo patirtį.

"Sritys, aišku, yra sudėtingos, bet stengsiuosi, įsigilinęs į jas, su jaunatviška ambicija ir entuziazmu imtis darbų", – BNS citavo viceministrą.

Dėmesys autorių teisėms

Viceministras su ministru Š.Biručiu, D.Vencevičienės teigimu, jau aptarė artimiausius darbus. Tarp šių darbų – modernizuoti kolektyvinio administravimo sistemą ir suderinti ją su ES direktyva, taip pat parengti įstatymą, kuris reglamentuos autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijų veiklą.

Dar vienas darbas, dėl kurio jau sutarta – parengti autorių ir gretutinių teisių gynimo mechanizmus, kurie derėtų su modernizuojama autorių teisių sistema ES lygiu.

"Tai reiškia, kad intensyviai dirbsime su autorių teisių gynimu interneto erdvėje, kad interneto paslaugų teikėjai užtikrintų autorių teisių apsaugą. Taip pat sudarysime sąlygas kurtis legalioms interneto prieigoms ir užtikrinsime, kad nebūtų taikomas teritorinis principas", – vardijo D.Vencevičienė.

Numatytų darbų sąraše taip pat nurodoma, kad prie Kultūros ministerijos bus steigiama Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri nagrinės ginčus dėl tarifų, sutarčių sąlygų, kylančius nesutarimus tarp organizacijų. Tai, anot D.Vencevičienės, bus visiškai naujas sprendimas ir naujas darinys.

Svarbiu laikomas ir Marakešo sutarties ratifikavimo klausimas. Šios sutarties pagrindu, ministro patarėjos teigimu, sudaromos sąlygos regos negalią turintiems žmonėms pasiekti literatūros kūrinius.

Tarp darbų – ir tyrimas, padėsiantis nustatyti visuomenės informacinio raštingumo pokyčius, priemonės, skirtos gerinti visuomenės kritinio mąstymo kompetencijas ir gebėjimus analizuoti žiniasklaidos procesus.

Komentaras

Prof. Vytautas Juozapaitis, vadinamosios Šešėlinės vyriausybės kultūros ministras

Tikrai nenoriu būti blogu pranašu ar iš anksto kritikuoti kultūros viceministro paskyrimą, tačiau pastarųjų trejų metų patirtis rodo, kad Kultūros ministras Š. Birutis ir toliau "sėkmingai" nesimoko iš savo paties klaidų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą renkasi pagal savo asmeninį supratimą, kuris, deja, niekaip neatitinka kultūros ir meno bendruomenės lūkesčių. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad "darbiečiai", savo gretose taip ir nesugebėję surasti visuomenei ir kultūros bendruomenei abejonių nekeliančių asmenybių, į atsakingas pareigas skiria atsitiktinius asmenis, neretai prasilenkiančius ne tik su kultūra, bet ir morale bei teise. Ko gero, Kultūros ministerija dar ilgai neatsiplaus gėdos dėmės, kurią po savęs paliko viceministras, ne tik supainiojęs viešuosius ir privačiuosius interesus, bet ir suklastojęs brandos atestatą, kaip ir ilgai dar žmonės prisimins kitą viceministrą, laisvalaikiu mėgusį išgėręs pakibinti stiuardeses, už ką gėdingai buvo išlaipintas iš lėktuvo. O ir patarėjų korpusas, deja, ne be nuodėmės, dėl kurios bent vienai pareigūnei teko palikti valstybinį darbą, kurį panaudojo savo asmeninės kontoros finansinei gerovei užtikrinti. Ir visais atvejais ministras Birutis už kiekvieną tų susikompromitavusių pavaldinių gulėsi kryžiumi ir tikino, kad jie yra apjuodinti pavyduolių ir šiaip, žmonių diskredituojančių Lietuvos kultūrą, nors faktiškai yra viskas priešingai.

Taigi, ir šiuo atveju, kuomet yra paskelbtas naujas kandidatas į kultūros viceministrus, pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Jau vien faktas, kad ministro prioritetas renkantis pavaduotoją buvo ne kompetencija kultūros vadybos ir kultūros politikos srityse, o teisinis išsilavinimas ir anglų kalbos žinojimas, rodo itin lėkštą supratimo lygmenį, kuris neturi nieko bendra su pareigomis. Nebent tas žmogus bus izoliuotas nuo Lietuvos kultūros ir meno bendruomenės, su kuria kalbėtis reiktų valstybine lietuvių kalba, kurios puoselėjimas taip pat yra viena iš kultūros ministerijos misijos dalių... Kaip ir besąlygiškas Lietuvos autorių ir atlikėjų teisų saugojimas, kurio pasigendu pastaraisiais metais, nes būtent iš buvusios kultūros viceministrės, beje, taip pat teisininkės ir gerai kalbančios angliškai, lūpų AGATA-i (Gretutinių teisų agentūra) buvo pasakyta, kad Lietuvoje yra rodomas pernelyg didelis dėmesys nacionaliniams autoriams bei atlikėjams, kai tuo tarpu didžioji eterio dalis privalo priklausyti užsieniečiams, nes kitaip, neva Lietuvoje bus pažeistos Europos Sąjungos direktyvos. Turint omenyje, kad kalba vyksta apie milijonines sumas, išmokamas teisių turėtojams, toks Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pareigūnų lobizmas užsieniečių naudai sukelia rimtą abejonę dėl jų lojalumo Lietuvos valstybei: kas galėtų paneigti, kad tokie gerai kalbantys angliškai teisininkai, kuruojantys būtent Lietuvos autorinių bei gretutinių teisių priežiūrą, neteikia tarpininkavimo paslaugų panašaus pobūdžio užsienio agentūroms?

Žinoma, tai yra tik prielaidos ir nuomonė, kurią gal būt ministras paneigs... Bet iki šiol jam nepavyko išsklaidyti nepasitikėjimo rūko, sklandančio virš ministerijos stogo. Kaip ir labai keistai atrodo, kuomet viceministrams kuravimo sritys yra keičiamos be jokio argumentuoto pagrindo, net nesivarginant deramai informuoti visuomenės. Jau nekalbu apie faktą, kai profesionalaus meno srities kuravimas yra mėtomas kaip "karšta bulvė"... Štai ir naujo viceministro pareigybėse, ko gero, šios srities nebus, nes čia jam nepadėtų nei teisinės, nei anglų kalbos žinios, kurios be gilaus išmanymo ir patirties yra bevertės. Kita vertus, jaunystė tikrai nėra yda ir žmogus, nuoširdžiai stengdamasis ir norėdamas tobulėti, turi puikią galimybę tai daryti. Tačiau kyla kitas klausimas: kuo nusikalto kultūros bendruomenė, kad jai vadovaujanti ministerija tampa Darbo partijos "profesinio mokymo centru" arba reabilitacine įstaiga, į kurią siunčiami paslydę partiečiai? Beje, faktas, kad į politinę pareigybę yra skiriamas asmuo, dirbantis Vyriausioje Rinkimų komisijoje, taip pat neprideda pasitikėjimo ir kelia rimtą pagrindą teigti, kad "darbiečiai" ir šią Kultūros ministeriją naudos savo siaurų partinių, o ne valstybinių interesų tenkinimui.

Darbo partija kandidatu į laisvą kultūros viceministro postą deleguoja teisininką Arną Neverauską.

Reikia laisvai kalbančio angliškai

„Partijos valdyba į šias pareigas rekomendavo Arną Neverauską. Šiuo metu dar vyksta prezidiumo narių apklausa dėl jo kandidatūros“, - ketvirtadienį BNS sakė Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys.

Pasak jo, kultūros ministras Šarūnas Birutis prašė į viceministro postą deleguoti teisininką, nes jis turės kuruoti autorių teisių ir intelektinės apsaugos klausimus. Taip pat prašyta žmogaus, kuris galėtų lengvai bendrauti anglų kalba.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar trečiadienį žurnalistams patvirtino, kad A.Neverausko kandidatūra yra su juo suderinta. Premjero teigimu, jam buvo pateiktos trys kandidatūros.

Neabejoja A.Neverausko kompetencija

Ketvirtadienį kultūros viceministru paskirtas teisininkas Arnas Neverauskas, jis kuruos informacinės visuomenės ir autorių teisių apsaugos sritis.

Pareigas jis pradės eiti nuo penktadienio, spaudos konferencijoje Kultūros ministerijoje pranešė ministras Šarūnas Birutis.

„Arnas kuruos informacinės visuomenės (...) ir autorių teisių apsaugos sritis. Jis geriausiai atitiko tuos keliamus reikalavimus ir tuos iššūkius, kokius mes turime šiose srityse“, - sakė Š.Birutis.

Jo teigimu, A.Neverauskas turi pakankamai kompetencijos dirbti kultūros viceministru, nors nėra turėjęs jokios su kultūra susijusios darbo patirties.

„Kultūra tai nėra menas, kaip kai kas bandė Lietuvoje daug kartų teigti. Kultūra yra žymiai platesnė sąvoka, definicija, kuri apima labai daug įvairių sričių ir mano išvardytose srityse be teisinio išsilavinimo darbas būtų neįmanomas“ - kalbėjo kultūros ministras.

Pats A.Neverauskas teigia, jog viceministro darbe bus naudinga pritaikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įgytą europinio darbo patirtį.

„Sritys, aišku, yra sudėtingos, bet stengsiuosi, įsigilinęs į jas, su jaunatviška ambicija ir entuziazmu imtis darbų“, - sakė naujasis kultūros viceministras.

A.Neverauskas yra Mykolo Romerio universiteto teisės magistras, 2012 - 2013 metais dirbo Seimo nario padėjėju. Nuo 2013 metų iki šiol A.Neverauskas dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis atstovavo ministeriją derybose su Europos Sąjunga, Europos Tarybos darbo grupėse, taip pat rengdavo sutartis dėl mokslinių tyrimų ir užsakomųjų darbų vykdymo.

Nuo 2015 metų A.Neverauskas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.

Į viceministrus liepą buvo paskirtas Vytautas Vigelis, tačiau jis, išdirbęs kelias savaites, po šalies vadovų kritikos iš posto buvo priverstas pasitraukti. Prezidentė ir premjeras kritikavo jo paskyrimą į viceministrus dėl praeityje supainiotų interesų ir skandalo, kai 2011-aisiais Varšuvoje galbūt neblaivus buvo išlaipintas iš lėktuvo.

Prieš tai viceministre dirbusi Agneta Lobačevskytė postą paliko, kai birželio viduryje buvo paskirta lygių galimybių kontroliere.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu paskirtas teisininkas Arnas Neverauskas.

Jį Darbo partija į VRK delegavo vietoj Vygando Kastanausko, kuris gegužės pradžioje atsistatydino iš VRK narių.

A.Neverauskas Mykolo Romerio universitete yra įgijęs teisės magistro laipsnį. 2012-2013 metais jis dirbo Seimo nario padėjėju, pastaruoju metu - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyriausiuoju specialistu.

A.Neverauskas pareigas VRK pradės eiti, kai duos priesaiką Seime.

VRK sudaroma iš 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose peržengusių partijų deleguotų atstovų, taip pat Lietuvos teisininkų draugijos ir teisingumo ministro deleguotų teisininkų.