-
Projektas „Europiečiai“: Kaunas, kokį jį mato kiti 4
Kauniečių portretas
Regėdami kaip niekada susiskaldžiusią Europą, autoriai tiria įvairius jos regionus, taip pat – ir Kauną, drastiškų pokyčių priešaušriu. Į menininkų fokusą pateko mažesni miestai ir eiliniai žmonės, kurie paprastai pasauliniame kontekste lieka nematomi. R.Hornstra ir A.van Bruggenas vasarą rezidavo Kaune, stengdamiesi kiek galėdami geriau jį pažinti.
Kiekvieną šeštadienį projekto autoriai "Kauno dienoje" pristatydavo vis kito savo kelyje sutikto herojaus portretą. Skaitytojai iš arti susipažino su mieste gyvenančiais studentais iš svečių šalių, įdomių istorijų kupinais kauniečiais, svarbiais, bet nepastebimais kasdienybės veikėjais.
A.van Bruggenas atkreipė dėmesį, kad Kaunas turi panašumų su mažesniais Nyderlandų miestais. "Leisdamas laiką jūsų mieste, atpažinau daugybę aspektų. Pastebėjau, kad kauniečių santykis su Vilniumi yra panašus į santykį tarp Amsterdamo ir Roterdamo ar Utrechto", – sakė menininkas.
"Man, kaip istorikui, visada įdomūs būdai, kuriais miestai perkuria savo identitetą, užmiršdami praeitį. Atrodo, kad visi žino ir didžiuojasi tuo, jog Kaunas tarpukariu buvo Lietuvos sostinė. Bet pamirštama, kad anuomet čia gyveno daugybė įvairių tautų. Išties visi kauniečiai, su kuriais kalbėjomės, tvirtino, kad Kaunas yra lietuviškiausias miestas, kad čia gyvena tik lietuviai. Tai buvo šiek tiek keista", – įspūdžius pasakojo jis.
Aplankę mūsų miestą, kūrėjai tęsti projekto išvyko į Anglijos regioną Dadlį. Lygindami vietoves tarpusavyje, menininkai pastebėjo, kad Kaunas kur kas labiau stengiasi sudaryti malonaus miesto įspūdį. "Jūsų miestas iš visų jėgų stengiasi atskleisti savo gerąsias puses, o blogesnes užmaskuoti ar paslėpti. Kita vertus, čia nėra nieko blogo. Prisipažinsiu, kad su Robu neatsispyrėme pagundai dviračiu palėkti palei upę. Vasarą Kaune leisti tikrai gera", – sakė A.van Bruggenas.
Išeitis visada yra
Užfiksuotas kauniečių fotografijas menininkai balandžio pradžioje buvo pasiruošę pristatyti parodoje. Galerijoje turėjo susiburti ne tik parodos lankytojai, bet ir portretų herojai. Tačiau pasaulinis karantinas sumaišė visas kortas. Vis dėlto menininkai rankų nenuleido. Pasitelkę dizainerių "Kummer & Herrman" komandą, autoriai pristatė virtualią parodos erdvę.
Lygindami vietoves tarpusavyje, menininkai pastebėjo, kad Kaunas kur kas labiau stengiasi sudaryti malonaus miesto įspūdį.
Skaitmeniniame Kauno senamiestyje įsikūrusioje galerijoje dabar galima apsilankyti neiškėlus kojos iš namų. "Susidūrę su sunkumais, į padėtį stengiamės pažvelgti kitu kampu", – pripažino A.van Bruggenas. Tai ne pirmas kartas, kai menininkams nepavyksta pristatyti parodos taip, kaip planuota. 2009–2013 m., keliaudami po Sočio miestą ir jo apylinkes, kūrėjai fiksavo nepagrąžintas pasiruošimo 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms akimirkas. Už tokį poelgį jie atsidūrė juoduosiuose Rusijos sąrašuose. Tad Maskvoje planuota didžiulė paroda nebeįvyko. Tačiau A.van Bruggenas ir R.Hornstra su Rusijos žmogaus teisių aktyvistų pagalba ją vis tiek atidarė A.Sacharovo centre. Tuo pačiu metu parodos atidarymas vyko ir Amsterdame. Toks žingsnis patraukė viso pasaulio spaudos dėmesį. Tad menininkų projektas sulaukė tokios sėkmės, apie kokią jie nė nesvajojo.
"Lygiai taip pat ir šiandien sugebėjome iš nepavydėtinos situacijos sukurti šį tą gero. Nors negalėjome atidaryti realios parodos, ji vyksta virtualiojoje erdvėje. Naudodamiesi artsteps platforma atkūrėme mažą Kauno dalelę, – pasakojo A.van Bruggenas. – Manau, kad karantine įstrigusiems kauniečiams tikrai bus malonu bent jau virtualiai apsilankyti Senamiesčio širdyje įsikūrusioje galerijoje. Tikimės, kad, krizei pasibaigus, pagaliau galėsime iš tikrųjų atvykti į Kauną ir surengti realią parodą. Kas žino – galbūt tai įvyks jau rugpjūtį?"
Dėmesys – menams
Kurdami projektą "Europiečiai", menininkai stengėsi atkreipti dėmesį į Europoje vykstančius virsmus. Kylančios naujos nacionalizmo bangos, "Brexit", pabėgėlių krizė – visa tai skatina didžiulę visuomenės poliarizaciją. A.van Bruggenas nuogąstauja, kad netikėtai užgriuvusi koronaviruso krizė tam tikras problemas gali dar labiau pagilinti. Kita vertus, yra tikimybė, kad esama situacija Europą kaip tik suvienys.
"Virusas įrodė, kad visi plaukiame tuo pačiu laivu, tad negalime veikti it atskiros nacijos. Būdami drauge mes išties stipresni. Kad ir kokias negandas Europai atneš ši krizė, tikiuosi, kad žmonės suvoks vienybės svarbą, – viliasi jis. – Dabar tikrai ne pats protingiausias metas būti prieš ES nusiteikusiu nacionalistu."
Žinoma, nacionalinės tradicijos svarbu. Tačiau, kaip ir vienas mūsų projekto herojų Pijus Beizaras, nesuprantu, kodėl patriotiškumas neretai būna susietas su homofobija ir ksenofobija?" – retoriškai klausė menininkas. Kūrėjas tiki, kad įmanoma mylėti savo šalį, bet kartu laikyti save ir atsidavusiu ES piliečiu.
Atskleidė meno svarbą
R.Hornstra ir A.van Bruggenas karantino laikotarpį, kaip ir dauguma, leidžia namuose Nyderlanduose. Menininkai dirba iš namų, taip pat padeda nuotoliniu būdu mokytis savo vaikams.
"Tikimės, kad iki birželio šis košmaras pasibaigs. Kitaip ekonomikos laukia didžiulis smūgis, o menai ir kultūra greičiausiai bus pirmos šios krizės aukos", – mano A.van Bruggenas. Menininkas pasakojo, kad Nyderlandų valdantieji stengiasi padėti nuo koronaviruso ekonomiškai nukentėjusiems žmonėms, tarp jų ir menininkams. Tam paskirtos nemažos sumos. Kūrėjai tikisi, kad menas nebus nustotas remti ir viruso sukeltai krizei pasibaigus. "Ar karantino laikotarpiu mėgaujatės filmais, knygomis, kitu menu? Nepamirškite viso to įvertinti ir vėliau. Šalies kūrėjams reikės jūsų pagalbos", – skatino A.van Bruggenas, kviesdamas parodą aplankyti internete.
