Kaip BNS informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, teismas atmetė tiek valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro, tiek A. Dailidės gynėjo skundus.

Nuteistojo gynėjas skunde kėlė klausimus dėl jo teisės į gynybą užtikrinimo bei dėl pirminių parodymų teisėtumo ir prisipažinimo, abejojo dėl to, ar jie buvo išgauti ir užfiksuoti teisėtu būdu.

Anot Teismo, byloje nebuvo nustatyta esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos A. Dailidės teisės ar, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

„Pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. Dailidės teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją buvo užtikrinta; vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teismuose, A. Dailidės teisė į gynybą buvo realizuota per pasirinktą gynėją, baudžiamojo proceso metu jis turėjo visas procesines galimybes ginčyti ikiteisminio tyrimo veiksmais gautų duomenų teisėtumą, patikimumą ir šia galimybe, padedamas pasirinkto gynėjo, pasinaudojo“, – rašoma LAT pranešime.

Tuo metu prokuroras Aukščiausiojo Teismo prašė A. Dailidei skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir siejo savo prašymą su dideliu žuvusių žmonių skaičiumi, nusikaltimo pavojingumu ir tuo, kad nuteistasis ir anksčiau buvo sukėlęs gaisrų.

LAT teigimu, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į įstatymuose numatytą bausmės paskirtį, jos skyrimo pagrindus, įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarinių neatitaisomą pobūdį, A. Dailidės asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes.

„Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Dailidei laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą dėl bausmės sugriežtinimo (...) parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimus pagrindė bausmei skirti svarbių aplinkybių visumos įvertinimu ir juos tinkamai motyvavo“, – pabrėžė Teismas.

Nagrinėjo išplėstinė kolegija

Iš pradžių šią bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjo įprastinė – trijų teisėjų – kolegija, tačiau ji, neradusi vieningos nuomonės ir nusprendusi, kad atsakymai byloje gali reikšti ir svarbų naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje, perdavė nagrinėjimą septyniems teisėjams – išplėstinei kolegijai.

Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame šešto aukšto koridoriuje, prie atsarginės laiptinės, stovėjusį fotelį.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Kaip BNS informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, paskelbimas atidėtas dėl vieno iš teisėjų ligos.

Nutartį paskelbti ketinama kitą ketvirtadienį.

Iš pradžių šią bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjo įprastinė – trijų teisėjų – kolegija, tačiau ji, neradusi vieningos nuomonės ir nusprendusi, kad atsakymai byloje gali reikšti ir svarbų naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje, perdavė nagrinėjimą septyniems teisėjams – išplėstinei kolegijai.

Bylą ketinta atversti dar pernai rudenį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jos nagrinėjimas pradėtas tik kovo mėnesį.

Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs Aurelijus Gutauskas anksčiau BNS sakė, kad teisėjams nepavyko rasti sutarimo dėl penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme už gaisro sukėlimą nuteisto Arturo Dailidės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su teisės į gynybą užtikrinimu ir parodymų teisėtumu, bei dėl prokuroro skunde pateiktų argumentų, kuriais prašoma skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

A. Gutausko manymu, tinkamai neatsakius į šiuos sudėtingus klausimus byla beveik neabejotinai pasiektų Europos žmogaus teisių teismą, kuris, tikėtina, iš Lietuvos valstybės priteistų žalos atlyginimą, matydamas akivaizdžias spragas paliktas mūsų šalies teismų.

Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais. Jei pažeidimai būtų nustatyti, LAT galėtų svarstyti griežtesnės bausmės klausimą arba bylą grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui, įpareigojant jį dar kartą peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos bausmė buvo skirta.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame šešto aukšto koridoriuje, prie atsarginės laiptinės, stovėjusį fotelį.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Iš pradžių šią bylą nagrinėjo įprastinė – trijų teisėjų – kolegija, tačiau ji, neradusi vieningos nuomonės ir nusprendusi, kad atsakymai byloje gali reikšti ir svarbų naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje, perdavė nagrinėjimą septyniems teisėjams.

Atversti šią bylą Aukščiausiasis Teismas ketino dar pernai rudenį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos turėjo atidėti jos nagrinėjimą.

Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs Aurelijus Gutauskas anksčiau BNS sakė, kad teisėjams nepavyko rasti sutarimo dėl penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme už gaisro sukėlimą nuteisto Arturo Dailidės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su teisės į gynybą užtikrinimu ir parodymų teisėtumu, bei dėl prokuroro skunde pateiktų argumentų, kuriais prašoma skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

A. Gutausko manymu, tinkamai neatsakius į šiuos sudėtingus klausimus byla beveik neabejotinai pasiektų Europos žmogaus teisių teismą, kuris, tikėtina, iš Lietuvos valstybės priteistų žalos atlyginimą, matydamas akivaizdžias spragas paliktas mūsų šalies teismų.

Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais. Jei pažeidimai būtų nustatyti, LAT galėtų svarstyti griežtesnės bausmės klausimą arba byla grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui, įpareigojant jį dar kartą peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos bausmė buvo skirta.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. 

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Apeliacinis teismas atmetė ir nuteistojo Artūro Dailidės, ir prokuroro skundus bei patvirtino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

2007-aisiais Žirmūnuose kilusiame tragiškame gaisre, žuvo šeši žmonės, tarp jų – poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

A. Dailidė buvo sulaikytas 2014-aisiais, praėjus septyneriems metams nuo šešias gyvybes nusinešusio gaisro, kai sukėlė dar vieną gaisrą tame pačiame daugiabutyje.

2017-aiais Vilniaus apygardos teismas jį nuteisė 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Dailidė prašė jį išteisinti, o prokuroras siūlė nuteistajam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus ir patikrinęs bylos duomenis, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Dailidę pripažino kaltu ir skirdamas bausmę atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismas pažymi, kad šis asmuo yra pavojingas visuomenei ir nusipelno ilgos trukmės įkalinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad griežtina bausmę nuteistajam, anksčiau jis buvo nuteistas kalėti 15 metų.

Prokuratūra vyrą prašė įkalinti iki gyvos galvos.

„Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismas teisingai įvertino pirminius duomenis ir juos pripažino tinkamais įrodymais“, – sakė teisėjas Albinas Bielskis.

Jo teigimu, nuteistojo pirminiai parodymai negali būti vertinami kaip savęs apkalbėjimas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas BNS sakė, kad rašys skundą Aukščiausiajam Teismui, jis mano, kad jo klientas nuteistas nepagrįstai. Pasak advokato, ekspertai visiškai kitaip pasisakė apie gaisro židinį, nei nuosprendyje formuluoja teismai.

Tuo metu nukentėjusiuosius sugriežtintas nuosprendis džiugina.

„Manau, kad pelnyta bausmė, žuvo šeši žmonės, jis iš tikrųjų pavojingas. Jis padarė daug žalos, mus reikėjo daug remontų daryti“, – BNS sakė namo gyventoja, buvusi bendrijos pirmininkė Jolanta Aidukaitė.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. 

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl šio 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukelto gaisro, per jį padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios. Jis žadėjo skųsti nuosprendį.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Skundas paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skyrė 15 metų nelaisvės

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 29 dieną paskelbtu nuosprendžiu A. Dailidei skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra anksčiau padegėją siūlė įkalinti 18 metų, įkalinimo iki gyvos galvos tuomet prokuratūra neprašė.

„Kiekvienas prokuroras yra savarankiškas. Pažiūrėjau nuosprendį ir turiu teisę manyti kitaip. Prokuroras turėjo savo poziciją, aš turiu teisę turėti kitokį matymą. Nei aš savivaliauju, nei jo trūkumas – kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę“, – BNS sakė J. Laucius.

Įkalinimui iki gyvos galvos bausmei anksčiau yra pritarę kai kurie nukentėjusieji.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabutyje tyčia sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, buvo sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų. A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukeltą dar vieną gaisrą, kurio metu padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad A. Dailidė padarė vieną labai sunkų smurtinį nusikaltimą žmonių gyvybei bei kelis apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, apeliaciniame skunde prokuroras akcentavo, jog 15 metų laisvės atėmimo bausmė skirta už 6 asmenų nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad už vieną sunkinančiomis aplinkybėms nužudytą asmenį pirmosios instancijos teismas A. Dailidei skyrė tik pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro nuomone, tokia bausmė neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Dailidės skirtinos bausmės dydžio klausimą, akcentavo teigiamus nuteistojo asmenybės bruožus bei jo šeiminę padėtį, kas nusvėrė tai, jog A. Dailidė padarė itin pavojingą ir neatstatomas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu tyčia nužudė šešis žmones.

„Nors į kaltininko asmenybę ir jo šeiminę padėtį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės nėra prioritetinės ir vien jos negali lemti skirtinos už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis bausmės dydžio bei nuvertinti kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes“, – teigia prokuratūra.

Prokuroro nuomone, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, rodančias nuteistojo A. Dailidės kitų žmonių teisių, taip pat ir teisės į gyvybę negerbimą, abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei jo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Liko neįvertinta ir tai, kad A. Dailidė dėl padarytų nusikaltimų niekada neatgailavo.

Prokuratūra sako, kad susiformavusi Lietuvos teismų praktika rodo, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Todėl, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į A. Dailidės abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskyrus švelnesnę, negu laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmę, bausmės tikslai ir paskirtis liks neįgyvendinti.

Nuosprendį skundžia ir nuteistasis

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nepatenkintas ir nuteistasis.

„Be abejo, skundas paduotas. Mes prašome nuosprendį panaikinti ir visiškai išteisinti. Ekspertas konstatavo, kad fotelis niekaip nepatenka į židinio zoną. Vadinasi, nuosprendyje interpretuota, kai kas nutylėta. Teismas rėmėsi ir prieštaringais liudytojų parodymais. Turiu priekaištų nuosprendžio surašymui. Nesilaikyta Aukščiausiojo Teismo senato nustatytos nuosprendžių surašymo tvarkos. Nuosprendyje yra tik A. Dailidei nenaudingi momentai, nėra aptarta naudingų momentų. Teismas privalo juos aptarti ir paaiškinti, kodėl nesiremia“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas.

Jis stebėjosi prokuratūros paduotu skundu.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. 

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios. Jis žadėjo apskųsti nuosprendį.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

A.Dailidė nuteistas už tai, kad daugiau nei prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – daugiabučiame name sukėlė gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

Tragiško gaisro kaltininkas Žirmūnuose išaiškintas namo gyventojams įsirengus vaizdo stebėjimo kameras.

Kaip yra sakęs vienas nukentėjusiųjų šioje byloje, per vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus paaiškėjo, kad namo gyventojas A.Dailidė 2014 metų gruodį įeina į liftą, pro neuždariusias lifto duris matyti, kad atsiranda liepsna. Tada užsidega koridoriuje buvę sendaikčiai. Gyventojai savo įtarimais vėliau pasidalijo su policija.

„Įvykiai buvo seniai, duomenų surinkimas tokios kategorijos bylose yra sudėtingas, belieka džiaugtis, kad nuosprendis toks, kokį teismas šiandien paskelbė“, – žurnalistams sakė prokuroras Tomas Uldukis.

Jis padegėją siūlė įkalinti 18 metų.

Nuosprendis nėra galutinis – jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Tikėjomės tokio sprendimo“, – sakė namo bendrijos pirmininkė Jolanta Aidukaitė.

Nuosprendžiu džiaugėsi ir tėvą per gaisrą praradęs vilnietis Tomas Šakalinis. Pasak jo, svarbiausia, kad buvo įrodyta, jog A.Dailidė kaltas, jis bus izoliuotas ir bent 15 metų nekels gaisrų.

„Įraše matėsi viskas labai aiškiai“, – įsitikinęs nukentėjusysis.

Nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas sakė nesutinkantis su nuosprendžiu, jis mano, kad nuteisti jo klientą byloje esančių įrodymų nepakanka.

„Neabejotinai bus pateiktas apeliacinis skundas“, – teigė gynėjas.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A.Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

„Jis sąmoningai parą nuo manęs buvo slepiamas, prisipažinimas išgautas vėlai vakare, prieš tai lankantis pareigūnams. Būdas padegimo nesutampa su ekspertų nustatytu. Tyrimas vyko tik viena kryptimi, teismas remiasi tik prielaidomis, netirtos kitos versijos“, – sakė R.Mikliušas.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A.Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios.

„Tame name – šimtas butų. Niekas nebandė nustatyti, kiek išvyko gyventojų. Juk gali būti, kad sulaikius mano ginamąjį, išvažiavo ir tikrasis padegėjas. Tame name didžiulė kaita, be to, šiame name gaisrai buvo ir 2002, 2003 metais, jis apsigyveno 2006 metais“, – svarstė advokatas.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Nuosprendį šioje byloje teismas skelbs rugsėjo 11 dieną.

A.Dailidė kaltinamas daugiau nei prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – daugiabučiame name sukėlęs gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

Įtariamasis tragiško gaisro sukėlimu Žirmūnuose buvo išaiškintas namo gyventojams įsirengus vaizdo stebėjimo kameras. Kaip yra sakęs vienas nukentėjusiųjų šioj byloje, per vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus paaiškėjo, kad namo gyventojas A.Dailidė 2014 metų gruodį įeina į liftą, pro neuždariusias lifto duris matyti, kad atsiranda liepsna. Tada užsidega koridoriuje buvę sendaikčiai. Gyventojai savo įtarimais vėliau pasidalijo su policija.

Baigiamąją kalbą trečiadienį sakęs A.Dailidės advokatas Romualdas Mikliušas tikino, kad byloje nėra net minimalių įrodymų, kurių patvirtintų jo kliento kaltę, o prokuroro duomenys esą gauti pažeidžiant įstatymus, pareigūnai prieš įtariamąjį naudojo psichologinį spaudimą.

Kokiais skysčiai buvo girdomas A.Dailidė, jeigu nerišlų prisipažinimą rašo.

Savo kalboje gynėjas daug dėmesio skyrė pareigūnų pateiktų įrodymų pakankamumui ir leistinumui. R.Mikliušas akcentavo, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą – sutartį su A.Dailide sudariusiam advokatui nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo veiksmus, klientas buvo nuo jo slepiamas, pareigūnai į areštinę nešė picą ir girdė neaiškiais gėrimais.

„Kokiais skysčiai buvo girdomas A.Dailidė, jeigu nerišlų prisipažinimą rašo“, – stebėjosi advokatas. Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu A.Dailidės padarytas prisipažinimas dėl tragiško gaisro sukėlimo.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Po šio gaisro buvo sulaikytas įtariamasis.

„Vaizdo įrašas naudingas gynybai – jį peržiūrėjus matyti, kad likus devynioms minutėms iki liepsmai buvo dar buvo kiti asmenys, niekas net nebandė jų nustatyti“, – sakė advokatas R.Mikliušas.

Prokuratūros argumentą, kad sučiuptas tikrasis padegėjas, nes po jo sulaikymo gaisrai liovėsi, advokatas atremia, kad name taip pat vyko gyventojų kaita, tačiau niekas netyrė, kiek jų išvažiavo.

„Nesu padaręs nusikaltimų, spaudimas, apgaulė... Prašau teismo išteisinti“, – advokatui Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį antrino A.Dailidė.

Vilnietis kaltinamas dėl bejėgiško būklės itin žiauraus šešių žmonių nužudymo. Už tai įstatymas numato įkalinimą iki gyvos galvos.

A.Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, jis buvo sulaikytas tik 2014 metų gruodį. Vyras nuosprendžio laukia būdamas suimtas.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po vyro sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23.

Kaltinamojo šešių žmonių nužudymu gynėjas teismo prašė panaikinti beveik pustrečių metų trunkantį suėmimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad A.Dailidei taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant įstatymuose įtvirtinto proporcingumo principo.

„Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai. Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – rašoma neskundžiamoje teismo nutartyje.

A.Dailidė kaltinamas prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – Vilniuje, daugiabučiame name Žirmūnuose, sukėlęs gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

A.Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, jis buvo sulaikytas 2014 metų gruodį.

Jo advokatas Romualdas Mikliušas per Apeliacinio teismo posėdį sakė, kad nėra nė vieno įrodymo dėl jo kliento kaltės.

„Jis pats nukentėjo per gaisrą, pats buvo pristatytas su nukentėjusiais į ligoninę. Nepagrįstai tęsiamas suėmimas jau dvejus metus ir keturis mėnesius. Jis gali būti išteisintas ir valstybei gali tekti atsakyti už ilgą suėmimo laiką“, – sakė R.Mikliušas.

Pasak gynėjo, klientas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą dėl policijos psichologinio spaudimo. R.Mikliušo teigimu, policininkai dažnai vaikščiojo į areštinę ir sulaikytajam siūlė maisto, kavos, siūlė prisipažinti, nes taip esą bus geriau jo šeimai.

Advokatas mano, kad jo klientas nuosprendžio gali laukti laisvėje – jam galima taikyti namų areštą ar intensyviąją priežiūrą.

Tuo metu prokuroras Tomas Uldukis tvirtino, kad Apeliaciniame teisme bylos įrodymai nevertinami, o apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

A.Dailidė kaltinamas dėl bejėgiško būklės itin žiauraus šešių žmonių nužudymo. Už tai gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po vyro sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23.

Įtariamasis tragiško gaisro sukėlimu Žirmūnuose buvo išaiškintas namo gyventojams įsirengus vaizdo stebėjimo kameras.

„Pamatėm, kas padegėjas“, - antradienį teisme Vilniuje BNS sakė vienas nukentėjusiųjų byloje, per gaisrą žuvusio buvusio Seimo nario Petro Šakalinio sūnus Tomas Šakalinis. Pasak nukentėjusiojo, per vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus paaiškėjo, kad namo gyventojas Artūras Dailidė 2014 metų gruodį įeina į liftą, pro neuždariusias lifto duris matyti, kad atsiranda liepsna. Tada užsidega koridoriuje buvę sendaikčiai.

Savo įtarimais vyras vėliau pasidalijo su policija.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Po šio gaisro buvo sulaikytas įtariamasis.

„Žmogaus kraustėsi, daiktai buvo padėti ir tuos daiktus padegė. Jis „busiuką“ kažkiek susidėjo, išvažiavo iškrauti į garažą ar kur, ne viską spėjo susikrauti“, – žurnalistams apie 2014 metais užsidegusius daiktus pasakojo nukentėjusysis.

Tėvo netekęs vyras nepareiškė byloje ieškinio.

„Turtas nėra taip svarbu, svarbiausia, kad taip daugiau tokių baisybių nebūtų“, – sakė T.Šakalinis.

Tuo metu teisme apklausta nukentėjusioji Zenona Elena Žilvytė sakė, kad po tragiško gaisro sutriko jos sveikata, pagalbos teko kreiptis į medikus. Moteris byloje pareiškė 50 tūkst. eurų ieškinį.

„Tą ryta apie penktą atsibudau išgirdusi triukšmą. Supratau kad kažkas vyksta. Priėjus prie balkono pamačiau, kad liepsnos žiežirbos lekia į mano balkoną, yra kažkokios mašinos. Staiga pajutau, kad per visus kampus bėga vanduo“, – pasakojo nukentėjusioji.

Vėliau ji pamatė stovinčias gaisrines, „juodą mašiną“, nes žmonės kalbėjo, kad yra lavonų.

„Iki pusės blauzdų stovėjau vandenyje. Aš antrame aukšte gyvenu. (..) Mano bute buvo labai daug vandens. Mano bute viskas supuvo, surūdijo buitinė technika, televizorius. Viskas, ką aš turėjau, supuvo, supelijo surūdijo, spintelės išmirko vandenyje ir nukrito. Aš negalėjau kurį laiką kalbėti, aš buvai Antakalnyje, krizių centre mane gydė. Gydytojai sakė, kad aš labai išsigandau. Iki to su tuo problemų nebuvau turėjusi. Man davė tris tūkstančius litų, to neužteko. Turėjau parduoti vasaros namelį. kad viską atstatyti“, – skundėsi nukentėjusioji.

Vilniaus apygardos teismas antradienį iš esmės pradėjo nagrinėti bylą dėl daugiabutyje Žirmūnuose kilusio tragiško gaisro, per kurį žuvo šeši gyventojai. Kaltinimai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudžius bejėgiškos būklės žmones pareikšti degusio daugiabučio gyventojui A.Dailidei.

Vyras kaltės nepripažino ir pareiškė, kad parodymus duos tik po liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos.

„Kaltinamasis tokią teisę turi. Pradėsim bylos nagrinėjimą iš esmės nuo nukentėjusiųjų apklausos“, – sakė teisėja Regina Pocienė.

Nukentėjusioji Vida Andriuškaitienė teismui pasakojo, kad gyveno pirmajame aukšte, kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo. Tą naktį buvo namie su vaiku. Pažiūrėjusi į priešais esančio penkiaaukščio namą, pamatė liepsnos atspindį. Ją iš namo išsivežė brolis. Jos butas per gaisrą buvo aplietas vandeniu.

„Mačiau tą žmogų, kuris krito“, – apie gaisrą sakė nukentėjusioji.

Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad vienas namo gyventojas jai pasakojo, kad daugiabutyje kildavo smulkių gaisrų.

64 asmenys dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos pripažinti nukentėjusiais, į posėdį atvyko dauguma nukentėjusiųjų, kai kurie neatsiėmė šaukimo ar į teismą neatvyko dėl užimtumo darbe.

Vilniaus apygardos prokuratūra bylą teismui bylą dėl 2007 metais kilusio gaisro perdavė pernai gruodį.

Kaltinamasis dėl kvalifikuoto nužudymo ir svetimo turto sunaikinimo A.Dailidė laikomas suimtas, į posėdį jį atgabeno konvojaus pareigūnai.

A.Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, jis buvo sulaikytas tik 2014 metų gruodį. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyras yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą.

Byla dėl tragiško gaisro kurį laiką buvo sustabdyta, anksčiau ją tyrė Vilniaus miesto apylinkės, paskui Vilniaus apygardos prokuratūra. Tada buvo nustatyti įtariamieji, tačiau kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Padegimai šiame name nesiliovė ir po 2007 metų, padegimus tyrė Vilniaus policija, vėliau - prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai.

Įtarta, kad vyras, kuris dabar suimtas dėl prieš aštuonerius metus kilusio gaisro, yra įvykdęs daugiau padegimų ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, tačiau kaltinimai dėl šių įvykių jam nėra pateikti. Tuose gaisruose žmonės nežuvo.

Didelis gaisras daugiabutyje Žirmūnuose kilo 2007 metais kovo 11-osios paryčiais. Be šešių žuvusiųjų, dar 22 gyventojai buvo traumuoti. Dėl mažamečių ir dar kelių suaugusiųjų sveikatos sutrikdymo tyrimas nutrauktas suėjus senačiai.

Tarp žuvusiųjų buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po vyro sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23.