Teismų maratonas

Dar vasario mėnesį teismas buvo nusprendęs, kad nugriauta art deco vila turi būti atstatyta. Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas.

Dabar skelbiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė atmesti apeliacinį A. Dankovskio skundą. Tai reiškia, kad tarpukario medinukas turės būti atstatytas savininko lėšomis.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius reikalavimas, kuriuo buvo nurodyta nevykdyti namo Perkūno al. 11, Kaune, griovimo darbų, uždengti griovimo metu apgadintą pastato Perkūno al. 11, Kaune, dalį, atviras langų ir durų angas ir taip apsaugoti pastatą nuo neigiamo atmosferos poveikio, buvo priimtas teisėtai ir savo kompetencijos ribose“, – nurodo Kultūros paveldo departamentas (KPD).

„KPD Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) pateikė išvadą kurioje nurodė, kad namas Perkūno al. 11, Kaune turi būti atstatytas.

VTPSI savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas atstatyti namą Perkūno al. 11, Kaune buvo apskųstas teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose minėtos bylos teismo posėdis numatytas spalio 5 dieną“, – dar apie vieną skundo nagrinėjimą informavo KPD Kauno skyriaus vyr. Specialistas Andrius Liakas.

Jis pažymėjo, kad be minėtos bylos, Perkūno alėjos vilos istoriją nagrinėjama dar keliose bylose. Štai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos apjungtos bylos  kuriose sprendžiama VTPSI reikalavimo atlikti statinio ekspertizę ir administracinės atsakomybės už galimai neteisėtai vykdytus statinio griovimo darbus.

Be to, „Kauno diena“ primena, kad dėl šios istorijos teisiamas ir architektas Audrys Karalius, kuris siekdamas sustabdyti griovimo darbus, ant tvoros nustūmė darbų vykdytoją.

Privalo apsaugoti vilą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog pastatas nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau jam vis tiek taikoma apsauga, nes Perkūno al. 11 vila patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Žaliakalnio 1-osios – teritoriją. Be to, dar 2013 metais Kauno miesto savivaldybės specialiajame plane namas buvo pažymėtas kaip vertingas. Tad tokiam pastatui vis tiek taikoma apsauga ir laisva ranka jo griauti negalima.

Būtent dėl to ir buvo atmestas pastato savininko A. Dankovskio skundas, kurį jis motyvavo esą pastatas nėra reikšmingas ir neturi jokių registruotų vertingųjų savybių.

Artūras Dankovskis. Vilmanto Raupelio nuotr. / Redakcijos montažas

„Kultūros paveldo departamento nuomone, šis sprendimas leis užtikrinti likusių autentiškų elementų išsaugojimą ir taps svariu įrankiu užbaigiant teisinius veiksmus, kuriais pareikalauta pastato Perkūno al. 11, Kaune, atstatymo laikantis paveldosauginių principų“, – teigiama KPD puslapyje.

„Pakartotinai teiksime reikalavimą namo Perkūno al. 11 savininkui uždengti griovimo darbų metu apgadintą namo dalį ir taip ją apsaugoti nuo neigiamo atmosferos poveikio. Atsižvelgiant į dėl metų laikų kaitos blogėjančias klimatines sąlygas namo fragmentus uždengti bus reikalaujama kuo skubiau, per ne ilgesnį nei keturių savaičių terminą“, – apie tai, kad tarpukario vila turi būti apsaugota nuo aplinkos poveikio, nurodė A.Liakas.

Įžūlus griovimo darbai

„Kauno diena“ primena, kad Perkūno al. 11 griovimo darbai vyko pernai metų spalio mėnesį. Sunkioji technika art deco pastatą niokojo net tris kartus.

Pradėjus griauti pastatą sukilo vietos gyventojai, iškvietė paveldo ir savivaldybės atstovus ir darbai buvo laikinai sustabdyti. Tačiau kitą dieną jie vėl buvo atnaujinti ir jų metu nugriauta dalis stogo. Antrą kartą pareigūnams teko stabdyti darbus.

Tada vilą griovusi bendrovė „Dauriusta“ padarė vienos dienos pertrauką ir techniką užkūrė šeštadienį, kuomet oficialios institucijos nedirbo. Tada griuvo didžiausia dalis pastato. Sustabdyti darbus pavyko ne paveldo, o aplinkosaugos specialistams, nes ardant kaušu šiferiu dengtą stogą po Žaliakalnį pasklido pavojingos asbesto dulkės.

Nuo to laiko pastatas Perkūno alėjoje taip ir stovi pusiau nugriautas. Visus metus savininkas nieko nedarė, net nebandė apsaugoti likusios sveikos pastato dalies, tad visą šį laiką namas buvo talžomas vėjų, į vidų bėgo krituliai.

„Seime buvo priimta Kultūros ministerijos inicijuota Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto pataisa, kurioje įtvirtinta nuostata, kad statybą leidžiantis dokumentas bus privalomas norint griauti statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų ir kuris patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. Perkūno al. 11 istorija negalės pasikartoti“, – nurodė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Problema ne ta, kad trūko kažkokio įstatymo, bet ta, kad konkretūs asmenys nesilaikė jau galiojančio reglamentavimo. Tiek pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Specialųjį Žaliakalnio paveldotvarkos planą, pastato Perkūno al. 11 griovimas nebuvo galimas neturint suderinimo su kultūros paveldo apsaugos institucijomis – būtent šią poziciją mes bandome atstovėti teismuose. Šiuo atveju į Statybos įstatymo 27 straipsnio redakciją, gimusią VTPSI iniciatyva, nereikėtų žiūrėti kaip į kažkokią ilgai lauktą panacėją, be kurios Žaliakalnyje iki šiol nebuvo įmanoma gyventi. Toks požiūris būtų naudingas Perkūno al. 11 savininkui. Bet žiūrint geografiškai plačiau tikiuosi, kad ši nauja įstatymo norma gali padėti apsaugoti nuo sunaikinimo vertingus istorinius statinius kitose paveldo vietovėse, kuriose nėra aiškaus tvarkybos reglamentavimo: nėra spec. planų, nenustatytos vertingosios savybės ir pan.“, – feisbuke komentavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Perkūno al. 11 istorija negalės pasikartoti.

Portalas kauno.diena.lt primena, jog Perkūno al. 11-asis namas buvo pradėtas griauti pernai spalį. Tąkart griovimo darbus paveldosaugininkai stabdė net tris kartus, nes miestas tokiems darbams nebuvo suteikęs leidimo. Įžūlius griovimo darbus pavyko sustabdyti tik aplinkosaugininkams, mat griaunant vilą buvo traiškomas šiferis, tad pavojingos asbesto dulkės pasklido po Žaliakalnio rajoną.

Tąkart vilos savininkas bandė įrodyti, kad griovimo darbams nereikia leidimo, nesvarbu, jog pastatas yra paveldo apsaugos zonoje. Paveldosaugininkai tuomet aiškino, kad leidimas vis tiek būtinas, nes pastatas yra jautrioje zonoje, o ir pati vila turėjo vertingų savybių.

Neradus bendro susitarimo konfliktas persikėlė į teismus. Dabar vyksta net keletas bylų. Jose savininkas bando įrodyti savo tiesą esą pastatas buvo nieko vertas, o paveldosaugininkai gina priešingą tiesą.

Tikimasi, kad naujai priimtas įstatymas užkirs kelią panašioms istorijoms ir nereikės teismuose įrodinėti, kad seni pastatai yra vertingi ir turi būti kaip įmanoma labiau saugomi.

Demaskavo pilietiški asmenys

A.Dankovskis šioje daugiau kaip metus nagrinėtoje byloje, kurią 2020-ųjų pradžioje Vilniaus teisėjai kaip karštą bulvę permetė kolegoms Kaune, kaltintas didelės vertės turto, įgyto nusikalstamu būdu, realizavimu bei neteisėtu pistoleto laikymu.

Šis didelės vertės turtas buvo 2016-ųjų sausį Briuselyje pavogta, patikslintais duomenimis, 114 tūkst. eurų vertės filmavimo technika – vaizdo kamera ir keturi objektyvai. Tokią patikslintą jos kainą, teismui atnaujinus šioje byloje įrodymų tyrimą, pateikdama šios filmavimo įrangos įsigijimo sąskaitą-faktūrą, nurodė Belgijos firmos, iš kurios ji buvo pavogta, savininkė, nepareiškusi A.Dankovskiui bei kartu su juo teistam žinomam vaizdo operatoriui ir režisieriui Nerijui Brokui jokio ieškinio. Greičiausiai dėl to, kad nuostolius jai atlygino draudikai.

Minėta filmavimo technika, teisėsaugininkų duomenimis, tėra tik dalis šią stambią vagystę įvykdžiusių nusikaltėlių grobio.

Stojęs prieš Kauno apylinkės teismą A.Dankovskis teigė gavęs ją iš asmens, kurio duomenis netyčia ištrynė. Esą šis jam paskambino, nes jis anksčiau tokią techniką nuomojo. Ir pasiteiravo, gal jis žino, kam šios reikėtų.

Bylos duomenimis, tokiomis aplinkybėmis 2018-ųjų vasarą ši filmavimo technika atsidūrė pas N.Broką. Šis teigė filmavęs iš A.Dankovskio gauta kino kamera vieną lenktynininką. Tačiau šis, kaip žadėjo, jam už tai nesumokėjo. Todėl jis, norėdamas pasidengti patirtus nuostolius, nuėjo į vieną filmavimo aikštelę, kur ir paaiškėjo, kad jo turimai įrangai trūksta tam tikrų dalių ar priedų. Apie tai jam pasakę šioje aikštelėje dirbę profesionalai, kurie išsiaiškino ir tai, kad N.Broko turima filmavimo technika yra vogta. Internete rasti duomenys rodė, kad Belgijoje. Buvo paskambinta ir tikrajai šio turto savininkei, kuri ir kreipėsi į Vilniaus teisėsaugininkus, pradėjusius šį ikiteisminį tyrimą.

Nerijus Brokas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šokiruojantis radinys miegamajame

Per kratą A.Dankovskio namuose aptikta tik dėžė nuo minėtos kino kameros. Jis teigė, kad po to, kai N.Brokas jam šią įrangą grąžino, savo ruožtu grąžinęs ją asmeniui, iš kurio buvo šią filmavimo techniką gavęs. Nustatyti pastarojo dėl jau minėto A.Dankovskio paaiškinimo, kodėl nebeturi jo duomenų, nepavyko.

Tačiau, atliekant kratą A.Dankovskio namuose, jų miegamojo seife rastas nelegaliai laikomas 9 mm kalibro pistoletas „FN Browning“, beje, taip pat pagamintas Belgijoje, ir 20 jam skirtų 9 mm kalibro „Luger“ šovinių.

A.Dankovskis tikino radęs šį ginklą krūmuose netoli namų, bevedžiodamas du savo šunis. Tiksliau maišelį su pistoletu rado vienas keturkojis. O, kadangi jau buvo vėlu, jis radinį parsinešė į namus, ketindamas pranešti apie šį policijai kitą dieną. Tačiau nespėjo, nes kitą dieną jo namuose pasirodė pareigūnai iš Vilniaus, atvykę daryti kratos.

Už neteisėtą disponavimą ginklais bei šaudmenimis numatyta net griežtesnė atsakomybė nei už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už didelės vertės nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Teismo slenkstį mynė ir sutuoktinė

Bylą teismui rengusiems Vilniaus teisėsaugininkams A.Dankovskis prisistatė Didžiojoje Britanijoje registruotos firmos vadovu. O jo sutuoktinė prašė Kauno apylinkės teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Tačiau tokia išlyga, anot kaltinimą šioje byloje palaikiusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės, galima tik tada, kai asmuo kaltinamas vienu nusikaltimu. Tai, kad laikė ginklą ir šovinius neteisėtai, A.Dankovskis pripažino pats. O, jeigu jis iš tikrųjų, kaip tikina, nežinojo, kad filmavimo technika, kurią bandė realizuoti, yra vogta, tai po to, kai N.Brokas jam šią grąžino ir nurodė dėl ko, jau abu tą žinojo, bet ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Žiauriai morališkai gailiuosi ir labai atsiprašau visos kino bendruomenės, kad taip nutiko.

Prokurorė siūlė skirti 40-mečiui N.Brokui penkių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų ar kitose įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais arba nusenusiais asmenimis. O 38-erių A.Dankovskiui – 55 parų areštą, atidedant jo vykdymą trims mėnesiams ir skiriant intensyvią priežiūrą apykojės pagalba, bei įpareigojimą neišvykti be leidimo iš Kauno.

Prokurorė siūlė perduoti Ginklui fondui ir A.Dankovskio namuose rastą pistoletą bei šovinius. O kadangi byloje nėra jokio ieškinio, laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą į turimus žemės sklypus – panaikinti.

Iškalbingi paskutiniai žodžiai

N.Broko advokatas Nerijus Strazdas prašė jo ginamąjį išteisinti, nes šis tik įtarė, bet nežinojo, kad gauta filmavimo įranga yra vogta. O, kai išgirdo tokius įtarimus, nusprendė ją grąžinti tam asmeniui, iš kurio gavo, o ne perduoti policijai, atsižvelgęs į šios įrangos kainą.

A.Dankovskio advokatas Sergejus Milovas taip pat teigė, kad jo ginamasis dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo turi būti išteisintas, nes tai neįrodyta. O dėl neteisėto disponavimo pistoletu bei šaudmenimis jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, nes laikė šiuos, kaip ir priklauso, užrakinęs seife ir tik vieną parą, dėl ko niekam pavojaus nekilo.

„Aš pilnai palaikau savo gynėją ir prašau vadovautis jo teiginiais“, – suteikus teisę į paskutinį žodį pareiškė A.Dankovskis.

Artūras Dankovskis (kairėje) ir jo advokatas Sergejus Milovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Žiauriai morališkai gailiuosi ir labai atsiprašau visos kino bendruomenės, kad taip nutiko“, – per paskutinį žodį teigė N.Brokas.

Teisėjo gudrybė

Bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Ročys šiandien paskelbė, kad pripažįsta A.Dankovskį ir N.Broką padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Ir skyrė abiem už didelės vertės turto, įgyto nusikalstamu būdu, realizavimą po 6 tūkst. eurų baudą. O A.Dankovskiui už neteisėtą disponavimą ginklu bei šaudmenimis – dar ir 30 parų areštą, atidedant šio vykdymą trims mėnesiams, bet uždedant jam apykoję.

Be to, neteisėtai A.Dankovskio laikytas pistoletas bei šoviniai nebus jam grąžinti, o perduoti, kaip ir prašė prokurorė, Ginklų fondui.

Tačiau teisėjas A.Ročys tik iš dalies patenkino kitą prokurorės siūlymą – dėl laikino A.Dankovskio nuosavybės teisių apribojimo į turimus sklypus panaikinimo, byloje nesant jokio ieškinio. A.Ročys panaikino tik tokios teisės apribojimą į A.Dankovskiui priklausantį sklypą Palangoje. O dėl jį išgarsinusio sklypo Perkūno alėjoje priėmė kitokį sprendimą, dėl kurio A.Dankovskis atsidūrė spąstuose.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į minėtą sklypą, esantį Žaliakalnio kultūriniame draustinyje, pratęstas, kol A.Dankovskis sumokės jam skirtą 6 tūkst. eurų baudą. Tačiau, jeigu jis šį teisėjo A.Ročio nuosprendį skųs, tai jo įsiteisėjimas nusikels dar kažkuriam laikui, o tuo pačiu – ir laikinas A.Dankovskio teisių į šį sklypą apribojimas.

Pastato savininkas apskundė reikalavimą sustabdyti namo griovimo darbus, uždengti apgadintą pastato dalį ir langų bei durų angas, taip apsaugant nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Teismas palaikė paveldosaugininkų argumentą, kad nors pastatas nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau pateko į Žaliakalnio zoną ir joje buvo pažymėtas kaip vertingas.

„Pareiškėjo siekiamas nugriauti pastatas pagrįstai atsakovo vertintinas kaip kultūros paveldo statinys, kuriam taikoma apsauga. Tokiu atveju ginčo pastato savavališkas griovimas pažeidė (...) punktą, nustatantį, jog kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai surašė ginčijamą reikalavimą“, – rašoma antradienį teismo Klaipėdos rūmų sprendime.

Įvertinusi šias bei kitas aplinkybes teisėjų kolegija namo savininko Artūro Dankovskio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kultūros paveldo departamento reikalavimą apskundęs savininkas teigė, jog nepagrįstai ribojama jo nuosavybės teisė, o griaunamas pastatas nebuvo kultūros paveldo statinys, nes nėra registruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Jo teigimu, pastatas neturi vertingųjų savybių ir yra avarinės būklės, o 2015 metais nuspręsta jo neįrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Savininkas teismui taip pat teigė, kad paveldosaugininkų reikalavimai tarpusavyje nesuderinami, nes griovimo darbai sustabdyti tokioje stadijoje, kai likusios statinio konstrukcijos gali kelti pavojų tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, be to, jo tokios būklės neįmanoma uždengti.

„Rangovo teigimu, pakaks vėjo gūsio, kad dalis ginčo statinio konstrukcijų nekontroliuojamai griūtų“, – teismas cituoja savininko argumentus.

Kultūros paveldo departamentas savo ruožtu teigė, jog savininkas klaidingai nurodė, jog namas nėra kultūros paveldo statinys, nes kultūros paveldu pripažinta vietovė, kurioje pastatas yra.

Departamento teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia manyti, jog kultūros paveldo statiniu turi būti laikomas ir registre neregistruotas statinys, susijęs su kultūros paveldo vietovės vertingosiomis savybėmis, o šis pastatas Žaliakalnio teritorijos specialiajame plane pažymėtas kaip vertingas.

Pasak Kultūros departamento, pareiškėjas turėjo žinoti, kad namas yra saugomas, nes jo Kauno skyrius dar 2015 metais atsakydamas į pareiškėjo prašymą leisti nugriauti namą informavo, kad pastatas negali būti griaunamas. Be to, tai jam buvo paaiškinta 2020 metų spalį atvykus į departamento Kauno skyrių.

Be to, pasak paveldosaugininkų, pareiškėjas nepateikė pastato avarinę būklę įrodančių dokumentų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Griovimo darbai

Portalas kauno.diena.lt primena, kad Perkūno al. 11-ojo namo griovimo darbai prasidėjo praėjusių metų spalį. Darbai buvo vykdomi be leidimų, todėl buvo stabdomi Kultūros paveldo departamento inspektorių.

Tačiau kitą dieną darbai vėl buvo atnaujinti ir sunkioji technika nugriovė dalį tarpukario pastato sienos. Darbai vėl buvo sustabdyti. Tuomet griovėjai padarė vienos dienos pertrauką ir sunkioji technika vėl užkurta savaitgalį, kuomet nedirba dauguma valstybinių institucijų. Tąkart krito beveik pusė stogo. Darbus sustabdė įsikišę aplinkosaugininkai, nes griovimo metu buvo laužomas šiferio stogas ir Žaliakalnyje pasklido aplinkai pavojingos asbesto dulkės.

Tiek miesto paveldo specialistai, tiek valstybiniai paveldosaugininkai ne kartą aiškino, kad griovimo darbai vykdomi nelegaliai, tam neturint reikiamų leidimų. Tačiau pastato savininkas dėstė esą griovimo darbams leidimai nereikalingi, nes namas, pasak jo, nėra vertingas.

Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu.

Kaip pranešė portalas lrt.lt, antradienį dėl susirinkusi komisija taip pat nusprendė per mėnesį įvertinti pastatui padarytą žalą, ji bus skaičiuojama vertinant viso pastato atkuriamąją būklę, išskyrus pamatus, kurie nebuvo sunaikinti.

Prie sumos taip pat bus pridedama ir kai kurių sunaikintų fasado elementų restauracijos kaina.

„Pastato savininkas nepakluso departamento reikalavimams, juos apskundė teismui. Buvo reikalaujama apsaugoti išlikusius pastato elementus, juos inventorizuoti, sandėliuoti. Tačiau tiek griovimo darbai, kurie buvo vykdomi mechanizuotai, o ne detaliai išardant pastato elementus, tiek aplinkos, oro sąlygų poveikis, kurio nesiimta pašalinti, negrįžtamai paveikė vis dar stovinčius elementus. Todėl komisija priėmė sprendimą žalą skaičiuoti viso pastato apimtimi“, – portalui sakė KPD direktoriaus patarėjas Robertas Motuzas.

Tai reiškia, kad savininkui teks atkurti ne nugriautą dalį, o visą pastatą.

R. Motuzo teigimu, kadangi kitaip atkurti pastato techniškai nepavyks, teks atskirai išrinkti kiekvieną elementą, apžiūrėti juos, įvertinti būklę, galimą panaudojimą.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu yra ruošiama projektinė dokumentacija, atliekami medžiagiškumo, istoriniai, technologiniai tyrimai.

„Šiuo metu pastatas Perkūno alėjoje stovi toks, koks buvo sustabdžius griovimo darbus. Pastatas nebuvo apsaugotas nuo lietaus, sniego, vėjo ar kitų oro sąlygų. Kieme riogso apsnigtos namo nuolaužos, o šalia žingsniuojantys praeiviai gali pamatyti, kaip atrodė kambariai, kuriuos anksčiau slėpė sienos. Dalis konstrukcijos lentų, atrodo, netrukus atkibs nuo nugarmės žemyn“, – rašoma lrt.lt straipsnyje.

KPD komisija taip pat nusprendė, kad namas turės būti atkurtas ne pagal pirminį žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektą, o pagal tokį projektą, kuris buvo įgyvendintas vilą statant 1928 metais.

Anot R. Motuzo, tai padaryti leidžia turimos nuotraukos ir pastato matmenys.

KPD sudarytoje Žalos nustatymo komisijoje yra šeši nariai – KPD ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, nepriklausomi ekspertai. Taip pat dalyvauja komisijai nepriklausanti samatininkė, kuri apskaičiuoja sumas dėl žalos ir atkūrimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat yra pateikusi nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį.

Dabartinis pastato savininkas Artūras Dankovskis portalui savo komentarą žadėjo pateikti vėliau.

A. Dankovskis 1928 pastatytą namą be leidimo pradėjo griauti spalio viduryje, jis teigė, kad pastatas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių registrą. Griovimo darbai buvo sustabdyti po kelių dienų nuo jų pradžios.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno alėjoje 11 nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė.

Anot KPD, 2012 metais savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Specialiojo plano sprendiniuose vila Perkūno al. 11 pažymėta kaip priklausanti vienai aukščiausių – ketvirtajai – kultūrinei kategorijai. Šiai kategorijai priskiriami autentiški istoriniai pastatai, vertingi urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu.

Neatestuota bendrovė

„Seku įvykius dėl paveldo pastato Perkūno alėjoje sunaikinimo. Gavome atsakymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTSPI)“, – nurodė J.Šiugždinienė.

Pasak jos, VTPSI yra gavę Kultūros paveldo departamento ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus raštus, kuriuose nurodyta, jog yra galimybė atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį.

„Inspekcija savininkui surašė privalomąjį nurodymą atstatyti (atkurti) nugriautas kultūros paveldo statinio dalis iki 2021 metų balandžio 28 dienos“, – apie terminus, iki kada turėtų būti atkurta nugriauta Perkūno al 11-ojo pastato dalis, nurodė ministrė.

Politikė aiškino, kad VTSPI yra nustačiusi, kad griovimo darbai buvo ne tik vykdomi be reikiamų leidimų, nepaisant inspektorių raginimų nutraukti darbus, bet taip pat darbininkai neturėjo ir kitų reikiamų dokumentų.

Darbus atlikusi UAB „Dauriusta“ nėra atestuota.

„Taip pat pateikta informacija, kad darbus atlikusi UAB „Dauriusta“ nėra atestuota – tai nustatyta patikrinus valstybės įmonės Statybos produktų sertifikavimo centro duomenis“, – nurodė J.Šiugždinienė.

„Kaip žinia, baudžiamoji byla nebuvo iškelta. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, vadovaujantis teisės aktais, turės priimti sprendimus administracinių nusižengimų bylose. Belieka viltis, kad atsakomybės kaltininkams nepavyks išvengti, o pastatas bus atkurtas“, – pridūrė ministrė.

Griovė tris dienas

Portalas kauno.diena.lt primena, kad Žaliakalnio paveldo apsaugos zonoje esantis Perkūno al.11-asis namas buvo pradėtas griauti spalio viduryje. Neturint leidimų griovimo darbai vyko tris dienas.

Sunkioji technika netoli Sporto halės esantį pastatą pradėjo griauti savaitės viduryje. Kaimynai iškvietė paveldo specialistus bei statybų inspektorius ir šie griovimo darbus sustabdė. Tuomet Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas aiškino, kad griovimo darbams jokie leidimai nebuvo išduoti.

Nepraėjo nei para ir darbininkai vėl pradėjo griauti tarpukariu statytą pastatą, tad į įvykio vietą vėl suvažiavo specialistai ir darbus dar kartą sustabdė. Antruoju kartu sunkioji technika apgadino sienas bei dalį stogo.

Penktadienį buvo padaryta pertrauka, tačiau šeštadienį griovimo darbai buvo vėl atnaujinti. Tuomet griuvo didžioji dalis stogo ir liko stovėti vos pusė pastato. Specialistai neabejojo, kad įžūlūs vertingo pastato griovimo darbai specialiai buvo vykdyti savaitgalį, kuomet dauguma valstybinių institucijų nedirba. Savaitgalį įsikišo ir aplinkosaugininkai, mat griaunant pastatą ant stogo buvusi šiferio danga tiesiog skaldyta sunkiąją technika. Dėl to po visą rajoną pasklido pavojingos asbesto dulkės. Būtent aplinkosaugininkams pavyko sustabdyti darbus, jie kartu surašė ir aktą, draudžiantį mėnesį daryti minėtoje vietoje kokius nors darbus.

Vertingas pastatas

Nors pats Perkūno al.11-asis namas nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, tačiau turėjo vertingų paveldo savybių, dėl to negalėjo būti griaunamas.

„Šis gyvenamasis pastatas yra kultūros paveldo statinys. Jis patenka į savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės, vadinamos Žaliakalnio 1-oji, teritoriją. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-07-18 sprendimu patvirtintame šios teritorijos specialiajame plane, pastatas priskirtas a2 – ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatams (statiniams, turintiems vertingųjų savybių), todėl pastatas atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką“, – ankščiau portalui aiškino S.Rimas.

Šis gyvenamasis pastatas yra kultūros paveldo statinys.

Šis objektas – vienas gražiausių architekto Aleksandro Gordevičiaus kūrinių. Jame gyveno knygniašys, visuomenės veikėjas, nepriklausomybės kovų dalyvis Petras Ruseckas.

Aiškino, kad leidimų nereikia

Iš pradžių tylos siena atsitvėręs pastato savininkas Artūras Dankovskis savo versiją pateikė tik po savaitgalio, kuomet griuvo pusė namo. Jis aiškino esą leidimų griovimo darbams nereikia, o Perkūno al 11-asis pastatas neva nėra vertingas.

„Viešojoje erdvėje labai manipuliuojama faktais. Aš, kaip savininkas, žinau priešistorę, kurią specialistai nutyli. Šis pastatas nėra kultūros paveldo statinys, jis tik yra paveldo zonoje. Niekur specialistai neminėjo, kad pastatas buvo avarinės būklės ir pripažintas netinkamu gyventi. Turiu tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat buvo sudaryta komisija, kuri sprendė, ar namas turi būtų įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tačiau komisija nubalsavo, kad pastatas neturi jokių vertingų savybių“, – tuomet kalbėjo A.Dankvoskis.

Artūras Dankovskis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis aiškino, kad esą jis konsultavosi su teisininkais ir jie išaiškino, kad pastatas yra paveldo zonoje, tačiau kadangi jis neva nėra vertingas, jam nereikia griovimo darbų leidimo. Pasak namo savininko, leidimas reikalingas tik tokiu atveju, jei statomas naujas statinys. Todėl jis dabar griovė pastatą, o vėliau būtų derinęs projektus ir leidimus dėl naujo pastato. Kaip nurodė A.Dankovskis, jis ketina čia statyti vienbutį namą.

„Tikrai neplanuoju čia statyti jokio daugiabučio. Penkis metus vilkinami dokumentai, į visus raštus buvo atsakoma šabloninėmis frazėmis. Turiu susirašinėjimus su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriumi. Turiu visus dokumentus ir, mano manymu, viskas yra teisėta“, – savo poziciją dėstė pastato savininkas.

Stambios vagystės šešėlis

Tokia nutartis yra šiuo metu Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Joje A.Dankovskis kaltinamas nusikalstamu būdu įgyto turto, siejamo su stambia vagyste Belgijoje, realizavimu. pareigūnams verslininkas taip pat bando sekti panašias pasakas, kaip ir jo veiksmais Žaliakalnyje pasipiktinusiai visuomenei. O jo sutuoktinė prašo teismo atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Minėtas turtas – 180 tūkst. eurų vertės filmavimo technika. Ir tai, bylą teismui rengusių Vilniaus teisėsaugininkų duomenimis, tėra tik dalis nusikaltėlių, prieš keletą metų įvykdžiusių stambią vagystę Belgijoje, grobio.

Ciniškas pasakas šaltu veidu A.Dankovskis pasakoja ir Kauno apylinkės teisme, kurio slenkstį mina jau daugiau kaip pusmetį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Teisme A.Dankovskis bandė teigti, kad itin brangią filmavimo įrangą gavo iš asmens, kurio duomenis esą netyčia ištrynė. Esą šis jam paskambino, nes jis anksčiau tokią techniką nuomojo. Ir pasiteiravo, gal jis žino, kam jos reikėtų.

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją.

Demaskavo pilietiški asmenys

Bylos duomenimis, tokiomis aplinkybėmis, 2018-ųjų vasarą ši filmavimo technika atsidūrė pas žinomą vaizdo operatorių ir režisierių Nerijų Broką, šiandien teisiamą kartu su A.Dankovskiu.

N.Brokas teigia, kad iš A.Dankovskio gauta kino kamera filmavęs vieną lenktynininką. Tačiau šis, kaip žadėjo, jam už tai nesumokėjo. Norėdamas kompensuoti patirtus nuostolius, nuėjo į vieną filmavimo aikštelę, kur ir paaiškėjo, kad jo turimai kino kamerai trūksta tam tikrų dalių ar priedų. Apie tai jam pasakę šioje filmavimo aikštelėje dirbę profesionalai, kurie išsiaiškino ir tai, kad ši filmavimo technika vogta. Internete rasti duomenys rodė, kad Belgijoje. Buvo paskambinta ir tikrajai šio turto savininkei, kuri, greičiausiai, ir kreipėsi į Vilniaus teisėsaugininkus, pradėjusius šį ikiteisminį tyrimą.

Per kratą A.Dankovskio namuose rasta tik dėžė nuo šios kino kameros. Jis teigė, kad po to, kai N.Brokas jam šią grąžino, savo ruožtu grąžinęs ją asmeniui, iš kurio buvo šią filmavimo techniką gavęs. Nustatyti šio asmens dėl jau minėtų A.Dankovskio pasiaiškinimų, kodėl nebeturi jo duomenų, nepavyko.

Tačiau, atliekant kratą A.Dankovskio namuose, seife rastas nelegaliai laikomas 9 mm kalibro pistoletas "Browning" ir 20 šovinių.

Dar viena pasaka

Apie šio ginklo įsigijimą A.Dankovskis taip pat sukūrė pasaką primenančią istoriją. Esą pistoletą rado krūmuose netoli namų, bevedžiodamas šunį. O nepranešė apie tai policijai, nes jau buvo vėlu – nenorėjo šios trukdyti.

A.Dankovskiui yra pareikštas kaltinimas ir dėl neteisėto disponavimo ginklais bei šaudmenimis, už ką gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Šią bylą teismui rengusiems Vilniaus teisėsaugininkams A.Dankovskis, kuriam tai – pirmoji akistata su Temide, prisistatė Didžiojoje Britanijoje registruotos firmos vadovu.

Bando gudrauti teisme

Iš pradžių – šių metų sausį ši byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau šis persiuntė ją į Kauną – pagal nusikaltimų, kuriais kaltinami 38-erių A.Dankovskis ir 40-metis N.Brokas, padarymo vietą.

Pirmasis šios bylos posėdis Kauno apylinkės teisme įvyko prieš pat paskelbiant pirmąjį karantiną. Tačiau prieš tai – vasario 5-ąją iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pratęstas laikinasis A.Dankovskio teisių apribojimas į turimą turtą. Tokį sprendimą pernai lapkritį, prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, priėmė jį atlikę Vilniaus teisėsaugininkai – dėl galimo civilinio ieškinio šioje byloje užtikrinimo. Turto, į kurį A.Dankovskiui pernai lapkritį laikinai apribotos nuosavybės teisės, sąraše – ir Perkūno alėjoje stovėjusi art deco stiliaus tarpukario vila, kurią jis įsigijo prieš penkerius metus.

Bando apeiti įstatymus ir A.Dankovskio sutuoktinė, prašanti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Tačiau tokia išlyga galima tik tada, kai asmuo kaltinamas vienu nusikaltimu. Tai, kad laikė ginklą ir šovinius neteisėtai, A.Dankovskis pripažįsta pats. Jeigu jis iš tikrųjų, kaip tikina, nežinojo, kad filmavimo technika, kurią bandė realizuoti, yra vogta,  po to, kai N.Brokas jam šią grąžino ir nurodė dėl ko, jau abu tą žinojo, bet ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Reikalaus atstatyti

Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) turi reikalauti pastatą Perkūno alėjoje atstatyti, atkuriant identiškus fasadus, teigiama Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešime.

"Specialiajame plane nebuvo numatytas šio pastato griovimas. Pagal kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tas pastatas turi egzistuoti. Realiai jį reikia atstatyti", – sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.

Nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį turi duoti VTPSI.

Paveldosaugininkai per teismą sieks, kad tarpukario vila būtų atstatyta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Tam turime gauti paveldosaugos išvadą, ar jį atstatyti yra įmanoma. Jei įmanoma, tada pasirašysime nurodymą atstatyti jį. Paklausimą išsiuntėme ir Kultūros paveldo departamentui, ir Kauno miesto savivaldybei", – sakė inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Pasak E.Danilevičiaus, statinio griovimas sustabdytas neterminuotai – kol bus duoti kiti nurodymai.

Kaune kilo didelis rezonansas, kai Perkūno alėjoje pradėta griauti žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota 1928 m. pastatyta vila.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad namas Perkūno al. 11 neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie pabrėžia, kad teritorija, kur stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė. 2012 m. savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą. Visas šis draustinis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, savivaldybės teisininkai šiuo metu analizuoja turimus dokumentus ir galimybes, kokių priemonių reikėtų imtis.

"Mes sieksime, kad pastato griovimas nebūtų tęsiamas. Antras dalykas – kad namas būtų atstatytas, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, parengus restauravimo projektą. Trečia, kad asmenys, kurie pažeidė įstatymus, būtų nubausti dėl tokio savo elgesio", – sakė S.Rimas.

"Tikiuosi, kad pastato savininkas supranta, jog negaus leidimo griauti pastatą ir savanoriškai parengs projektą pastatą restauruoti ir atkurti", – pridūrė jis.

KPD teigimu, realiai nugriauta pusė pastato, sunaikinta dalis vertingų autentiškų tarpukario detalių – durys, langai, radiatoriai.

"Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos išieškojimo spręs KPD teisininkai", – teigiama departamento pranešime.

Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunaikinto kultūrinę reikšmę turinčio objekto.

Šaltinis: BNS