Vienas kartas nemelavo

Kaip jau rašyta, A.Helmas, dirbęs minėtame žirgyne arklininku, kaltintas pernykštės liepos 4-osios vakarą nužudęs pas jį į darbą – pasiimti savo škotų terjero kalytės atvykusią buvusią sugyventinę.

Jiedu buvo išsiskyrę prieš kelis mėnesius. Ir nuo to laiko A.Helmas buvusią savo gyvenimo draugę, išvariusią jį padedant artimiesiems, anot šių, persekiojo. Ne tik grasinančio pobūdžio SMS žinutėmis, kurių esmė – jeigu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno, bet ir veiksmais.

Tačiau terorizuojamoji kreiptis į policiją neskubėjo. Nors prieš ketverius metus jau buvo tai padariusi. Tačiau, tada A.Helmo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sugyventinei jam atleidus.

Tą lemtingą liepos 4-osios vakarą eidama pas A.Helmą pasiimti savo kalytės, kurios pastarasis niekaip nenorėjo atiduoti, buvusi jo sugyventinė paskambino mamai. Ši dar atkalbinėjo 33-ejų dukrą nuo tokio žingsnio. Deja, kitą dieną mamai jau teko kreiptis pagalbos į policiją, nes dukra daugiau tą vakarą jai telefonu nebeatsiliepė. O ryte atskubėjus į žirgyną, ten ji nerado nei dukros, nei buvusio jos sugyventinio, nei šių šuns. Nors peržiūrėjus žirgyno vaizdo kamerų įrašus, šie buvo užfiksavę, kad dingusioji išvakarėse čia buvo atėjusi. Ir A.Helmas ją pasitiko.

Versija, kurios nebėra kam paneigti

Stojęs prieš Kauno apygardos teismą, A.Helmas dangstėsi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų žurnalo viršeliu su šuns nuotrauka. Ar tai – tik sutapimas, ar noras dar labiau įskaudinti aukos artimuosius, žino tik jis vienas.

A.Helmas teisme prisipažino nužudęs buvusią savo draugę, su kuria gyveno apie aštuonerius metus. Tačiau reikalavo, kad iš jo telefono išklotinių būtų ištrauktas visas susirašinėjimas su nužudytąja bei dingusio šios pasirašyto skolos raštelio, kad ji esą jam skolinga 5 tūkst. eurų, nuotrauka. Šiais duomenimis kaltinamasis nužudymu teigė norintis įrodyti, kad buvo privestas iki tokio poelgio psichologiškai.

Anot A.Helmo, konflikto su buvusia sugyventine priežastis buvo turtinė. O tądien atvykusi į žirgyną ši dar ėmė jį ir žeminti.

„Sakiau jai, jeigu skiriamės, tai grąžink, ką aš įdėjau į mūsų kotedžo įrengimą. O ji pradėjo iš manęs tyčiotis, žeminti mano motiną, vaikus. Teigė, kad jau turi kitą – daug geresnį už mane. Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį. Atsitokėjau tik tada, kai ji jau suglebo. Ir dar apie 15 minučių bandžiau gaivinti“, – tokia buvo A.Helmo versija dėl to, kas tada įvyko, kurios jau nebėra kam paneigti.

Sulaikytas kitą dieną

„Jeigu aš iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros“, – toks buvo dar vienas A.Helmo argumentas.

Tačiau vienam iš teisėjų kolegijos narių pasiteiravus, kodėl jis nieko nekalbėjo apie turtinį konflikto su nužudytąja pobūdį ikiteisminio tyrimo metu, A.Helmas tikino esą niekas tada jo apie tai neklausė. Į ką teisėjas jam atsakęs, kad niekas jo to neklausė ir dabar – jis pats pradėjo nuo to savo pasakojimą.

A.Helmas buvo sulaikytas kitą dieną – girtaujantis bendradarbio namuose, į kuriuos atsivežė ir aukos kalytę, ir į maišą su šios maistu įsidėtą nusikaltimo įrankį. Po to, kai įkėlęs į arklidėse stovėjusį karutį nužudytosios palaikus, nuvežė juos į netoliese – miškelyje esantį apleistą bunkerį ir ten išvertė. Kitos dienos pavakarę juos ten aptiko policijos tarnybinis šuo.

Iškalbinga ekspertų išvada

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nužudytosios kūne 25 kraujosrūvas, galimai padarytas kietais bukais daiktais. Tačiau jų išvadoje teigiama, kad moteris buvo pasmaugta.

A.Helmas tikino neprisimenantis, kad būtų daužęs auką kumščiais ar spardęs. Anot jo, galimai šios kraujosrūvos atsirado, tempiant nužudytosios kūną iki karučio, keliant į jį, vežant bei išstumiant bunkeryje.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti velionės tėvai ir sesuo. Visi jie prašė priteisti iš dukters bei sesers žudiko po 50 tūkst. eurų moralinį atlygį.

A.Helmo prašymu, liudyti teisme buvo iškviesta ir jo motina. Ši pasakojo, kad sūnų su nužudytąja suvedė „nelaimingas internetas“. Ir po trijų metų draugystės jie jau gyveno kartu, nors naujosios sūnaus draugės ir buvo prašoma, kad ši neardytų jo šeimos bei neatimtų iš vaiko tėvo. Tačiau sūnus buvo beprotiškai ją įsimylėjęs. Nors naujoji jo draugė A.Helmo motinai nepatiko. Pirmiausiai, kad nelabai rūpinosi sūnumi – jai daugiau rūpėjo pramogos su draugėmis. Galiausiai ji išėjo iš darbo ir porą metų buvo sūnaus išlaikoma. Šis ne tik mokėjo paimtą paskolą už kotedžą, kurį jie įsirenginėjo Noreikiškėse, bet ir pats ten dirbo visus darbus – kad būtų pigiau. O, kai kotedžas, įsigytas sugyventinės vardu, buvo įrengtas, ši sūnaus ten neregistravo ir net liepė išsikraustyti.

Aistros virė ir per baigiamąsias kalbas

Už itin žiaurų savo šeimos nario nužudymą, kuo kaltintas A.Helmas, grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaltinimą palaikęs prokuroras, konstatuodamas, kad pakanka įrodymų, jog teisiamasis įvykdė itin žiaurią žmogžudystę – ne tik dėl suduotų smūgių gausos, bet ir todėl, kad pats pasakojo, jog sugyventinė dar jo atsiprašinėjo ir prašė pasigailėti, siūlė įkalinti A.Helmą trylikai metų.

Nukentėjusiųjų atstovas teigė, kad ši bausmė A.Helmui – per maža, nes jis ne tik per visą teismo procesą nesugebėjo atsiprašyti dėl to, ką padarė, bet ir juodino velionę. O tai rodo, kad teisiamasis nevertina savo veiksmų kritiškai ir visai dėl šių nesigaili.

A.Helmo advokatė akcentavo, kad jos ginamasis neturėjo tikslo nužudyti sugyventinės – viskas įvyko spontaniškai ginčo metu. Ir tai jis padarė, būdamas šoko būsenos. Be to, pripažįsta kaltę ir gailisi. Tačiau, neturi galimybės atlyginti pareikštų ieškinių. „Jis visas savo lėšas, o skolinosi ir iš seserų, ir iš brolių, investavo į tą butą Noreikiškėse, kurį dabar paveldės nužudytosios tėvai“, – teigė A.Helmo advokatė, prašydama Kauno apygardos teismo atsižvelgti ir į tai bei skirti jos ginamajam švelnesnę bausmę, negu prašė prokuroras.

Pats A.Helmas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, ir toliau visaip dergė savo auką. Galiausiai pareiškė, kad buvo šios provokuojamas specialiai, kad ji galėtų parašyti dar vieną pareiškimą policijai, nes jis ketino pradėti tvarkyti turtinius klausimus, iškilusius jiems besiskirianti, ir to neslėpė. A.Helmas taip pat prašė švelnesnės bausmės.

Nuosprendį skundė visi

Kauno apygardos teismas pernai gruodį skyrė A.Helmui prokuroro siūlytą trylikos metų įkalinimą. Nors ir pašalino iš jam pareikšto kaltinimo dėl sugyventinės nužudymo aplinkybę „itin žiauriai“ – kaip neįrodytą.

Tik iš dalies buvo patenkinti ir nužudytosios tėvų bei sesers ieškiniai dėl moralinio atlygio. Vietoj prašytų 50 tūkst. eurų visiems priteista po 29 tūkst.

Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir A.Helmas, ir nužudytosios artimieji. Pastarieji prašė, kad Apeliacinis teismas pripažintų jų dukters bei sesers žudiko veiksmus, kaip itin žiaurų nusikaltimą, ir izoliuotų jį nuo visuomenės 20-čiai metų. Pats A.Helmas prašė pekvalifikuoti jo veiksmus į nužudymą labai susijaudinus, už ką gresia įkalinimas tik iki šešerių metų, nes esą padarė šį nusikaltimą išprovokuotas pačios aukos. Prašė A.Helmas sumažinti ir velionės artimiesiems priteistus ieškinius – atsižvelgiant į jo galimybes atlyginti padarytą žalą.

Apeliacinis teismas šiandien paskelbė, kad A.Helmo ir jo aukos artimųjų skundus atmeta, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, nes šis – teisingas. Nuo šios akimirkas minėtas nuosprendis įsiteisėjo.

Vienas kartas nemelavo

Kaip jau rašyta, 51-erių A.Helmas kaltintas liepos 4-osios vakare nužudęs pas jį į darbą – pasiimti savo škotų terjero kalytės atvykusią buvusią sugyventinę, kuri buvo jaunesnė už jį aštuoniolika metų.

Jiedu buvo išsiskyrę prieš kelis mėnesius. Ir nuo to laiko A.Helmas buvusią sugyventinę, išvariusią jį padedant artimiesiems, anot šių, persekiojo. Ne tik grasinančio pobūdžio SMS žinutėmis, kurių esmė – jeigu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno, bet ir veiksmais.

Tačiau terorizuojamoji kreiptis į policiją neskubėjo. Nors prieš ketverius metus jau buvo tai padariusi. Tačiau, tada A.Helmo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sugyventinei jam atleidus.

Tą lemtingą liepos 4-osios vakarą eidama pas A.Helmą pasiimti savo kalytės, kurios pastarasis niekaip nenorėjo atiduoti, buvusi sugyventinė paskambino mamai. Ši dar atkalbinėjo 33-ejų dukrą nuo tokio žingsnio. Deja, kitą dieną jai jau teko kreiptis pagalbos į Kauno policiją, nes dukra daugiau tą vakarą jai telefonu nebeatsiliepė. Nei į skambučius, nei į SMS žinutes. O ryte atskubėjus į žirgyną, ten ji nerado nei dukros, nei šios šuns, nei buvusio sugyventinio. Nors peržiūrėjus žirgyno vaizdo kamerų įrašus, šie buvo užfiksavę, kad dingusioji išvakarėse čia buvo atėjusi. Ir A.Helmas ją pasitiko.

Kaltinamojo versija

Stojęs prieš teismą, A.Helmas prisipažino nužudęs buvusią savo draugę, su kuria gyveno apie aštuonerius metus. Tačiau reikalavo, kad iš jo telefono išklotinių būtų ištrauktas visas jo susirašinėjimas su nužudytąja bei dingusio šios skolos raštelio, kad ji esą jam skolinga 5 tūkst. eurų, nuotrauka. Šiais duomenimis kaltinamasis nužudymu teigė norintis pagrįsti, kad buvo privestas iki tokio poelgio psichologiškai.

Anot A.Helmo, konflikto su buvusia sugyventine priežastis buvo turtinė.

O tądien atvykusi į žirgyną ši dar ėmė jį ir žeminti.

Jeigu aš iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros.

„Sakiau jai, jeigu skiriamės, tai grąžink, ką aš įdėjau į mūsų kotedžo įrengimą. O ji pradėjo iš manęs tyčiotis, žeminti mano motiną, vaikus. Teigė, kad jau turi kitą – daug geresnį už mane. Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį. Atsitokėjau tik tada, kai ji jau suglebo. Ir dar apie 15 minučių bandžiau ją gaivinti“, – tokia buvo A.Helmo versija dėl to, kas tada įvyko, kurios šiandien nebėra kam paneigti.

Sulaikytas kitą dieną

„Jeigu aš iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros“, – toks buvo dar vienas A.Helmo argumentas.

Tačiau vienam iš teisėjų kolegijos narių pasiteiravus, kodėl jis nieko nekalbėjo apie turtinį konflikto su nužudytąja pobūdį ikiteisminio tyrimo metu, A.Helmas tikino, kad niekas tada jo apie tai neklausė. Į ką minėtas teisėjų kolegijos narys jam atsakęs, kad niekas jo to neklausė ir dabar – jis pats pradėjo nuo to savo pasakojimą.

A.Helmas buvo sulaikytas kitą dieną – girtaujantis bendradarbio namuose, į kuriuos atsivežė ir aukos kalytę, ir į maišą su šios maistu įsidėtą nusikaltimo įrankį. Po to – kai įkėlęs į arklidėse stovėjusį karutį nužudytosios palaikus, nuvežė juos į netoliese – miškelyje esantį apleistą bunkerį ir ten išvertė. Kitos dienos pavakarę juos ten aptiko policijos tarnybinis šuo.

Iškalbinga ekspertų išvada

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nužudytosios kūne 25 kraujosrūvas, galimai padarytas kietais bukais daiktais. Tačiau jų išvadoje teigiama, kad moteris buvo pasmaugta.

A.Helmas tikino neprisimenantis, kad būtų daužęs auką kumščiais ar spardęs. Anot jo, galimai šios kraujosrūvos atsirado, tempiant nužudytosios kūną iki karučio, keliant į jį, vežant bei išstumiant bunkeryje.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti nužudytosios tėvai bei sesuo. Visi jie prašė priteisti iš dukters bei sesers žudiko po 50 tūkst. eurų moralinį atlygį.

A.Helmo prašymu, liudyti teisme buvo iškviesta ir jo motina. Ši pasakojo, kad sūnų su nužudytąja suvedė „nelaimingas internetas“. Ir po trijų metų draugystės jie jau gyveno kartu, nors naujosios sūnaus draugės ir buvo prašoma, kad ši neardytų jo šeimos ir neatimtų iš vaiko tėvo. Tačiau sūnus buvo beprotiškai ją įsimylėjęs. Nors naujoji jo draugė A.Helmo motinai nepatiko. Pirmiausiai, kad nelabai rūpinosi sūnumi – jai daugiau rūpėjo pramogos su draugėmis. Galiausiai ji išėjo iš darbo ir porą metų buvo sūnaus išlaikoma. Šis ne tik mokėjo paimtą paskolą už kotedžą, kurį jie įsirenginėjo Noreikiškėse, bet ir pats ten dirbo visus darbus – kad būtų pigiau. O, kai kotedžas, įsigytas sugyventinės vardu, buvo įrengtas, ši sūnaus ten neregistravo ir net liepė išsikraustyti.

Aistros virė ir per baigiamąsias kalbas

Už itin žiaurų savo šeimos nario nužudymą, kuo kaltintas A.Helmas, grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Virginijus Mizaras, konstatuodamas, kad pakanka įrodymų, jog teisiamasis tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, nes partnerių santykiai nebelaikomi šeima, kai jie vienerius metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, o itin žiauriai – ne tik dėl suduotų smūgių gausos, bet ir todėl, kad pats A.Helmas teigė, jog sugyventinė atsiprašinėjo ir prašė pasigailėti, siūlė įkalinti jį trylikai metų.

Nukentėjusiųjų atstovas Kastytis Paspirgėlis teigė, kad siūloma bausmė – per maža, nes A.Helmas ne tik per visą teismo procesą nesugebėjo atsiprašyti dėl to, ką padarė, bet ir juodino velionę. O tai rodo, kad jis nevertina savo veiksmų kritiškai ir visai dėl šių nesigaili.

A.Helmo advokatė Elena Gylienė akcentavo, kad jos ginamasis neturėjo tikslo nužudyti sugyventinės – viskas įvyko spontaniškai ginčo metu ir tai jis padarė, būdamas šoko būsenos. Be to, pripažįsta kaltę ir gailisi. Tačiau, lankant jį Tardymo izoliatoriuje, teigė, kad neturi galimybės atlyginti pareikštų ieškinių. „Jis visas savo lėšas, o skolinosi ir iš seserų, ir iš brolių, investavo į tą butą Noreikiškėse, kurį dabar paveldės nužudytosios tėvai“, – teigė E.Gylienė, prašydama teismo atsižvelgti ir į tai bei skirti jos ginamajam švelnesnę bausmę, negu prašė prokuroras.

Pats A.Helmas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, ir toliau atvirai žemino visą teismo procesą sunkiai ašaras tramdžiusius nukentėjusiuosius bei visaip dergė jo auka tapusią šių dukrą. Galiausiai pareiškė, kad buvo šios provokuojamas specialiai, kad ji galėtų parašyti dar vieną pareiškimą policijai, nes jis ketino pradėti tvarkyti turtinius klausimus, iškilusius jiems besiskirianti, ir to neslėpė. A.Helmas taip pat prašė švelnesnės bausmės.

Nuosprendį skųs?

Bylą nagrinėjusi teisėjų Aurelijaus Rauckio, Danguolės Šiugždinytės ir Algirdo Jaliniausko kolegija skyrė A.Helmui prokuroro siūlytą trylikos metų įkalinimą. Nors ir pašalino iš jam pareikšto kaltinimo dėl sugyventinės nužudymo aplinkybę „itin žiauriai“. Anot minėtos teisėjų kolegijos, tai neįrodyta. 

Tik iš dalies patenkinti ir nužudytosios tėvų bei sesers ieškiniai dėl moralinio atlygio. Vietoj prašytų 50 tūkst. eurų visiems priteista po 29 tūkst.

Nei vienas iš nukentėjusiųjų į nuosprendžio paskelbimą neatvyko. Be žiniasklaidos ir prokuroro jo klausėsi tik A.Helmo motina. O teismo narve tūnantis jos sūnus, kaip ir visą teismo procesą, nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų dangstėsi žurnalo viršeliu su šuns nuotrauka. Jau jį išvedus konvojui, pasirodė ir A.Helmo advokatė, prašiusi teismo posėdžių sekretorės nuosprendžio nuorašo – beveik nėra abejonių, kad šis bus skundžiamas.  

Vienas kartas nemelavo

Kaip jau rašyta, 51-erių A.Helmas kaltinamas liepos 4-osios vakare nužudęs pas jį į darbą – pasiimti savo škotų terjero kalytės atvykusią buvusią sugyventinę, kuri buvo jaunesnė už jį aštuoniolika metų.

Jiedu buvo išsiskyrę prieš kelis mėnesius. Ir nuo to laiko A.Helmas buvusią sugyventinę, galų gale, padedant artimiesiems, jį išvariusią, persekiojo. Ne tik grasinančio pobūdžio SMS žinutėmis, kurių esmė – jeigu nebūsi mano, tai nebūsi niekieno, bet ir veiksmais.

Tačiau terorizuojamoji kreiptis į policiją neskubėjo. Nors prieš ketverius metus jau buvo tai padariusi. Tačiau, tada A.Helmo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, sugyventinei jam atleidus.

Tą lemtingą liepos 4-osios vakarą eidama pas A.Helmą pasiimti savo kalytės, kurios pastarasis niekaip nenorėjo atiduoti – vis prašė leisti dar ja pasidžiaugti, buvusi sugyventinė paskambino savo mamai. Ši dar atkalbinėjo 33-ejų dukrą nuo tokio žingsnio. Deja, kitą dieną jai jau teko kreiptis pagalbos į Kauno policiją, nes dukra daugiau tą vakarą jai telefonu nebeatsiliepė. Nei į skambučius, nei į SMS žinutes. O ryte atskubėjus į žirgyną, ten ji nerado nei dukros, nei šios šuns, nei buvusio sugyventinio. Nors peržiūrėjus žirgyno vaizdo kamerų įrašus, šie buvo užfiksavę, kad dingusioji išvakarėse čia buvo atėjusi. Ir A.Helmas ją pasitiko.

Teisiamojo versija

Atvestas šiandien surakintas antrankiais į teismo salę, A.Helmas dangstėsi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų žurnalu, ant kurio viršelio buvo šuo.

Artūras Helmas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Jis prisipažino nužudęs buvusią savo draugę, su kuria gyveno apie aštuonerius metus. Tačiau reikalavo, kad iš jo telefono išklotinių būtų ištrauktas visas jo susirašinėjimas su nužudytąja bei dingusio šios skolos raštelio, kad ji jam skolinga 5 tūkst. eurų, nuotrauka. Esą tik tada jis galės duoti parodymus. Ir pagrįsti šiuo susirašinėjimu tai, kad buvo privestas iki tokio poelgio psichologiškai. Tačiau buvo linkęs akcentuoti, kad konfliktas su buvusia sugyventine prasidėjo dar spalį, t. y. prieš devynis mėnesius iki jo kulminacijos. Ir esą šio konflikto priežastis buvo turtinė.

Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį.

O tądien atvykusi į žirgyną buvusi sugyventinė dar ėmė jį ir žeminti, nors prieš tai jiedu lyg ir buvo susitaikę – jis dar aprodė jai žirgyną, o po to jiedu susėdo pokalbiui į pavėsinę.

„Sakiau jai, jeigu skiriamės, tai grąžink, ką aš įdėjau į mūsų kotedžo įrengimą. O ji pradėjo iš manęs tyčiotis, žeminti mano motiną, vaikus. Teigė, kad jau turi kitą – daug geresnį už mane. Nors dariau viską, kad ją susigrąžinčiau – ir eilėraščius jai rašiau, ir net žudžiausi. Tačiau ji pradėjo tyčiotis ir iš to. Po to jau nieko neatsimenu – tik, kad pagriebiau pavėsinėje kabėjusį arklio pavadį. Atsitokėjau tik tada, kai ji jau suglebo. Ir dar apie 15 minučių bandžiau ją gaivinti“, – tokia buvo teisiamojo versija dėl to, kas tada įvyko.

Melas demaskuotas

A.Helmas tikino teismą, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, nes nužudė žmogų, kurį mylėjo, ir prisiminimais apie kurį esą dabar prasideda beveik kiekvienas jo rytas.

„Jeigu aš iš anksto būčiau planavęs šį nusikaltimą, tai tikrai nebūčiau daręs jo ten, kur įrengtos vaizdo kameros“, – toks buvo dar vienas A.Helmo, įrodinėjusio, kad jis buvo išprovokuotas taip pasielgti pačios savo aukos, argumentas.

Tačiau viena iš bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narių pasiteiravus, kodėl jis nieko nekalbėjo apie turtinį konflikto su nužudytąja pobūdį ikiteisminio tyrimo metu, A.Helmas tikino, kad niekas tada jo apie šio konflikto priežastį neklausė. Į ką minėtas teisėjų kolegijos narys jam atsakęs, kad niekas jo to neklausė ir šiandien – jis pats pradėjo nuo to savo pasakojimą.

Kaip jau rašyta, A.Helmas buvo sulaikytas kitą dieną girtaujantis bendradarbio namuose, į kuriuos nuvyko su taksi, nusiveždamas ten ir aukos kalytę bei į maišą su šios maistu įsidėtą nusikaltimo įrankį. Teisme A.Helmas teigė esą galvojęs pakelti ranką ir prieš save.

Tačiau tam prieštarauja jo elgesys po buvusios sugyventinės nužudymo. A.Helmas neneigė sugalvojęs, ką daryti su nužudytosios palaikais, tik po to, kai išgėrė čia pat – sargo būdelėje pasigamintus du degtinės ir obuolių sulčių kokteilius. Po jų nužudytoji buvo įkelta į arklidėse stovėjusį karutį ir išvežta į netoliese – miškelyje esantį apleistą bunkerį, į kurį išversta. Kitos dienos pavakarę ten jos kūną aptiko policijos tarnybinis šuo.

Ieškiniai – penkiaženkliai

Teismo medicinos ekspertai konstatavo nužudytosios kūne 25 kraujosrūvas, galimai padarytas kietais bukais daiktais. Tačiau jų išvadoje teigiama, kad ji buvo pasmaugta.

A.Helmas tikina neprimenantis, kad būtų daužęs auką kumščiais ar spardęs. Anot jo, galimai šios kraujosrūvos atsirado, tempiant nužudytosios kūną iki karučio, keliant į jį, vežant bei išstumiant bunkeryje.

Jis teisinosi skubėjęs, kuo greičiau paslėpti palaikus, kad jų neaptiktų aštuntą valandą ryto pradedantys rinktis vaikai iš tuo metu žirgyne vykusios vasaros stovyklos.

Už itin žiaurų savo šeimos nario, kuo yra kaltinamas A.Helmas, nužudymą gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Ikiteisminis šio nusikaltimo tyrimas truko vos pusantro mėnesio.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti nužudytosios tėvai bei sesuo. Visi jie prašo priteisti iš A.Helmo, kuris, kaip paaiškėjo, jau buvo teistas, tačiau šis teistumas jau išnykęs, po 50 tūkst. eurų moralinį atlygį. Visi jie, nesuvaldydami ašarų, teisme pasakojo, kaip buvo pasikeitusi jų dukra ir sesuo, kai galiausiai nusprendė nutraukti visus ryšius su teisiamuoju, kuris smurtavo prieš ją ir anksčiau. O prieš kelis mėnesius iki tragedijos – ir smaugęs, kilus eiliniam konfliktui. Mama teigė patarusi dukrai tada vėl kreiptis į policiją. Tačiau pakeliui į šią dukra kažkodėl persigalvojo – esą nenorinti gadinti buvusiajam gyvenimo. O šis, mamos įsitikinimu, nužudė ją tyčia, nes ne kartą grasino, kad, jeigu ji nebus jo, tai nebus niekieno.

A.Helmas teigė pripažįstantis jam pareikštus nužudytųjų ieškinius.