-
A. Pocius: kai kam A. Bubnys nepriimtinas dėl savo žinių apie buvusius KGB agentus 3
„Arūnas Bubnys yra tikras profesionalas savo srityje. Manau, kad kai kurių asmenų jautrumas, kodėl jis nepriimtinas yra todėl, jog A. Bubnys daug metų dirbo Ypatingajame archyve, turėjo prieigą prie informacijos apie gyventojus, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su KGB“, – ketvirtadienį Seime svarstant A. Bubnio kandidatūrą teigė parlamentaras.
„Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims A. Bubnio kandidatūra nepriimtina“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Šie prisipažinimai, pagal įstatymą, yra įslaptinti.
A. Bubnys 1993–1998 metais dirbo Lietuvos ypatingajame archyve, buvo jo direktorius. Šiame archyve saugomi buvusio sovietų saugumo KGB dokumentai.
Krašto apsaugos ministras istorikas konservatorius Arvydas Anušauskas kandidatą apibūdino kaip asmenį, tikrai neabejingą Lietuvos istorijai. Anot jo, A. Bubnys su keliais kolegomis gelbėjo KGB archyvą, perkėlė iš kenksmingos aplinkos, tvarkė jį.
Tuo metu prieš šią kandidatūrą kalbėję Seimo opozicijos atstovai akcentavo, kad A. Bubnys iš Ypatingojo archyvo direktoriaus pareigų buvo atleistas esą dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvo. „Valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad nemoralu siūlyti tokią kandidatūrą.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas stebėjosi, kaip galima direktoriumi skirti asmenį, kuris prisidėjo, kad būtų atleistas ankstesnis Genocido centro vadovas.
„Šio kandidato dalykinės ir vadybinės savybės kelia daug klausimų, nėra aiškumo, kokia kryptimi bus nukreipta centro veikla“, – teigė jis.
„Šis paskyrimas tikrai įeis į šio Seimo liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją“, – pareiškė M. Puidokas.
Šis paskyrimas tikrai įeis į šio Seimo liapsusų ir šiurkščių klaidų istoriją.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl istoriko A. Bubnio skyrimo LGGRTC vadovu.
Jo kandidatūrą į šias pareigas pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vietoj prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Jis Genocido centrui vadovavo kiek ilgiau nei pusmetį ir buvo atleistas, nes nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre sumenkino įstaigos dalykinę reputaciją.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC vadovaujant A. Jakubauskui.
Istorikas A. Bubnys centre dirba nuo 2009 metų.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
-
Seimas balsuos, ar skirti A. Bubnį Genocido centro vadovu 11
Jo kandidatūrą į šias pareigas teikia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vietoje prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Balsavimas dėl paskyrimo vyks slapta.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
Kandidatas vadovauti LGGRTC taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.
Kai kurie opozicijos politikai kritikuoja Bubnio kandidatūrą jį kaltindami dalyvavus procese atleidžiant buvusį centro vadovą A. Jakubauską.
Opozicijos atstovai dėl A. Bubnio skeptiški
Didžiausios Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovai skeptiškai vertina istoriko A. Bubnio kandidatūrą vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jį teikianti Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi sklandaus balsavimo.
„Lūkestis toks, kad kandidatas bus patvirtintas. Dėl asmeninių balsavimų visada nuomonės skiriasi, bet, sakyčiau, kad pono A. Bubnio kandidatūra sulaukė pakankamai didelio palaikymo, tikiuosi, kad bus sklandžiai patvirtinta“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad didžioji dalis frakcijos narių nepalaikys kandidatūros.
„Vakar turėjome susitikimą su kandidatu, šiek tiek nuvylė, kad konkrečių atsakymų negavome, vis tik didžioji dalis frakcijos nepalaikys šios kandidatūros“, – žurnalistams sakė A. Norkienė.
Vakar turėjome susitikimą su kandidatu, šiek tiek nuvylė, kad konkrečių atsakymų negavome, vis tik didžioji dalis frakcijos nepalaikys šios kandidatūros.
Anot jos, frakcijos nariams „kliūna jo kaip vadybininko trūkumai“ ir dalis frakcijos A. Bubnio nemato kaip centro vadovo, nevertinant jo kaip mokslininko kompetencijos.
Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos atstovas Saulius Skvernelis sakė abejojantis, ar A. Bubnys bus tas vadovas, kuris gali suvienyti konfliktuojančias puses.
„Žmogus, kuris dalyvavo pačiam procese, šitam konflikte, nemanau, kad jis bus vienijanti figūra tapęs naujuoju vadovu ir susidoros su iššūkiais, kurie keliami šitoj sudėtingoj situacijoj. Protingiausias sprendimas būtų, jei būtų pasiūlytas žmogus, kuris turėtų abiejų nesutariančių pusių pasitikėjimą“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl istoriko A. Bubnio skyrimo LGGRTC vadovu. Jo kandidatūrą į šias pareigas pateikė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vietoje prieš porą savaičių atleisto Ado Jakubausko. Balsavimas dėl paskyrimo vyks slapta.
Šiuo metu LGGRTC Tyrimo departamentui vadovaujantis A. Bubnys prisistatydamas Seime sakė paskyrimo atveju sieksiantis atkurti „pastaruoju metu pažeistą prestižą“, normalizuoti atmosferą darbovietėje.
Kandidatas vadovauti LGGRTC taip pat teigė, jog siektų „išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių, partizanų nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis“.
Kai kurie opozicijos politikai kritikuoja Bubnio kandidatūrą jį kaltindami dalyvavus procese atleidžiant buvusį centro vadovą A. Jakubauską.
A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos LGGRTC. Seime sudaryta komisija situacijai centre tirti pasiūlė tuometinį generalinį direktorių A. Jakubauską atleisti.
Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį A. Jakubauską.
Situaciją centre tyrusi Seimo darbo grupė konstatavo, kad direktoriui nepavyko užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
A. Jakubauskas kaltinimus atmetė ir atleidimą vadino nepagrįstu bei politiškai motyvuotu.
Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
-
Istorikas A. Bubnys patvirtino sutikęs kandidatuoti į Genocido centro vadovus
A. Bubnys taip pat neatmeta galimybės, kad tapęs generaliniu LGGRTC vadovu į darbą kviestų grįžti buvusio centro direktoriaus Ado Jakubausko sprendimu atleistą istorikę Mingailę Jurkutę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pranešė turinti kandidatą, kuris galėtų užimti LGGRTC vadovo postą. Nors parlamento vadovė neatskleidė pretendento užimti Genocido tyrimo centro vadovo kėdę pavardės, Eltos šaltinių teigimu, V. Čmilytė-Nielsen į šias pareigas ketina siūlyti LGGRTC dirbantį istoriką A. Bubnį.
„Nors ir nenorėjau prisipažinti, kol Seimo pirmininkė oficialiai neįvardins mano kandidatūros, bet jei jau taip išplaukė informacija, tai galiu patvirtinti, kad buvo su manimi kalbėta. Kai kurie Seimo nariai kalbėjo su manimi, ir aš sutikau kandidatuoti į centro generalinius direktorius“, – Eltai sakė A. Bubnys.
Pasak istoriko, jei visgi jam tektų eiti pareigas, iš kurių prieš kelias savaites Seimo sprendimu buvo atleistas A. Jakubauskas, pirmiausia jis imtųsi vienyti susiskaldžiusį centro kolektyvą.
„Jei tapčiau centro generaliniu direktoriumi, tai mano pirmoji užduotis ir būtų stabilizuoti situaciją centre, sutaikyti susiskaldžiusį kolektyvą ir padaryti taip, kad centras pradėtų normaliai funkcionuoti, kaip vientisas, vieningas kolektyvas. Tokie būtų mano pirmieji žingsniai“, – sakė A. Bubnys, neslėpdamas, kad, jo požiūriu, vidinė įtampa LGGRTC pastaraisiais mėnesiais itin išaugo.
Jei tapčiau centro generaliniu direktoriumi, tai mano pirmoji užduotis ir būtų stabilizuoti situaciją centre, sutaikyti susiskaldžiusį kolektyvą.
„Mano akimis žiūrint, yra didelė įtampa. Kaip ten bebūtų, nemaža dalis centro darbuotojų palaikė buvusį direktorių Adą Jakubauską. Yra tam tikras susiskaldymas ir reikės jį kažkaip įveikti“, – sakė jis.
Kaip vieną iš atsiradusios įtampos priežasčių A. Bubnys įvardino daug kritikos susilaukusį A. Jakubausko sprendimą atleisti istorikę M. Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Kaip ne kartą yra teigęs direktoriaus posto netekęs A. Jakubauskas, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, tačiau už neteisingos informacijos sklaidą.
Tačiau galimas kandidatas į centro generalinius direktorius A. Bubnys mano kitaip ir neatmeta, kad, jam pradėjus eiti pareigas, istorikė būtų pakviesta vėl dirbti LGGRTC.
„Jeigu tapčiau direktoriumi, tai aš tikrai siūlysiu jai grįžti į centrą. O į kokias pareigas, sunku dar kalbėti. Bet aš norėčiau, kad ji grįžtų į centrą, nes ją laikau rimta kvalifikuota istorike, kuri gali duoti naudos“, – teigė jis ir pažymėjo, kad būtent šios istorikės atleidimas paaštrino LGGRTC jau kuris laikas brendusį konfliktą.
„Konflikto pradžia galima laikyti pirmąjį įspėjimą daktarei Mingailei Jurkutei už vadovybės veiksmų kritiką. Aš galvoju, kad, jei būtų buvusi gera valia iš vadovo pusės, ypač kai jis yra galios pozicijoje, tai, manau, tą nesutarimą buvo galima sureguliuoti susėdus prie stalo. Tačiau vietoje to situacija buvo dar labiau užaštrinta – ji buvo atleista iš darbo, o konfliktas dar labiau įsiliepsnojo“, – teigė istorikas.
Galiausiai A. Bubnys pripažino, kad ažiotažas, kurį sukėlė viešai aptarinėjama situacija LGGRTC, nemažai susijusi su visuomenėje esamu susiskaldymu kai kuriais kolektyvinės atminties klausimais. Pasak istoriko, jei visgi jis būtų paskirtas naujuoju Genocido tyrimo centro vadovu, dėtų pastangas įsiklausyti į abi nesutariančias puses.
„Mūsų visuomenė kai kuriais klausimais susiskaldžiusi ir poliarizuota ir prieštaravimų esama didžiulių. Ir klausimai dėl Generolo Vėtros, ir Jono Noreikos, ir dėl Škirpos gatvės keitimo istorijos... Visos istorijos liks aktualios kurį laiką. Bet man, kaip istorikui ir kaip galbūt įstaigos vadovui ateityje, svarbiausia yra, kad būtų laisva diskusija, kad visi galėtų išsakyti savo nuomones ir argumentus ir tik tada daryti išvadas, nedaryti spaudimo nei vienai, nei kitai pusei“, – apibendrino galimas kandidatas į LGGRTC vadovus.
Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį A. Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido balandžio 1 dieną. A. Jakubauskas iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą jo vadovavimu. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.
Įtampas centre taip pat pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę M. Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, tačiau už neteisingos informacijos sklaidą.
Atleidus A. Jakubauską, LGGRTC laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje. 1994 m. jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“ 1998 m. išleido monografiją „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“, o 2003 m. – monografiją anglų kalba apie lietuvių antinacinį pasipriešinimą „Nazi Resistance Movement in Lithuania 1941–1944“. Nagrinėjamomis temomis paskelbė keliolika mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) leidiniuose.