A. Kriuno biografijoje – šimtai išgelbėtų gyvybių, užgesintų gaisrų, atliktų įvairiausių gelbėjimo darbų. Jau daugiau kaip 30 metų jis su kolegomis ugniagesiais gelbėtojais skuba į pagalbą klaipėdiečiams.
„Mūsų komandos specifika – gaisrai ir gelbėjimo darbai miegamuosiuose rajonuose ir uosto teritorijoje, – sako A. Kriunas. – Ilgiausiai atmintyje išlieka incidentai uoste, kai tenka gesinti laivuose kilusius gaisrus ar atlikti sudėtingus darbus aukštyje. Kilus gaisrui laive, ugniagesiai patenka į tikrą pragarą. Kartą liepsnas malšinti teko 30 valandų, kol mus pakeitė kita pamaina“.
Kadangi A. Kriunas yra baigęs Klaipėdos laivininkų mokyklą ir atlikęs praktiką laivų remonto įmonėje, gerai išmano jų konstrukciją ir žino, kad gesinti laivą labai sudėtinga.
Žmonės keičiasi, įsigyja autonominių dūmų detektorių, rūpinasi savo saugumu. Žinoma, tokių, kuriems rūkymas lovoje – gyvenimo būdas, dar yra. Jų įpročius sunku pakeisti.
„Kai laive daug dūmų, jame labai lengva pasiklysti, ten siauri praėjimai, sunku judėti, gali būti ertmių, kurių, užpylus putomis, gali nepastebėti ir įkristi“, – sakė jis.
Skyrininkas, keliaudamas užsienyje, stengiasi aplankyti ir kitų šalių gaisrines. Pasak jo, įvairių šalių praktika šioje srityje labai skiriasi: „Užsienyje ugniagesiai gelbėtojai į degantį laivą nelipa, tik nuo kranto jį aušina lafetiniais švirkštais. Ugniagesių saugumas, ypač Švedijoje, yra daug aukštesnio lygio nei pas mus.“
Neretai uoste gelbėti žmones tenka ir šios komandos aukštalipiams.
„Ir mūsų pamainoje yra keletas aukštalipių profesionalų, kurie šį darbą dirba ir laisvomis nuo tarnybos dienomis, tad turi daug praktikos. Kartą žmogų, dirbantį dideliame aukštyje, ištiko infarktas. Jeigu ne mūsų profesionalai, būtume pusę valandos užtrukę jį nukeldami. Vienas mūsų aukštalipių gretai pakilo į viršų, specialiais aukštalipių ženklais susikalbėjo su kranininku, pritvirtino vyrą prie krano ir per 3-5 minutes žmogus buvo nuleistas ant žemės ir perduotas medikams“, – sakė skyrininkas.
A. Kriunas teigia, jog jį džiugina besikeičiantis žmonių mentalitetas ir didėjantis sąmoningumas: „Pastaruoju metu mažėja netvarkingų, apleistų būstų ir gaisrų juose. Žmonės keičiasi, įsigyja autonominių dūmų detektorių, rūpinasi savo saugumu. Žinoma, tokių, kuriems rūkymas lovoje – gyvenimo būdas, dar yra. Jų įpročius sunku pakeisti.“
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotr.
Pasak skyrininko, ugniagesių darbe labai svarbi gyvenimiškoji patirtis: „Sakoma, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Patirties nenusipirksi ir neišmoksi – ją turi sukaupti. Mūsų pamaina kartais vadinama „dinozaurų“. Visi patyrę, tikri profesionalai.“
Skyrininkas teigia, jog neretai išgelbėti žmonės padėkoja ugniagesiams.
„Buvo toks atvejis, kai žmogus važiavo dviračiu Vilhelmo kanalu per ledą ir įsmuko. Mes jį ištraukėme ir jis į kitą mūsų budėjimą po keturių dienų atėjo mums padėkoti. Kitą kartą gesinome butą, kuriame dėl šaldytuvo užsidegė virtuvė. Mano kolega nevaikščiojantį senolį iš buto išnešė ant rankų. Po kurio laiko į mūsų gaisrinę į ekskursiją atėjo vaikų grupė su auklėtoja. Su ja išsiaiškinome, kad tąsyk išgelbėjome jos tėvus“, – pasakojo jis.
Savo kolegoms ugniagesiams gelbėtojams A. Kriunas linki stiprybės ir ištvermės, o gyventojams – atsakingumo.
