A. Purvainio viešų pasisakymų vertinimą inicijavo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Išklausiusi tarybos narių argumentus, ji trečiadienio posėdyje pasiūlė atidėti klausimo svarstymą bei perduoti jį Komunikacijos ir Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetams.

Siūlymui atidėti klausimą pritarė 13 Teisėjų tarybos narių, vienas balsavo prieš.

Tarybos narės teisėjos Egidijos Tamošiūnienės manymu, svarstant klausimą dėl A. Purvainio reikėtų vertinti teisėjo saviraiškos ribas, tam reikia surinkti papildomą medžiagą.

„Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą. Reikėtų pasižiūrėti tarptautinį kontekstą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Anot jos, kadangi Teisėjų tarybos nariams yra pateiktos patobulintos Informacijos apie teismus ir nagrinėjamas bylas teikimo visuomenei taisyklės, „galbūt tai būtų susiję su poreikiu pakoreguoti šias taisykles“.

S. Rudėnaitė tarybai teikė svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.

Pirmininkės teikime buvo nurodyta, kad A. Purvainio pasisakymai gali pažeisti pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus, peržengti saviraiškos ribas.

Tokią Teisėjų tarybos pirmininkės reakciją sukėlė naujienų agentūrai ELTA  duotas A. Purvainio komentaras apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas VSD pranešėjo istorijoje.

Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą.

A. Purvainis tvirtino, kad Seimo komisija negali konstatuoti priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo, „jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija“.

Tuo metu Prezidentūros komentare prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pagal Teismų įstatymą „teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves“.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją talkino tuomet kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.

Parlamentinio tyrimo duomenimis, šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu.

„Pradėkime nuo komisijos sudarymo, teisėtumo, nuo pradžios – tokia laikinoji komisija negali būti bet kada ir bet kokiems klausimams sudaroma, ne pirmą kartą komisija sudaroma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokiems klausimams (komisija – ELTA) sudaroma, o ypatingiems, tai čia viena. Kai Seimas priima nutarimą dėl komisijos sudarymo, tai turi tai įvertinti. Paisant atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principo, jei ypatingas reikalas valstybėje, turėtų apibrėžti tyrimo dalyką. Jis negali būti abstraktus, nes tada tyrimas būna neapibrėžtas, tada sudaromos prielaidos neapibrėžtai ir informacijos reikalauti. Tokiu būdu atsiranda rizikos, kad galima įsiterpti į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, STT, Generalinės prokuratūros“, – Eltai sakė teisininkas.

Pasak teismo vadovo, turi būti labai tiksliai apibrėžta, kokius konkrečiai klausimus pavedama ištirti komisijai.

„Apimtis turi būti aiški ir neleisti, kad pati komisija vėliau, esant tokiam neapibrėžtam klausimui, išeitų už ribų ir sakytų, kad nenustatėte ribų ir mes jas praplėtėme. Negali būti neapibrėžtumo ir tokio neapibrėžto veikimo“, – mano teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.

„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – sako teisėjas.

Pasak jo, jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.

„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik Konstitucinis Teismas gali pateikti išvadą, ar prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką“, – sako teisėjas.

Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama.

Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus – iš jų negali būti reikalaujama tokios informacijos.

„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidas tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos negu naudos. Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sako teisininkas.

ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Pasakyti, ar prezidentas pažeidė Konstituciją, gali tik KT

Kauno apylinkės teismo vadovas A. Purvainis sako, kad pagal Konstituciją prezidento statusas yra išskirtinis, tokio statuso negali turėti joks kitas valstybės valdžių pareigūnas.

„Būtent tas valdžių padalijimo principas reiškia, kad pats prezidentas vienasmenis valdžios pareigūnas turi teisę ir savarankiškai vykdyti ją. Valstybės institucijos, kitiems pareigūnams negali kištis į priskirtų įgaliojimų vykdymą. Negali būti reikalavimo, kad prezidentas Seimui ar jo sudarytai komisijai, kaip šiuo atveju, paaiškintų savo veiksmus, ar pasiaiškintų dėl jų. Pasiūlyti galima, bet jei jis to nepadaro, niekas negali reikalauti ir atitinkamai priekaištauti“, – sako teisėjas.

Jis primena, kad prezidento statusas yra išskirtinis, turi būti akivaizdus pagrindas apkaltai pradėti –  galimai pažeista Konstitucija, galimai padarytas nusikaltimas.

„Kyla klausimas, ar komisija neišėjo už savo ribų ir nenuėjo ten, kur galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas. Tik jis galėtų pasakytų, ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Ar  nepradedama veikti tokiame lauke, kur turi teisę veikti tik Konstitucinis Teismas“, – svarsto teisėjas.

Jis mano, kad komisija vietoje KT ėmėsi vertinti teisinę situaciją.

„Tik Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimui tokie įgaliojimai nenumatyti, nei jam, nei jo sudarytai komisijai. Seimas, nepaisant to, kad tautos atstovybė, negali perimti kitų valdžių ar valstybės institucijų funkcijų. Negalima naudoti parlamentinės kontrolės tam, kad patikrinti, kas priklauso tų institucijų kompetencijai. Mano požiūriu, yra daug abejonių, ar viskas pagal Konstituciją", – sako teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad valdžių padalijimo principas neleidžia dominuoti vienai iš valdžių.

„Veikiant ne pagal Konstituciją, turi suveikti atsvara. Aišku, paprasčiau būtų, kad įvertinimą duotų Seimas, jis gali nepritarti išvadoms. Seimas ir jo komisija teisinio vertinimo pateikti, negali įsiterpti į kitų valdžių veiklą, ji negali perimti tų funkcijų. Rimtas skydas – pati Konstitucija. Negalima pasiimti tirti, jei man smalsu, ar mano politinės pažiūros kitokios ir tam naudoti Konstitucijoje esančius svertus, mums Konstitucija vienodai galioja. Net ir parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma laikantis tvarkos“, – sako teisėjas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo pristatyta pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos tik po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį dėl V. Jegorovienės įgaliojimų stabdymo pateikė kovo 7 dieną, šį klausimą numatyta spręsti ketvirtadienį.

Kaip BNS perduotame komentare nurodė A. Purvainis, prašymą jis pateikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“ – dėl to, anot pirmininko, egzistuoja pagrindas stabdyti jos įgaliojimus.

„Dar daugiau, manau, kad šis pagrindas objektyviai buvo matomas iš karto po trečios drausmės bylos iškėlimo, nes yra pagrindas manyti, kad trečią kartą Teisėjų garbės teismas gali skirti pačią griežčiausią priemonę – inicijuoti jos atleidimą iš pareigų“, – tvirtino A. Purvainis.

Jis Teisėjų tarybai pasiūlė nedelsiant įvertinti V. Jegorovienės elgesį ir tikisi, kad bus inicijuotas kreipimasis į prezidentą dėl teisėjos įgaliojimų sustabdymo. Tai padaryti prezidentas gali Teisėjų tarybos teikimu.

„Nežinau, kodėl, bet nei teikimo prezidentui, nei klausimo dėl tokio teikimo inicijavimo Teisėjų tarybos darbotvarkėje nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo iškelta trečia byla teisėjai V. Jegorovienei, neatsirado“, – BNS sakė A. Purvainis.

Pagal jo kreipimąsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, teisėjai iki šiol buvo iškeltos trys drausmės bylos, dvi iš jų jau išnagrinėtos Teisėjų garbės teisme.

„Abiem išnagrinėtais atvejais siūliau taikyti griežčiausią nuobaudą – inicijuoti atleidimą už teisėjo vardo pažeminimą, tačiau Teisėjų garbės teismo sprendimais teisėjai buvo skirtos švelnesnės nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas, o trečioji byla dar tik bus pradėta nagrinėti“, – teigė teismo pirmininkas.

Anot jo, „pernelyg rizikinga ir neatsakinga (...) leisti jai toliau nagrinėti bylas tuo pat metu, kai V. Jegorovienei akivaizdžiai gresia atleidimas iš teisėjos pareigų už elgesį žeminantį teisėjo vardą“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarųskundai.

„Turime atvejų, kai bylos nėra nagrinėjamos, o vilkinamos, jose aiškinamos nesusijusios aplinkybės, yra ir atvejų, kai teisėja ima naikinti anksčiau priimtus ir jau įsiteisėjusius sprendimus. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog skundų daugėja, maža to, į priėmimą ateina vis daugiau pareiškėjų su žodiniais nusiskundimais dėl šios teisėjos elgesio“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.

Pasak jo, teisėja kvestionuoja šalių sąžiningumą, reiškia įtarimus dėl šalių vykdomos veiklos legalumo, ieško sąsajų su asmeninėmis patirtimis sandoriuose, asmeninėmis gyvenimo detalėmis, moralizuoja ir aiškinasi su bylos esme nesusijusias aplinkybes.

„Didelę dalį skundų sudaro teismo posėdžių sekretorių pranešimai, nes teisėja darbuotojus kaltina dokumentų klastojimu, juos persekioja, reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitus darbuotojus“, – sakė A. Purvainis.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl pasikartojančio nederamo elgesio pernai lapkritį V. Jegorovienei iškėlė trečią drausmės bylą ir pasiūlė inicijuoti procedūras neatidėliotinam teisėjos sveikatos tikrinimui atlikti.

Kaip tuomet pranešė Nacionalinė teismų administracija, ištyrusi turimą medžiagą, komisija konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, kaltino teismo darbuotojus ir kitus asmenis nepagrįstais dalykais, toks elgesys nebuvo vienkartinis.

Kovo pradžioje Teisėjų taryba kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Prezidentui sustabdžius jo įgaliojimus, teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

Kauno apylinkės teismo vadovas interviu Eltai teigė, kad teismų sprendimai rezonansinėse korupcinėse bylose ir visuomenės reakcijos į juos rodo, jog žmonių nepakantumas korupcijai šalyje yra didelis.

Todėl teisėjas ragino vadinamosios „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos atveju nesistebėti, kad teismas kardinaliai pakeitė pirmos instancijos nuosprendį. Anot A. Purvainio, tai rodo, jog šalies instancinė teismų sistema veikia efektyviai. Pasak jo, labiau reikėtų nerimauti ne dėl keičiamų teismų sprendimų, o dėl išbalansuotos bausmių skyrimo sistemos.

„Tarkime, laisvės atėmimo bausmių skyrimas už korupcinius nusikaltimus yra numatytas bendra tvarka kaip ir visoms kitoms nusikalstamoms veikoms. Štai dėl ko kartais kyla susierzinimas, keliami klausimai, kodėl skiriama maža bausmė ar realiai asmuo nepasiunčiamas į kalėjimą korupcinėse bylose. Ir tokios reakcijos tiek visuomenėje, tiek specialistų gretose nėra be pagrindo“, – interviu Eltai dėstė teisėjas.

– Apeliacinis teismas kardinaliai pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, anksčiau išteisintus asmenis byloje pripažindamas kaltais. Jus tai nustebino?

– Kai sprendimas apsisuka visiškai į kitą pusę, visuomenei tai gali atrodyti keistai. Bet, jeigu pažiūrėtume į tai kaip teisininkai, tai čia nieko stebuklingo nėra, nes pats Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad yra normalu apeliacinėje instancijoje panaikinti išteisinamąjį arba apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti visiškai priešingą nuosprendį. Tai nėra kažkoks netikėtumas. Santykinai pirmos instancijos teismų sprendimų stabilumas Lietuvoje yra aukštas ir tikrai tokių visiškai priešingų sprendimų procentas nėra didelis. Tiesa, matau priežastį, dėl ko dabar į Apeliacinio teismo sprendimą reaguoja ir visuomenė, ir teisininkai. Turiu omeny visuomenės didelį ir tendenciją dar augti turintį nepakantumą korupcijai. Nepakantumas korupcijai natūraliai suformuoja ir aukštesnį visuomenės lūkestį tokiose korupcinio pobūdžio bylose. Jei tokiose bylose paskelbiamas išteisinamasis nuosprendis, natūraliai ta visuomenės reakcija būna aštri, kritiška.

Šioje ir kitose rezonansinėse korupcijos istorijose matyčiau tris gerus dalykus. Visų pirma, ką ir minėjau – didelis visuomenės nepakantumas korupcijai. Antras dalykas – mes turime efektyviai veikiančią instancinę teismų sistemą. Tiek apeliacinė, tiek ir vėliau kasacinė instancija iš esmės eliminuoja bet kokią galimybę galutiniame rezultate palikti teisės taikymo klaidų, kurios turėtų esminę reikšmę galutiniam rezultatui. Teismų praktikoje tikrai taip būna, kad dėl kitokio įrodymų byloje vertinimo priimami priešingi negu pirmos instancijos teismo sprendimai.

– Ar jūs galvojate, kad apeliacinė instancija „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje priėmė visiškai kitą sprendimą ir dėl visuomenės nuomonės, spaudimo?

– Jūsų klausimas susijęs su trečiu geru dalyku, kurį norėjau įvardinti, kalbėdamas apie korupcines bylas. Turiu omeny atsparumą bet kokiam visuomenės keliamam „triukšmui“. Natūralu, teisėjai girdi, skaito, žiūri televizijas, mato visuomenės reakcijas apie sprendimus, bylas. Tačiau teisėjas – apie tai yra pasakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), tai veikia ir praktikoje – vien dėl to, kad jis yra profesionalus teisingumo vykdytojas, yra atsparus bet kokiam visuomenės poveikiui, kritika. Negalima sakyti, kad teisėjas galėjo būti paveiktas ir dabar tas teismo nuosprendis buvo priimtas šališko teismo, nes visuomenė daug apie tai kalbėjo. Byloje Saulius Paulikas prieš Lietuvą – kai policijos pareigūnas partrenkė vaikus kelyje ir pabėgo – buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad, nagrinėjant buvusio pareigūno bylą, komentavimo nevengė politikai, visuomenė, reikalavo griežtos bausmės, tad neva dėl to teismai galėjo būti šališki. EŽTT toje byloje ir buvo pateikti atsakymai, kad teismas negali būti paveiktas, sukeltas triukšmas viešojoje erdvėje dėl bylos nerodo nei teismo šališkumo, nei teisės į teisingą teismą pažeidimo. Manau, kad tai veikia ir pas mus. Matau drąsius teismų sprendimus.

– Bet kaip suprasti teismų praktiką korupcinio pobūdžio bylose? Pavyzdžiui, buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius už 260 tūkst. eurų kyšį gauna piniginę baudą, o Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis ir Vytautas Gapšys už korupcinius nusikaltimus – realų laisvės atėmimą.

– Jūsų paminėtas bylas negalima dėti į vieną lentynėlę, nes skiriasi jų faktinė situacija, turiu omeny, kaltinamųjų pasirinktas gynybines pozicijas. Vienoje byloje, nežiūrint to, kad kyšio suma yra didžiulė, kaltinamasis prisipažįsta kaltu, bendradarbiauja. Nelabai ir atsimenu tokio pobūdžio pagal mastą bylos, kuri būtų taip supaprastintai išnagrinėta. Kita byla, kurią jūs minite – matome, kiek truko. Joje buvo aktyviai ginamasi, naudotasi įvairiomis gynybinėmis versijomis, kurias teismas užtruko patikrinti. Turbūt ta byla vien dėl to buvo gerokai sudėtingesnė. Natūralu, kad ir vėliau taikant, realizuojant baudžiamąją atsakomybę, atitinkamai pagrindai ir sąlygos buvo skirtingos.

Visų rezonansinių korupcinių bylų sprendimų kontekste matyčiau ir vieną blogą dalyką – mūsų teisinio reguliavimo, kiek tai susiję su mūsų Baudžiamajame kodekse (BK) numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir tvarka, spragos.

– Ką turite omeny?

– Čia yra užprogramuota tam tikra bėda dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nes, mano požiūriu, bausmių skyrimo tvarka yra neteisinga. Ji neatitinka nei viešo intereso, nei teisingumo principų, galiausiai turbūt neatitinka ir konstitucinės, teisinės valstybės principų, nes ji nesudaro teismui prielaidų skirti teisingą bausmę. Pavyzdžiui, mūsų BK buvo įtvirtintas bausmės diferencijavimas, tačiau kažkodėl tik vienos rūšies – baudos. Numatyta, kad už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas galima skirti baudą, kuri turi būti ne mažesnė nei kyšio suma, kuris buvo gautas ar dėl kurio buvo tartasi. Baudos dydis, sprendžiant dėl kitų nusikalstamų veikų, nebuvo susisietas su nusikalstamos veikos dalyku. Tai yra geras dalykas, mano manymu. Bet kažkodėl buvo užmirštos kitos bausmių rūšys ir atitinkamai nėra įstatyme numatyto tokio diferencijuoto kitų bausmių skirstymo. Tarkime, laisvės atėmimo bausmių skyrimas už korupcinius nusikaltimas yra numatytas bendra tvarka kaip ir visoms kitoms nusikalstamoms veikoms. Štai dėl ko kartais kyla susierzinimas, keliami klausimai, kodėl skiriama maža bausmė ar realiai asmuo nepasiunčiamas į kalėjimą korupcinėse bylose. Ir tokios reakcijos tiek visuomenėje, tiek specialistų gretose nėra be pagrindo.

Numatyta, kad už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas galima skirti baudą, kuri turi būti ne mažesnė nei kyšio suma, kuris buvo gautas ar dėl kurio buvo tartasi.

Viename Konstitucinio Teismo (KT) sprendime 2019 metais, kai buvo nagrinėjamos tam tikros įstatymų nuostatos, (...) buvo aiškiai pasakyta, kad itin svarbu užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nes tai yra labai žalingas reiškinys, griaunantis valstybės tarnybos autoritetą, žeminantis institucijų reputaciją. Paisant šito KT išaiškinimo ir valstybei kylančios pareigos numatyti efektyvias priemones kovai su korupcija, galima sakyti, kad natūralu, jog viena iš tų priemonių kovoje su korupcija yra bausmių skyrimo sistema. Manau, kad BK turėtų būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų galima realiai pasiekti tų konstituciškai svarbių viešojo intereso apsaugos tikslų.

Turėtų egzistuoti teisinis reguliavimas, kuris leistų teismui korupcinėse bylose paskirti teisingą bausmę. (...) Dabar turime sistemą, kai dėl korupcinių nusikalstamų veikų įstatymas leidžia diferencijuoti ir numatyti santykinai didesnes tik baudas, nenumatant jokios diferenciacijos, skiriant laisvės atėmimo bausmes. Nemanau, kad to pakanka.

– Bet Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Linas Pernavas beda pirštu į teismus, kurie, anot jo, o taip pat ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų, korupcinio pobūdžio bylose taiko per aukštą įrodinėjimo kartelę. Nesutiktumėte su tokiomis pastabomis?

– Nevisiškai norėčiau sutikti, nes tos įrodinėjimo taisyklės yra bendros visoms byloms, o tai reiškia kad ir visiems nusikaltimams, nesvarbu, ar nagrinėtume bylą dėl trijų viskio butelių vagystės iš parduotuvės, ar dėl korupcinio nusikaltimo, kai paimtas kelių šimtų tūkstančių eurų kyšis. Aišku, tik reikia suprasti, kad įrodymų šaltiniai būna labai skirtingi, (...) tad įrodymų patikrinimas neretai reikalauja ir tam tikrų specialių žinių, reikalauja ir laiko, nes tenka vertinti didelius informacijos kiekius. Taigi, korupcinėse bylose įrodymų analizė užtrunka, bet tai nereiškia kažkokios kitokios, aukštesnės kartelės.

– Ar dabartinis teisinis reguliavimas, jūsų manymu, leidžia už korupciją teisiamiems asmenims skirti pakankamai griežtas bausmes?

– Pačios bausmės nemanyčiau, kad yra per švelnios. Mano požiūriu, reikia keisti bausmių skyrimo taisykles. Tų pakeitimų nematau ir neseniai garsiai pristatytuose neva sisteminiuose BK ir kitų įstatymų pakeitimuose. Priešingai, ten einama lengvinimo keliu, pavyzdžiui, didžiąja dalimi naikinant bausmės vidurkio taisyklę, ją paliekant taikyti, skiriant bausmes tik už sunkesnius nusikaltimus. Pakeitimuose už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas jokios specialios taisyklės, kuri sudarytų prielaidas griežčiau taikyti bausmes nei už kitokio pobūdžio nusikaltimus, nėra.

– Jei kalbėtume apie baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką, kokių dar pastabų turėtumėte šiai reformai?

– Abejonių yra daugiau negu sistemoje numatytų gerų dalykų. (...) Mano požiūriu, įstatymų pakeitimų paketas galėtų būti vadinamas galinčiu didinti nusikaltimus padarančių asmenų nebaudžiamumo jausmą, pakeitimai gali didinti ir visuomenės nesaugumo jausmą. Klausimas, ar įstatymų pakeitimų paketu nebandoma teismams surišti rankų, kad jie negalėtų paskirti teisingos bausmės. Tai, mano požiūriu, jau kirstųsi ir su Konstitucija, ir su Europos žmogaus teisių konvencija.

Tarkime, jei kalbėtume apie švelnesnės nei numatyta įstatyme bausmės taikymą, tai manau, kad ši nuostata yra labai reikalinga. Jei šios nuostatos nebūtų, mes turėtume labai dideles tragedijas. Įsivaizduokite, prekybos žmonėmis bylose žmonės verbuojami, prievarta vežami į užsienį, kankinami ir asmuo, besigindamas, tą prievartautoją nužudo. Tokiais atvejais, jei nebūtų minėtos įstatymo nuostatos, asmenims negalėtume skirti švelnesnės bausmės. Dabar siūloma leisti teismams, taikant šią nuostatą, paskirti ne tik švelnesnę bausmę, bet ir atidėti bausmės vykdymą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko čia blogo, tačiau kartu taip pat siūloma netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo tais atvejais, kai padaromas labai sunkus nusikaltimus. Tai reiškia, kad dėl labai sunkių nusikaltimų, tai yra dėl nužudymų, teismas negalėtų taikyti švelnesnės bausmės ar atidėti bausmės vykdymą. Sunkių nusikaltimų atvejais teismui būtų rišamos rankos, net ir matant, kad bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai yra tas atvejis, kai, jei nežinai, kaip padaryti geriau, tai geriau nedaryti nieko, nes išeina dar blogiau.

– Ar jums neatrodo keista, kad šias pataisas teikia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kuri atstovauja paprastai apie bausmių švelninimą kalbančiai Laisvės partijai?

– Man daugiau nei keistai atrodo teisės akto pakeitimo aiškinamajame rašte akcentuojamas momentas, kad dabar turime vidutiniškai labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, bet teikiamas toks pasiūlymas. Nežinau, ar čia nesupratimas, ar sąmoningai iškreiptas argumentavimas. Reikia pažiūrėti, iš ko susideda asmeniui skirta laisvės atėmimo bausmė. Jei pavartytume teismo nuosprendžius, tai greičiausiai pamatytume, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ją atlieka, būdamas teistas ne pirmą, ne antrą ir trečią kartą, greičiausiai už paskutinį nusikaltimą jam buvo paskirtas 8 mėnesių trukmės laisvės atėmimas, greičiausiai galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė susidarė dėl to, kad asmuo, neatlikęs anksčiau skirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą. O dabar bandoma pasakyti, kad teismai neva kiekvienoje byloje už padarytą naują nusikaltimą asmeniui skiria po 5-7 metų laisvės atėmimo bausmes.

– Kitaip tariant, jūsų manymu, įgyvendinus siūlomą sisteminę baudžiamosios politikos pertvarką, atsirastų galimybė daugiau žmonių nuteisti realia laisvės atėmimo bausme?

– Tokią išvadą galima būtų daryti, jei kalbėtume apie bausmių skyrimą asmenims, įvykdžiusiems labai sunkius nusikaltimus. Kalbant apie kitas sankcijas, tai teisės aktų pakeitimo projekte siūloma taikyti švelnesnę tvarką. Kuo tai paremta? Tuo, kad siekiama sumažinti nuteistųjų skaičių? O kaip tai atliepia nukentėjusiųjų interesus? Pavyzdžiui, šiuo metu egzistuoja dvi lengvinančios aplinkybės, reikalaujant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Dabar siūloma palikti tik vieną aplinkybę. Kažkodėl galvojama išimtinai tik per nuteistųjų įkalinimo įstaigose skaičiaus mažinimo prizmę, bet visiškai negalvojama apie tikrą resocializaciją, apie nusikaltimus darančio asmens sąmonės koregavimą teigiama linkme. Juk reikėtų siekti, kad ta bausmių sistema būtų tokia, jog kiekvieną nusikaltimus darantį asmenį priverstų keisti savo suvokimą ta linkme, kad jam nusikalsti neapsimokėtų arba jam apsimokėtų keisti savo požiūrį. Vietoj to dabar siūloma viską supaprastinti, kad nusikaltusiam žmogui būtų kuo mažiau rūpesčių.

Kalbant apie įkalinimo bausmės vykdymo atidėjimą, galima pastebėti, kad tokias galimybes, tai yra probacijos galimybes, siūloma plėsti. Bet tuo pačiu visiškai nekalbama apie tai, kas užtikrins tą platesnį probacijos taikymą. Bus daugiau probacijos pareigūnų? Bus plačiau taikomos techninės kontrolės priemonės? Nežinia. Ir dabar neturime efektyvios probacijos. Pagal dabartinį reguliavimą, probacijos pareigūnai užsiima nežinia kuo, bet ne probacija. Jie kaip kurjeriai ar paštininkai vaikšto iš probacijos įstaigų į teismą, nes yra įstatymo verčiami net už menkiausią probuojamojo asmens padarytą pažeidimą, pavyzdžiui, ne vietoje pereitą gatvę, kreiptis per vieną dieną į teismą, siūlant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir siųsti asmenį atlikti laisvės atėmimo bausmę į įkalinimo įstaigą. Aš tokios politikos nesuprantu, kai keletą metų iš Vyriausybės kalbama, kad reikia eiti bausmių švelninimo kryptimi, norima išstumti iš pataisos namų nuteistuosius, bet kartu su didele jėga nuteistuosius norima grąžinti į įkalinimo įstaigas atgal.

– Ar teko apie baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką kalbėtis su ministre E. Dobrowolska ar Teisingumo ministerijos atstovais?

– Tiek dėl šitos pertvarkos, tiek dėl pirmojo pertvarkos pakeitimų paketo, kuris jau įsigaliojo, pokalbių nebuvo. Pokalbis prasidėjo, kai pirmas pakeitimų paketas jau įsigaliojo. Tada mes buvome iš įvairių teismų suvažiavę, daug kas pažėrė kritikos dėl pertvarkos. Tada mūsų klausė „kodėl jūs anksčiau nesakėte?“. Atsakėme, kad niekas neklausė. Diskusijas apie pertvarką reikia surengti prieš ruošiant įstatymų projektus. Dialogo nėra ir, deja, nematau, kad būtų rūpinamasi, kad tokį dialogą turėtume. Matau tik rūpestį kuo greičiau tuos pakeitimus priimti.

Pertvarkomis turėtume siekti ne tik sumažinti vidutiniškai skiriamų laisvės atėmimo bausmių skaičių. Šio tikslo pasiekimas nuteistųjų resocializacijos nepadarys efektyvesne. Nuteistųjų skaičius mažėjimas, bausmių vidurkio skaičiaus mažėjimas neskatins keisti tų nusikaltimus darančių asmenų suvokimo. Priešingai, tokie pakeitimai gali turėti kitokį efektą – nusikaltęs žmogus gali galvoti „ateityje galėsiu tikėtis švelnesnės bausmės“. Dabar norima įkurti pusiaukelės namus Domeikavoje ir žmonės tam priešinasi. Manau, kad jie priešinasi ne dėl to, kad namas šalia jų stovės, o matyt dėl to, kad netikti, jog dirbtinai iš įkalinimo įstaigų išleidžiant nuteistuosius, perkeliant juos į pusiaukelės namus, realiai skatinamas nuteistojo noras pasikeisti. Dėl to, manau, žmonės ir priešinasi tiems pusiaukelės namams.

Signalai kartojasi

Kauno apygardos teismo iniciatyva 2022-ųjų pabaigoje buvo atlikta planinė Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa apie bendravimo kultūrą ir psichologinį mikroklimatą. Nors Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis ir toliau tikina, kad viskas puiku, dalis apklaustųjų tvirtina priešingai ir net įvardija bene pagrindinę problemą – paties teismo vadovo elgesį.

Keletą pastarųjų metų Kauno apylinkės teismas, kuriam pirmininkauja A. Purvainis, sulaukdavo kritikos dėl prasto mikroklimato, nors esminių administracinės veiklos trūkumų nebūdavo nustatoma.

Pirmieji signalai apie blogą situaciją teisme pasigirdo dar 2019 m. Tuo metu A. Purvainis tebuvo laikinasis teismo vadovas. Tada Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl laikinojo vadovo keistų administravimo ypatumų. Tokį raštą teisėjai pateikė ir Teisėjų tarybai, ir prezidentūrai.

Atrodo, situacija nuo tada mažai tepakito, išskyrus tai, kad 2020 m. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu A. Purvainis buvo paskirtas nuolatiniu teismo pirmininku.

Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A. Purvainis dalyvavo keliose atrankose į šias pareigas. Prieš vieną iš jų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A. Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A. Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir nepritarė jo kandidatūrai.

Šiais metais vykusiame tyrime dalyvavo 232 iš 308 Kauno apylinkės teismo darbuotojų, o tai sudarė 75,3 proc. visų teismo darbuotojų. Pastabų pateikta dėl ne vienos veiklos srities.

Ragina būti pavyzdžiu

Kauno apylinkės teismą, kaip ir kitus Lietuvos teismus, vargina nepakankamas finansavimas, o tai neišvengiamai turi įtakos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Darbuotojų tyrimas parodė, kad darbo teismų sistemoje populiarumą mažina objektyvūs veiksniai: mažas darbo užmokestis, atlygio neatitinkantis didelis darbo krūvis, iš esmės skatinimo priemonių nebuvimas.

Tyrimo komisijos nuomone, finansinių lėšų stygius negali būti laikomas pakankama priežastimi pažeisti teisėtumo principą ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų tokiais atvejais, kuriuos nurodė respondentai,  pavyzdžiui, priemokų už papildomą darbo krūvį, kai pavaduojamas laikinai dėl teisėtų priežasčių darbe nesantis kitas darbuotojas, nemokėjimas arba jų mokėjimas tik tokiu atveju, jei esama pinigų.

Nemaža dalis respondentų paminėjo aplinkybę, kad ir taip didelis darbo krūvis dar labiau padidėja, nes trūksta darbuotojų – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių. Tai liudija, kad pernelyg didelis darbo krūvis bent iš dalies yra nulemtas netinkamo arba neefektyvaus darbo organizavimo.

Laiku užimant laisvus tarnautojų ir darbuotojų etatus, darbo krūvis būtų paskirstomas tolygiau ir proporcingai mažėtų. Tačiau reikia nepamiršti, kad žmonės nebesirenka darbo teismuose dėl mažų atlyginimų, o tai jau nepriklauso nuo teismo administracijos, todėl etatus užimti 100 proc. yra labai sudėtinga. Be to, teisėjų, teismų darbuotojų trūkumas yra ir kitų Lietuvos teismų problema, apie kurią kalbama jau keleri metai.

Grįžkime į Kauno apylinkės teismą. Apklausoje būta klausimų ir apie teismo administraciją. Rezultatai parodė, kad nemaža dalis respondentų Kauno apylinkės teisme apskritai neturėjo nuomonės apie atskirus vadovus – teismo pirmininką, jo pavaduotoją, kanclerį ir kt. – arba netgi pažymėjo, kad su šiais vadovais nebuvo susidūrę.

Situacija: apie blogą mikroklimatą Kauno apylinkės teisme kalbama ne pirmus metus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Dalis respondentų nurodė, kad teismo darbuotojai, jų nuomonė turi įtaką vadovų priimamiems sprendimams. Komisijos nuomone, tai liudija apie gana didelį atotrūkį tarp teismo administracijos ir personalo, komunikacijos stoką, todėl siūloma siekti, kad teismo darbuotojai aiškią informaciją gautų laiku.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, kad neigiamą įtaką organizacijos mikroklimatui turi tokie veiksniai, kaip emocijų demonstravimas, patyčios, apkalbos, netinkamas kritikos ar pastabų reiškimas, todėl komisija pažymėjo, kad bet kokioje įstaigoje turi būti siekiama pagarbaus ir dalykiško bendravimo, kritikos reiškimo konstruktyviai, o vadovai turi rodyti pavyzdį, kad yra atviri dialogui ir pasirengę išsiaiškinti lūkesčius, skatinti tarpusavio komunikaciją.

Siekė grįžtamojo ryšio

Kauno apylinkės teismas jungia Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Jonavos rūmus. Po atlikto organizacinės kultūros ir psichologinio mikroklimato tyrimo ir lankymosi visuose apylinkių teismuose Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas pabrėžė, kad apylinkių teismuose ryškiausi vienos iš esminių šių dienų teismų sistemos problemų – neadekvataus finansavimo – padariniai.

„Dėl didelio skaičiaus laisvų darbo vietų itin išaugo krūvis, o tai dar labiau padidina atotrūkį tarp visuomenės keliamo teismų veiklos kokybės lūkesčio ir mums suteikiamų resursų nulemtų galimybių tokią kokybę užtikrinti. Ypač sudėtinga situacija Kauno apylinkės teisme, kur yra itin didelis teisėjų ir kitų teismo komandos narių trūkumas, o pageidaujančiųjų šias gretas papildyti skaičius yra itin ribotas“, – pastebėjo pirmininkas.

Tačiau net ir šioje sudėtingoje situacijoje M. Bartninkas rado kuo pasidžiaugti, nes pagrindiniai rodikliai, kuriais matuojama teismų darbo kokybė, – sprendimų stabilumas, bylų nagrinėjimo trukmė – gana  aukšto lygio.

„Norėjome gauti grįžtamąjį ryšį apie apylinkių teismuose vyraujančias nuotaikas, pagrindinių įtampų šaltinius, kad galėtume tai aptarti su kiekvieno teismo vadovais. Ne tam, kad išryškintume klaidas ir jomis apkaltintume, bet tam, kad galėtume įvardyti pokyčių ar papildomo dėmesio reikalaujančias sritis“, – pabrėžė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad, turint itin menką darbo užmokesčio fondą, svarbi užduotis – maksimaliai efektyviai paskirstyti dėl laisvų darbo vietų sutaupomas lėšas, pagal galimybes skatinant tuos, kurie geriausiai, kokybiškiausiai susitvarko su padidėjusiu darbo krūviu.

„Beje, skatinimo sistemos nebuvimą ar jos nepakankamumą apklausos dalyviai taip pat įvardijo kaip vieną iš svarbių nepasitenkinimo ar įtampų šaltinių“, – pastebėjo M. Bartninkas ir pabrėžė, kad skatinimas nebūtinai turi būti siejamas vien tik su finansiniu atlygiu.

Ypač sudėtinga situacija Kauno apylinkės teisme, kur yra itin didelis teisėjų ir kitų teismo komandos narių trūkumas.

Girdėti turi visi

Gana žymi respondentų dalis įvardijo dar vieną įtampų šaltinį Kauno apylinkės teisme – netinkamą vidinę komunikaciją. Jeigu žmogus nežino, kokiu tikslu inicijuojamos naujovės, jam nepasiūloma įsitraukti ir išsakyti nuomonę, pateikti pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos, jis negauna atsakymų į kylančius klausimus, jam tampa daug sunkiau pripažinti ir imtis įgyvendinti net pačius pažangiausius ir efektyviausius sprendimus.

„Viena iš tendencijų, kurią pastebėjome Kauno apylinkės teisme dirbančių respondentų atsakymuose ir įvertinome kaip aptarimo su teismo vadovybe reikalaujantį signalą, yra žymiai išsiskiriančios pozicijos, kai dalis respondentų nurodo, kad viskas yra labai gerai, o kita dalis viską vertina itin neigiamai“, – teigė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Dėl tokių kontrastų, anot pirmininko, kyla klausimas, ar tiek viena, tiek kita pozicija yra visiškai nuoširdi, argumentuota, ar tai nėra labiau emocinis, gynybinis, išankstinio nusiteikimo nulemtas pareiškimas.

„Negalime galvoti, kad visi teismo vadovybės sprendimai yra išimtinai tik blogi ir jais siekiama specialiai pakenkti, tačiau neturėtume situacijos ir idealizuoti, sakydami, kad visi prieštaraujantys, keliantys abejonių ar teikiantys alternatyvių pasiūlymų klysta“, – svarstė M. Bartninkas.

Pastebėjimas: vienu įtampų šaltiniu, pasak M. Bartninko, gana didelė dalis respondentų įvardijo nepakankamą arba netinkamą vidinę komunikaciją. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauno apygardos teismo pirmininkas įsitikinęs, kad sėkmę gali atnešti ne vienas ar kitas kraštutinumas, o subalansuotas požiūris.

„Užduotis tokį balansą atrasti ne tokia jau paprasta, bet signalą, kad jo trūksta, turėtų išgirsti visi. Tiek vadovai, kurių rankose yra galimybė suteikti organizacinės kultūros kryptį, tiek ir kiekvienas teismo komandos narys, nuo kurio geranoriškumo, noro bendradarbiauti daugiausia priklauso organizacijos sėkmė“, – teigė M. Bartninkas.

Išvados nesvarbios?

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, atrodo, į tyrimą pažvelgė kitu kampu nei komisija. „Man, kaip teismo vadovui, vertinant šį tyrimą yra svarbesni jo rezultatai, nurodyti pagal teismo darbuotojų pateiktus atsakymus, o ne pačios išvados, nes tai ne teismo darbuotojų, o tyrimą atlikusio subjekto subjektyvus vertinimas“, – pareiškė apie Kauno apygardos teismo sudarytos komisijos darbą A. Purvainis.

Anot Kauno apylinkės teismo pirmininko, didžioji dalis darbuotojų gerai jaučiasi atlikdami savo darbą (78 proc.), visuomet gali pabendrauti su kolegomis ir sulaukti jų pagalbos, jeigu prireiktų (85–86 proc.), darbuotojus tenkina fizinė darbo aplinka (67 proc.), o reikalinga informacija yra gaunama išsami ir pateikiama laiku (69 proc.). Beveik du trečdaliai respondentų (58 proc.) savo atsakymuose tiesiog nurodė, kad darbe vyrauja gera psichologinė atmosfera.

A. Purvainis taip pat nurodo, kad dar 2019 m. vasarą buvo pradėti įgyvendinti teismo darbuotojų darbo užmokesčio ir skatinimo priemonių politikos pokyčiai. 53 teisėjams, 455 kitiems teismo darbuotojams buvo skirtos priemokos už padidėjusį darbo krūvį dėl teisme laisvų teisėjų ir kitų darbuotojų etatų. Premijos ir vienkartinės piniginės išmokos buvo skirtos 224 darbuotojams, dar 60 darbuotojų paskatinta nefinansinėmis priemonėmis – padėkomis, vardinėmis dovanomis, jiems suteiktos papildomos poilsio dienomis.

„Per visą šį daugiau nei vienų metų laikotarpį finansinėms skatinimo priemonėms, priemokoms už padidėjusį darbo krūvį teismas iš sutaupytų dėl laisvų teisėjų ir kitų darbuotojų etatų lėšų iš viso skyrė apie 414 tūkst. eurų“, – tęsė A. Purvainis. Tiesa, šie argumentai skiriasi nuo tyrimo metu pastebėtų momentų apie tai, kad nėra skatinimo sistemos arba ji nepakankama.

Skirtingi kampai

Kauno apylinkės teismo vadovas tikino, kad optimistiškai nuteikia ir tyrimo rezultatai, esą rodantys gana aukštą tarpasmeninių santykių kokybę tarp vadovų grandies darbuotojų, jiems pavaldžių darbuotojų ir kitų bendradarbių.

Tiesa, šis optimizmas gerokai skiriasi nuo minėtų pastebėjimų, kad „nemaža dalis respondentų Kauno apylinkės teisme apskritai neturėjo nuomonės apie atskirus vadovus – teismo pirmininką, jo pavaduotoją, teismo kanclerį ir kitus arba netgi pažymėjo, kad su šiais vadovais nebuvo susidūrę“.

A. Purvainis išskiria, kad du trečdaliai darbuotojų (67–70 proc.) yra patenkinti teismo pirmininko elgesiu su jais ir mano, kad teismo pirmininkas rūpinasi jais ir jų poreikiais.

Išskirdamas teismo vadovybei palankius vertinimus, A. Purvainis mini, kad tyrimo metu gauti rezultatai, rodantys gerą teismo vadovybės ir teismo darbuotojų santykį, taip pat rodo, kad Kauno apylinkės teisme nėra didesnio bendravimo skirtumo tarp įvairaus lygio darbuotojų, įskaitant ir vadovybę.

Trūksta ir teisėjų, ir teismo sekretorių

2022 m. gruodžio 23 d. duomenimis, 2022 m. Kauno apylinkės teisme civilines bylas nagrinėjančiam teisėjui teko 583 bylos, baudžiamąsias ir administracines bylas nagrinėjančiam teisėjui – 126 baudžiamosios bylos ir 32 administracinių nusižengimų bylos. Tikslūs statistiniai duomenys apie bylų skaičių, tenkantį vienam teisėjui, paaiškės tik 2023 m. sausį, kai bus susisteminti visų 2022 m. duomenys.

Kauno apylinkės teisme šiuo metu iš patvirtintų 85 etatų trūksta 17 teisėjų, iš jų vieno Kėdainių rūmuose (iš aštuonių etatų), dviejų Jonavos (iš aštuonių etatų) ir dviejų Kaišiadorių rūmuose (iš šešių etatų), 12 teisėjų Kauno rūmuose (iš 63 etatų). Kauno apylinkės teisme numatyti 77 teisėjų padėjėjų etatai. Šiuo metu laisvi 15 teisėjų padėjėjų etatai, iš jų 13 etatų Kauno rūmuose. Teismo posėdžių sekretorių patvirtinti 85 etatai, iš kurių 20 dar laisvi. Didžiausias trūkumas – 16 teismo posėdžių sekretorių Kauno rūmuose.

Koridoriuje, kuriame pašaliniams draudžiama vaikščioti, prokurorai pastebėti ir prieš, ir po šio įvykio ir jie niekam nekliudė.

A. Purvainiui – administracinio teismo niuksas

Regionų apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo kanclerio įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas valstybės tarnautojai. Tačiau kolegų kitame teisme priimtas sprendimas yra apskųstas.

Atidarė duris

Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio paprašėme pakomentuoti, kaip teismo darbuotojo bylinėjimasis atsiliepia kitiems teismo darbuotojams.

„Tarnybinė nuobauda Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautojai buvo skirta už tai, kad ji į tarnybines patalpas įleido pašalinį asmenį, ne Kauno apylinkės teismo darbuotoją, jis į šias patalpas buvo įleistas nesant tam teisinio pagrindo ir siekiant atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus – palikti dovaną kaip atlygį už tam tikrus procesinius veiksmus kartu atnešant į bylą dokumentus ir veikiant bylos šalių interesais“, – griežto papeikimo esmę bandė aiškinti A. Purvainis.

Tačiau Regionų apygardos teismas, nagrinėdamas griežtu papeikimu nubaustos teismo posėdžių sekretorės pareiškimą, atkreipė dėmesį į tai, kad į tarnybines patalpas buvo įleistas ne šiaip koks nors pašalinis asmuo, o prokuroras.

Nubaustoji teismui paaiškino, kad pirmame aukšte laukdama lifto sutiko iš matymo jai žinomą prokurorę. Į liftą kartu įlipo ir minėta prokurorė. Ji pasiteiravo, ar sekretorė galės ją įleisti į koridorių trečiame pastato aukšte, t. y. į tarnybines patalpas. Kadangi nubaustoji sekretorė žinojo, kad minėtas asmuo yra prokurorė, taip pat buvo ne kartą mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose, nesuabejojo prokurorės tikslais ir pagrindu patekti į tarnybines patalpas, todėl įleido ją į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas.

Sukompromitavo saldainiai

Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos Kauno apylinkės teisme, o gal ir įstaigą krėtę korupcijos skandalai riboja improvizacijų galimybes.

Tuoj po prokurorės pasivaikščiojimo teismo koridoriumi specialiu anoniminiu kanalu teismo pirmininką pasiekė informaciją apie korupciją. Buvo nurodyta, kad pasirodė moteris, kuri atnešė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo ir išeidama iš kabineto paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“.

Vėliau paaiškėjo, kad asmuo, palikęs kabinete saldainių dėžutę, yra prokurorė, kurią į trečiame aukšte esančias teismo tarnybines patalpas įleido sekretorė, vėliau už tai gavusi griežtą papeikimą.

A. Purvainis aiškino, kad apie šį įvykį buvo informuota ir Generalinė prokuratūra. Kadangi teismo sprendimas nuasmenintas, neturime galimybės patikrinti, kokią įtaką palikta saldainių dėžutė turėjo prokurorės karjerai.

Draudimas įleisti pašalinius asmenis minimas kaip vienas iš teismo pirmininko įsakymų. Vis dėlto, nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo ir tai, kad koridoriuje, kuriame pašaliniams draudžiama vaikščioti, prokurorai pastebėti ir prieš, ir po šio įvykio ir jie niekam nekliudė. Kažkas juos įleisdavo, tačiau jokių nuobaudų ar griežtų papeikimų nesulaukdavo.

Bausmę panaikino

Aišku, visada būna pirmas kartas, kuris dabar ir narpliojamas teisme. Linčiuojamos sekretorės elgesys apibūdintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kad tokiais veiksmais ji pažeidė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės veiklos etikos principus, taip pat diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba.

Griežtu papeikimu nubaustos sekretorės skundą nagrinėjęs Regionų administracinis teismas minėto šiurkštumo neįžvelgė ir Kauno apylinkės teismo kanclerio skirtą nuobaudą panaikino.

„Įleidimas į teismo tarnybines patalpas sukėlė grėsmę teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos ir institucijos, kurioje įdiegta nulinės tolerancijos korupcijai politika ir antikorupcinio elgesio standartas, skatinama nepriekaištingos reputacijos kultūra, autoritetui ir sukūrė prielaidas korupcijai dėl atliktų korupcinio pobūdžio veiksmų“, – toliau savo laikėsi A. Purvainis.

Lapkričio 7 d. atsakymus į visus šiuos klausimus ir dar daugiau turėjo galimybę gauti su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Vaida Motiejūniene ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaite visą darbo dieną praleidusios Vytauto Didžiojo universiteto 2-ojo kurso studentė Greta Volkavičiūtė ir Kauno Kolegijos 1-ojo kurso studentės Miglė Milčiūtė ir Rusnė Sipavičiūtė.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis pažymėjo, kad atvykusios studentės turėjo unikalią galimybę iš arčiau pamatyti įtemptą teisėjo darbotvarkę, o dvi iš projekto dalyvių galėjo susipažinti ir su administracinio teismo darbo užkulisiais.

Projekto „Diena su teisėju dalyvės“

„Neabejotinai gautas rezultatas – nuteikiantis optimistiškai, kadangi studentės pasižymėjo aukšta motyvacija bei natūraliu domėjimusi ne tik teisėjo darbu, bet ir darbų pasidalijimu tarp teisėjo komandos narių, teismo personalo užduotimis, o tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad ateityje teismas turės galimybę personalo gretas, o gal net ir teisėjų gretas, papildyti jaunaisiais teisininkais, kurie dar studijų metu iš arti susipažino su teismo veikla“, – teigė A. Purvainis.

Kokie studenčių įspūdžiai? Paprašius studenčių pakomentuoti jų dieną, praleistą su teisėju, Miglė Milčiūtė teigė, kad „tai buvo puiki proga pamatyti kas vyksta už uždarų durų, iš arčiau susipažinti su šiuo darbu ir suprasti, kad tai – darbas pilnas netikėtumų“, tuo tarpu Rusnė Sipavičiūtė aptardama savo įspūdžius pažymėjo, kad nesitikėjo, jog sutikti teisėjai bus tokie malonūs ir „žmogiški“ ir tikino, kad dar kartą sudalyvautų panašiame projekte, jei tik pasitaikytų proga, kadangi sužinojo daug naujų dalykų apie teismo veiklą ir jo „vidinį gyvenimą“.

„Esu labai dėkinga Teismo pirmininkui A. Purvainiui už įdomią ir informatyvią dieną teisme. Teisės studentui išgirsti apie darbą teisme iš jame dirbančių žmonių yra labai naudinga, norint pradėti savo, kaip teisininko, karjerą. Man tai paliko nepamirštama įspūdį“, – savo patirtimi pasidalijusi teigė Greta Volkavičiūtė.

Atsisveikindamas su projekto dalyvėmis teismo pirmininkas Arūnas Purvainis kiekvienai jų įteikė atminimo dovanėles, palinkėjo sėkmės ir pakvietė atlikti praktiką teismą.

Išryškėjo nesuderinamumas

Apie pasitraukimą iš užimamų pareigų teisėja A.Žeromskytė-Stanienė pranešė praėjusią savaitę. BNS ji teigė, kad išsiskyrė požiūriai su teismo vadovu Arūnu Purvainiu į darbo metodus.

„Mano manymu, esu jau savo darbą atidirbusi. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tam tikrus klausimus, todėl mano apsisprendimas yra tvirtas, bet kalbėti apie kitus asmenis tikrai nenorėčiau“, – BNS sakė ji.

Klausiama, dėl ko konkrečiai išsiskyrė požiūriai su teismo pirmininku A.Purvainiu, teisėja teigė norinti kalbėti tik abstrakčiai.

A.Purvainis tikina, kad pavaduotoja pasitraukė skubotai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Nematau galimybių tęsti ir įgyvendinti savo vizijas, savo planus. Konstruktyvus darbas, be abejo, vyko. Priešingu atveju galbūt ir nebūčiau vykdžiusi šių pareigų daugiau nei dvejus metus, tikrai nesu tas žmogus, kuris justų spaudimą, negalėjimą priimti sprendimų ir tai toleruotų, bet, palaipsniui, ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą“, – aiškino A.Žeromskytė-Stanienė.

Teisėja taip pat nurodė esanti tvirtai įsitikinusi, kad jos, kaip teismo pirmininko pavaduotojos, galimybės sklandžiai dirbti šį darbą jau yra išnaudotos ir limitas bendriems geriems darbams teismo vidinio administravimo srityje yra baigtas. Atsistatydinusi iš pavaduotojos pareigų, ji Kauno apylinkės teisme lieka dirbti teisėja.

Ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą.

Diplomatiškas teisėjos nutylėjimas, dėl ko konkrečiai išsiskyrė jos ir teismo pirmininko požiūriai, sugrąžino į ne taip seniai vykusius tyrimus pagal kelis Kauno apylinkės teismo teisėjų skundus, susijusius su darbo organizavimu. Jiems tirti buvo sudaryta komisija.

Tyrė skundus

Antram pagal dydį apylinkės teismui Lietuvoje nuo praėjusių metų balandžio vadovauja teisėjas A.Purvainis. Prieš tai jis laikinai ėjo šias pareigas. Jau tuomet sulaukta teismo darbuotojų skundų dėl pirmininko vadovavimo stiliaus, prasto mikroklimato.

Išorinio Kauno apylinkės teismo administratoriaus funkcijas atlieka Kauno apygardos teismas. Laikinai šio teismo pirmininko pareigas einantis Marius Bartninkas patvirtino, kad teisėjų skundai buvo gauti 2019 m. gruodį–2020 m. sausį.

Jiems tirti sudarytos komisijos pastangomis pavyko pasiekti susitarimą dėl ginčą lėmusių klausimų sprendimo. Anot M.Bartninko, komisija taip pat akcentavo būtinybę tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu. Taip pat rekomendavo tobulinti tarpusavio darnaus komunikavimo gebėjimus.

„Po atlikto patikrinimo buvo nutarta situaciją stebėti, įtraukiant į 2020 m. administracinės veiklos priežiūros planą tikslinį su darbo organizavimu Kauno apylinkės teisme susijusį patikrinimą, kurį atlikus 2020 m. spalį buvo pateiktos rekomendacijos atskirais darbo organizavimo aspektais, esminių administracinės veiklos trūkumų nenustatyta“, – tęsė teisėjas M.Bartninkas.

Laikinasis Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat nurodė, kad planinis kompleksinis Kauno apylinkės teismo veiklos patikrinimas buvo atliktas ir 2021 m. Po jo konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo veikla iš esmės atitiko pagrindinius teisės aktų keliamus reikalavimus. Komisija pateikė kai kurių pastabų, Kauno apylinkės teismui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. spalio 15 d. pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.

„Noriu akcentuoti, kad visų priemonių, kurių imamės, įskaitant konstruktyvią kritiką, tikslas yra pagelbėti, pasiūlyti sprendimų būdus“, – paaiškino M.Bartninkas.

Būtinas geranoriškumas

Kauno apygardos teismas, kaip išorinis administratorius, vadovaujantis Administravimo teismuose nuostatais, atlieka patikrinimus – planinius ir neplaninius, kompleksinius ir tikslinius, ir pagal tų patikrinimų metu surinktą medžiagą teikia tam tikras išvadas bei rekomendacijas.

Laikinai Kauno apygardos teismui vadovaujantis M.Bartninkas susilaikė nuo Kauno apylinkės teismo pirmininko A.Purvainio vadovavimo metodų vertinimo.

„Viešas nuomonės apie teismo vadovą ar jo veiksmus, dėl kurių nebuvo atliktas patikrinimas, teikimas ne tik būtų subjektyvus, bet ir taptų netinkamo vadybinio metodo pavyzdžiu“, – paaiškino M.Bartninkas.

Į klausimą, iš ko būtų galima pasimokyti ar dėl ko pakritikuoti, M.Bartninkas tikino žvelgiantis per savo asmeninės patirties tiek atliekant administracines funkcijas, tiek ir dirbant Teisėjų taryboje prizmę.

„Pagrindinis teismo pirmininko tikslas – suburti kvalifikuotą ir motyvuotą kolektyvą bei stengtis sudaryti tam kolektyvui materialines, organizacines ir psichologines sąlygas kokybiškai vykdyti funkcijas. Psichologiniams, komunikaciniams aspektams dažnai skiriama nepakankamai dėmesio. Informacijos vakuumas kuria įtampas ir įvairias interpretacijas. Net ir pati geriausia idėja gali sulaukti didelio pasipriešinimo, jeigu ji tinkamai nepristatoma ir nepaaiškinama. Sėkmei būtinas konstruktyvus ir geranoriškas bendradarbiavimas“, – teismo vadovo darbo niuansus minėjo M.Bartninkas.

Signalai neprasprūsta

Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A.Purvainis dalyvavo keliose atrankose užimti šias pareigas. Prieš vieną iš atrankų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A.Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A.Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir kelių balsų persvara nepritarė jo kandidatūrai.

Praėjusiais metais A. Purvainį nuolatiniu teismo pirmininku paskyrė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kauno apylinkės teismo teisėjų ar darbuotojų skundų, kurių pagrindu galėtų būti inicijuojami neplaniniai tiksliniai patikrinimai, Kauno apygardos teisme šiais metais nebuvo gauta. Ir vis dėlto neapleidžia abejonė, kad A.Purvainio pavaduotojos abstrakti pasitraukimo priežastis galėtų būti gilesnio konflikto priedanga.

„Kita vertus, tiek jūsų minimi neformalūs signalai, tiek ir aplinkybė, kad teisme yra daug neužpildytų teisėjų etatų, likusi dirbti tik viena iš keturių galimų teismo pirmininko pavaduotojų, paskelbtoje atrankoje į pavaduotojų vietas dalyvauja vos trys kandidatai, leidžia spręsti, kad išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta, todėl būtinas tiek teismo vadovybės ir kolektyvo susitelkimas, tiek ir išorinių partnerių pagalba. Kiek tai priklausys nuo manęs, visada esu pasiruošęs padėti ieškoti sprendimų, skatinančių bendradarbiavimu grindžiamą organizacinę kultūrą“, – stebimą situaciją Kauno apylinkės teisme apibūdino laikinai Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas einantis M.Bartninkas.

Išvengta konkretumo

„Kauno diena“ dėl teisėjos A.Žeromskytės-Stanienės pasitraukimo kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismo pirmininką A.Purvainį. Ir nors kaskart kreipiantis, atskrieja nuoširdi padėka už domėjimąsi Kauno apylinkės teismu, tačiau pastarąjį kartą teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaiva Milkeraitienė atsiuntė ne atsakymus į klausimus, o pranešimą spaudai, kuriame nurodė, esą jame atsispindi ir „Kauno dienos“ pateikti klausimai.

Išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta.

„Pažymiu, kad daugiau komentarų ar papildymų šia tema nebus“, – nurodė V.Milkeraitienė. Tačiau konkretesnio komentaro, kodėl išsiskyrė pirmininko ir jo buvusios pavaduotojos požiūriai, vengta ir pranešime.

Teismo pirmininko vertinimu, pavaduotoja ir toliau galėjo sėkmingai eiti šias pareigas jai pavestoje kuruoti veiklos srityje, todėl jos sprendimas trauktis iš pareigų savo noru yra priimtas kažkiek skubotai, nors turbūt yra gerai apgalvotas. „Tai asmeninis pavaduotojos apsisprendimas, kurį reikia gerbti“, – pažymėjo A.Purvainis.

Teismo vadovas apsiribojo pamąstymu apie pavaduotojo vykdomas funkcijas, kurios, anot A.Purvainio, yra sunkus, reikalaujantis daug dėmesio, laiko ir be galo didelės atsakomybės darbas.

Skylėta Kauno apylinkės teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant kitus teismo žmogiškuosius išteklius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Viena vertus, teismo pirmininko pavaduotojo darbas – teismo administravimas priskirtoje veiklos srityje yra toks dalykas, kuris sunkiai pakelia kitų dalykų, tokių kaip šeima, namai, vaikai ir kiti buitiniai ar asmeniniai reikalai, konkurenciją. Kita vertus, nei šios, nei kitos priežastys neleidžia vykdyti teismo pirmininko pavaduotojui priskirtų funkcijų skiriant tam mažiau laiko ar su mažesne atsakomybe taip, kad nebūtum 100 proc. atsakingas už einant šias pareigas atliekamus darbus ir priimamus sprendimus“, – pabrėžė A.Purvainis ir atkreipė dėmesį, kad, einant bet kurias pareigas teismo vidiniame administravime, jeigu iš tiesų esi atsidavęs teismo administravimo veiklai, jas atlieki skirdamas pakankamai daug laiko ir su didžiausia atsakomybe, gali tiesiog ir nebelikti laiko daugeliui kitų dalykų.

„Mes apie tai su pavaduotoja diskutavome ir aš puikiai suprantu pasitraukimo motyvus“, – sakė teismo pirmininkas.

Kol įvyks atrankos į atsilaisvinusias ir iki šiol buvusias laisvas dar dviejų teismo pirmininko pavaduotojų pareigas, teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant papildomai kitus teismo žmogiškuosius išteklius.