– Kas nutiko, kad Lietuvoje turime mažiausią metinę infliaciją, kai tuo metu Estijoje ir Latvijoje infliacija yra gana didelė?

– Čia turbūt susiduriam su dvejais reiškiniais. Vienas yra matematika, tiesiog aukštas lygis infliacijos, kuris buvo prieš tai, dabar lyginamas su vis dar tokiom stabiliom kainom. O kitas dalykas toks, kad Lietuvoj mes stebėjom išties intensyvią konkurenciją, kai „Maxima“ parodė „Lidl“, kas yra žemų kainų lygis. To dėka situacija kažkiek pagerėjo ir, sakyčiau, kad kai kuriose vietose matėm prieškarines ar net priešinfliacines kainas. Gaila, kad kiti tinklai prie to neprisidėjo. Dar vienas dalykas, kuris patvirtina šitą teoriją yra kainų lygmuo, kuris dabar drastiškai skiriasi tarp prekybos tinklų privačių etikečių ir prekinių ženklų. Šitoj vietoj mūsų krepšeliai rodo tokį įdomų faktorių, kad pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.

– Kaip jūs sakote, tik du prekybos tinklai bandė varžytis, kieno kainos bus mažesnės ir štai mes turim tokį rezultatą. Kaip tik du prekybos tinklai gali pasiekti tokį efektą, kuris atsiliepia visai šalies ekonomikai?

– Sakyčiau, čia turbūt konkurencijos lygmuo matuojamas ne žaidėjų kiekiu, o jų elgsena. Jeigu elgsena ta, kurios pageidauja vartotojas, mes iš karto matome pozityvius ženklus. Kai to nėra, mes turime ir vartojimo stagnaciją, ir pokyčius ne į gerą. Tai daro įtaką ir ekonomikai. Dalis gamintojų, ieškodami vis mažesnės savikainos, iškelia savo gamybą arba po savo etikete padeda vengrišką, bulgarišką, indišką produkciją, vis dar bandydami įteigti, kad tai pagaminta Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dalies ekonomistų vertinimu, atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, prekybininkai nebematys prasmės mažinti kainų. Atrodo, skamba logiškai, bet ar jūs nematot erdvės, kur tos kainos dar galėtų kažkiek sumažėti?

– Sakyčiau, viskas priklauso nuo vartotojų elgsenos. Jeigu tos pastangos būtų įvertintos, vartotojai atitinkamai rinktųsi produktus, kurie yra labiau akcijuojami ar yra pigesnė alternatyva, tai mes matytume tam tikrus pigimo požymius. Nes yra erdvės pigti. Šitoj vietoj iš tikrųjų yra ir kitų požymių, kur be tam tikro įsikišimo, be reguliavimo, galim atsidurti tokioj aklavietėj, kur šiandien ryte mums padidino išmokas ir pensijas, o per pietus prekybininkai pakėlė kainas. Tai jau yra akivaizdus dalykas, mes tai užfiksavome, fiksuodami savo kainas. Kainos gali kaitaliotis tiesiog akimirksniu.

– Na, bet kovas irgi buvo labai išskirtinis. Jeigu jau stebėti infliaciją pamėnesiui, tai kovą buvo defliacija. Vėlgi, tai yra kainų karas tarp dviejų prekybininkų ar kažkokios įtakos galėjo turėti tos pačios Velykos?

– Šiaip mes fiksavom kokius du tris metus iš eilės, kad prieš Velykas kainos netgi pakildavo. Nes yra tokia nuostata, kad vis tiek žmonės pirks. Šiuo atveju, sakyčiau, šios Velykos yra išskirtinės būtent dėka to, kad buvo inicijuota konkurencija. Galbūt yra ir kitas momentas, kad siekiant maksimalizuoti kiekvieną pardavimą, mes ilgainiui bėgant prieinam prie to, kad piniginė masė, kuri reikalinga tam, kad aš galėčiau sumokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojus, pradeda trauktis. Ir reikia skatinti, kad kuo daugiau pinigų įplauktų į kasą, galbūt tai irgi prisidėjo.

Pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.

– O kaip bus su paslaugom?

– Su paslaugom šiandien dienai irgi yra panaši situacija. Per infliacijos ir tą pokarinį laikotarpį jos labai ženkliai padidėjo ir mes pigimo nematom, matom kainos fiksaciją. Nors iš tikrųjų preteksto joms keistis yra. Bet čia dažnu atveju mes arba neturim pasirinkimo, arba jau yra įprotis – vaikštai pas meistrą, kuris tave kerpa ir nieko nepadarysi.

Nors „Mere“ parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB „Valientė“, visgi paties „Svetofor“ vadovybė įsikūrusi Krasnojarske.

Pastaruoju metu kritikos visuomenėje sulaukia ne tik pats prekybos tinklas, bet ir apie jį komunikuojanti prekių kainų palyginimo platforma „Pricer.lt“. Jau prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „Pricer.lt“ dalinosi „Mere“ kaip sėkmingo verslo pavyzdžiu.

„Mere šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – rašoma praėjusių metų vasarį siųstame „Pricer.lt“ pranešime spaudai.

Visgi, šios platformos atstovai tikina, kad savo publikacijose jie kelia geopolitinio konteksto problemą ir atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai galvoja apie išgyvenimo, o ne moralės klausimą.

Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus.

 

„Visų pirma, mes šnekame apie tai, kad yra tokia problema. Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus“, – Eltai teigė „Pricer.lt“ atstovas Arūnas Vizickas.

Jis patikino, kad platforma neturi jokių komercinių ryšių ar kontraktų su „Mere“ (UAB „Valientė“) ir „negiria jų už šeimininkus“. Tačiau, pasak A. Vizicko, „Pricer.lt“ darbo sritis yra mažmeninė prekyba, tad jie turi aprašyti ir „Mere“ parduotuvių tinklo atvejį.

A. Vizicko nuomone, šio tinklo sėkmę šalyje lemia nekonkurencinga Lietuvos rinka.

„Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos“, – tikino jis.

Nėra reglamentuotų apribojimų

„Pricer.lt“ atstovas akcentavo, kad matydami žemas kainas vartotojai nebemąsto apie prekybos tinklo kilmę. Pasak jo, „Mere“ Lietuvoje veikia visiškai legaliai, o sprendimas dėl ryšių su Rusija yra vartotojų ir paties prekybos tinklo rankose. „Pricer.lt“ tikina, kad šį reglamentavimą turėtų užtikrinti valdžia.

Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos.

 

„Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra priimtina šiandien dienai santykiuose su Rusijos verslu, kas nepriimtina ir tai palikta pilkoje zonoje“, – Eltai sakė A. Vizickas.

Anot jo, šis verslas jau atrado nišą lietuviškoje rinkoje, tad jei ir toliau nebus griežtų reguliavimų ar konkurencingų kainų, „Mere“ turi perspektyvų plėstis toliau.

„Jeigu jis turi tokių perspektyvų, tai vartotojas daro pasirinkimą, kad jam reikia išgyventi ir jis eina į tokį prekybos tinklą. Ir tiekėjai, kurie irgi turi klausimą, o kur parduoti savo pagamintą produkciją, jie tai mato kaip išeitį. Visose savo publikacijose mes tiesiog aprašome šį reiškinį“, – pabrėžė A. Vizickas.

Kolegos nuomonei, kad trūksta griežtų reguliavimų rusiškiems verslams, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čapkauskas. Jis akcentavo ir tai, kad rašytose publikacijose yra ne tik aprašoma verslo sėkmė, bet ir kritikuojama, kad tokiam tinklui leidžiama plėstis.

„Paskaitykite mano straipsnius, ką aš rašęs. Jie yra su kritika valdžiai, kaip jie leidžia šiuos dalykus“, – Eltai teigė P. Čapkauskas.

ELTA bandė susisiekti su prekybos tinklo „Mere“ atstovais, tačiau jie situaciją komentuoti atsisakė.

„Surištos rankos“

Nors ekspertai žeria kritiką valdžios atstovams, visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patikino, kad šios įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti tik tokiu atveju, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje (ES).

„Tikrai norėčiau įtvirtinti, reikia paieškoti būdų. Tačiau mes turime surištas rankas“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Mes turime surištas rankas.

 

„Ekonomines sankcijas Lietuva delegavo Europos Sąjungai. Kas patenka į tas sankcijas, tą mes galime su šaknimis išrauti, apriboti veiklą. Prekyba maisto produktais, buitinėmis prekėmis nepatenka į ES sankcijų sąrašą. Tai mus labai smarkiai riboja“, – pridūrė jis.

Pasak NSGK pirmininko, ekonominės sankcijos yra ES sritis, tad nors Lietuva nuolat siekia griežtinti sankcijas, ne dėl visų sričių pavyksta sutarti.

„Šalys daugiau jau nebespaudžia gazo pedalo“, – svarstydamas apie situaciją Briuselio koridoriuose tikino L. Kasčiūnas.

Vakaruose parduotuvės uždarytos po invazijos į Ukrainą

Nors dar 2021-aisiais „Mere“ atidarė pirmąją parduotuvę Jungtinėje Karalystėje, tačiau Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, visos šio tinklo parduotuvės buvo uždarytos. Analogiškos situacijos įvyko ir Belgijoje, Ispanijos.

Tuo metu Ukraina „Svetofor“ ir „Mere“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukė dar prieš prasidedant karui dėl tinklo aktyvios veiklos okupuotame Kryme.

Šiuo metu „Mere“ parduotuvės Europoje veikia Lietuvoje, Rumunijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Visgi, nors prekybos tinklo plėtra Vakaruose buvo nesėkminga, „Verslo žinios“ skelbia, kad „Mere“ vėl bando plėstis. Tačiau šį kartą su kitu pavadinimu – „MyPrice“. Penkiomis kalbomis – olandų, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų – veikiančiose interneto svetainėse, teigiama, kad įmonė veikia dešimtyje Europos šalių, tačiau konkrečiai jos nėra įvardijamos.

– Lyginant su regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės, apyligės – kokia čia situacija?

– Jeigu lyginti su šiaurės kaimynėm – Latvija ir Estija, tai pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoj, sakykim, mes jau pralošėm dyzeliu. Jeigu žiūrėti pagal visą Europą, mes neišsiskiriam kažkuo stipriai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galim šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet jau nebe stebuklai. Jeigu kalbėti apie kainų tendencijas, tai šiandien dienai turbūt kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas – ekonomikos recesija, turbūt dėl to mes turime šiek tiek mažesnes kainas. Bet taip pat niaukiasi dangus, kas liečia naftos pasiūlą. Jau kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 m. galimai mes pradėsime stigti naftos. Mes turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono. Ne tik sukelia rizikas, bet ir išbrangina, nes laivai, užuot plaukę trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka plaukti aplink Afriką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose visąlaik lemia tą kainų šuolį. Tai šiuo atveju to didesnio kainų pakilimo kol kas nėra dėl ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai?

Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Taip, aš sakyčiau, čia net ne mūsų šalyje, o visam pasauly. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, mes turėtume turbūt kainų šuolį. Šiandien dienai mes to šuolio nematom, tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad mes turime pakankamai atšiaurias sąlygas, šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose JAV, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Bet visgi ta recesinė nuotaika visa tai sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar turbūt tokį įdomų efektą, kad dyzelis pasidarė 10 centų brangesnis nei benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai, prieš kokius porą metų, jis būdavo 10 centų pigesnis. Mes turim turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių degalinių ir tinklinių degalinių. Šiandien dienai tas skirtumas siekia kažkur apie 10 proc. Labiausiai jis pasireiškia suskystintų dujų kainose – kainų skirtumas siekia iki 24 proc. Kalbant apie perspektyvas, tai, tiesą skant, jų išgavėjai norėtų kainas kilstelėti dėl visų šitų aplinkybių, bet nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis. Nes kalbama apie tai, kad palūkanos pradės mažėti, bet, tiesą sakant, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankama gilioj duobėj. Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Ar 2025 m. galima pavadint kaip ir lūžio metais? Dabar turime galbūt tam tikrą naftos perteklių, vėliau jos stygius gali atsirasti. Jeigu ekonomika kils, tai ateities prognozėj galime matyti vis dėlto didesnius skaičius, mažesnių kuro kainų turbūt sunku tikėtis – kaip jūs prognozuotumėt?

– Taip ir šitoj vietoj alternatyvos kol kas neblizga. Turiu omeny vėjo energetiką, saulės energetiką. Tiesą sakant, ji yra labai priklausoma nuo oro sąlygų. Kitas dalykas, elektromobiliai pasirodė labai prastai prie šalčio, dalis jų neužsivedė ir pakrauti nebuvo kur. Tai mes dar esame tokioj sunkioj stadijoj, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiom kainom, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad mes galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.

Kokios kainos Lietuvos degalinėse, kaip jos, tikėtina, keisis ateityje ir kokią įtaką degalų kainoms artimiausiu metu turės konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei mažėjanti naftos gavyba? 

Į šiuos klausimus atsakė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. 

– Lyginant su kitomis regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės ar apylygės? Kurioje situacijoje esame? 

– Jeigu lyginti su Šiaurės kaimynėmis – Latvija, Estija – pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoje mes „pralošėme“ dyzelinu. Visoje Europoje nebeišsiskiriame kažkuo labai smarkiai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galime šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet tai jau nebe stebuklai. Kalbant apie kainų tendencijas, šiai dienai kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas, ekonomikos recesija. Turbūt dėl to turime šiek tiek mažesnes kainas, bet taip pat „niaukiasi dangus“, kas liečia naftos pasiūlą. Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos. Turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono, lyg sukelia rizikas, bet išbrangina, nes laivai, vietoje to, kad plauktų trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka kelią plaukti aplink Afriką.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose lemia tą kainų šuolį didesnį ar mažesnį. Tai šiuo atveju to kainų pakilimo rimtesnio kol kas nėra būtent dėl tos ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai? 

– Taip, sakyčiau, net ne mūsų šalyje, o visame pasaulyje mes jaučiame tą dalyką. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, turbūt turėtume kainų šuolį. Šiai dienai kainų šuolio nematome. Tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad turime pakankamai atšiaurias sąlygas – pakankamai šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Visgi ta recesinė nuotaika viską sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar įdomų efektą, kad dyzelinas pasidarė 10 centų brangesnis negu benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai prieš kokius pora metų, dyzelinas kainuodavo 10 centų pigiau. Turime turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių ir tinklinių degalinių. Šiai dienai tas skirtumas siekia apie 10 procentų. 

Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos.

Labiausiai jis pasireiškia, sakykime, suskystintų dujų kainose, o ten skirtumas siekia iki 24 procentų. Kalbant apie perspektyvas, tiesą sakant, išgavėjai norėtų kainas kilstelti dėl visų šių aplinkybių. Nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis, nes palūkanos, kalbame apie tai, pradės mažėti. Tiesą sakant, man atrodo, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankamai giliai duobėje ir pakankamai didelis klausimas, ar palūkanų keitimas gelbės ekonomiką.  

– 2025 metus galima pavadinti kaip lūžio metus. Dabar turime tam tikrą perteklių naftos, vėliau gali atsirasti stygius. Jeigu ekonomika kils, toje ateities prognozėje galime matyti didesnius skaičius, ko gero, mažesnių kuro kainų sunku tikėtis. Kaip jūs prognozuotumėte? 

– Šioje vietoje, tiesą sakant, alternatyvos kol kas neblizga. Aš turiu omeny apie vėjo, saulės energetiką. Ta žalioji energetika, tiesą sakant, yra labai priklausanti arba rizikinga, pavadinkime taip, nuo oro sąlygų. Kitas momentas, elektros automobiliai pasirodė labai prastai prie šalčių, dalis jų neužsivedė, nebuvo kur pakrauti. Tiesą sakant, esame sunkioje stadijoje, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiomis kainomis, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad galėtume jas saugoti arba turėti perteklių. 

Tačiau kiekviena tyrimus atliekanti įmonė pateikia skirtingą laimėtoją. Kodėl gaunami tokie skirtingi rezultatai ir į ką turi kreipti dėmesį vartotojai, norėdami neapsigauti?

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi pagrindinės privačios kainų tyrimo įmonės: „Pricer.lt“, kuri remdamasi savo tyrimų duomenimis dažniausiai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardiją „Maximą“, ir „SeeNext“, kurios duomenimis dažniausiai pigiausiu prekybos tinklu įvardijamas „Lidl“. Kainas prekybos tinkluose taip pat lygina ir valstybinė įmonė Žemės ūkio duomenų centro valdoma platforma „produktukainos.lt“, tačiau viešai apibendrinimų centras nekomunikuoja.

Skirtinga metodika – skirtingas ir rezultatas

„SeeNext“ vykdantysis direktorius Tomas Daukša sako, kad skirtingos tyrimų bendrovės naudoja skirtingas metodikas, todėl, natūralu, kad ir gaunami ne vienodi rezultatai.

„Mes turime savo metodiką, kuria ir vadovaujamės“, – sako jis.

Gudriai komplektuojant krepšelį, pasirenkant kada ir su kuo jį lyginti, galima skelbtis pigiausiu.

Pasak T. Daukšos, „SeeNext“ vertina tą patį, per ilgą laiką nusistovėjusį prekių krepšelį.

„Mūsų krepšelį sudaro basic (angl. pagrindinės) kategorijos produktai, krepšelis prieš naują vertinimą paprastai nėra keičiamas. Nebent kuriame nors prekybos tinkle pasikeičia produktas, tada ir mes jį keičiame savo krepšelyje. Beje, bėgant laikui kinta net ir ta „basic“ kategorija“, – teigia T. Daukša.

„Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas sako, kad ne tik metodika gali lemti skirtingus rezultatus, bet ir tam tikros manipuliacijos krepšelio turiniu, lyginimas su selektyviai pasirinktais, o ne visais, prekybos tinklais ir data, pavyzdžiui, gali būti vertinama tada, kai kuris nors prekybininkas skelbia akcijas.

Pasak jo, bene geriausias manipuliacijos turiniu pavyzdys yra tada, kai į krepšelį įvedami produktai, kurie nėra būdingi tam prekybininkui, pavyzdžiui, įvairi kava.

„Tarkime, viename prekybos tinkle paskelbiama akcija vieno prekinio ženklo kavai, kitame ji parduodama be nuolaidos, tačiau nuolaida taikoma kito prekės ženklo kavai“, – kainų palyginimo subtilybėmis dalijasi pašnekovas.

Jis pastebi, jog kartais būna lyginami visi prekybininkai, tačiau kaitaliojamas pats krepšelis, jame gali atsirasti sezoninės prekės itin geromis kainomis. Pasak jo, būtent tokios, atsitiktinės, prekės ir iškreipia tikrą vaizdą.

„Gudriai komplektuojant krepšelį, pasirenkant kada ir su kuo jį lyginti, galima skelbtis pigiausiu“, – pasakoja A. Vizickas ir teigia, kad tokie metodai neparodo tikro vaizdo, o yra veikiau epizodinė nuotrauka, klaidinanti vartotoją.

Jis tikina, kad „Pricer“ lygina kainas visuose visus fiziniuose prekybos tinkluose ir trijose elektroninėse parduotuvėse ir taiko tuos pat kriterijus visiems prekybos tinklams, daro tai nuosekliai kiekvieną mėnesį.

„Tačiau nepretenduojame į absoliutų objektyvumą, nes tiesiog nesugebėtume palyginti viso įmanomo prekių asortimento. Kartais lyginant krepšelius įsivelia statistinės klaidos, tačiau jos tampa beveik nereikšmingos, kai palyginimai daromi nuosekliai ir dažnai. Tuomet ir tos statistiniai paklaidos priartėja prie nulio“, – sako jis.

A. Vizickas prisipažįsta, kad kaip, turbūt, ir visi kainų lygintojai sulaukia iš kai kurių prekybos tinklų kritikos dėl taikomos metodikos ir užfiksuotų kainų.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sutinka, jog palyginimų rezultatai gali skirtis būtent dėl bendrovių taikomų nevienodų metodologijų.

„Mums neteko matyti, kad bendrovės, atliekančios pigiausio krepšelio tyrimus informuotų, kad jų tyrimo rezultatai yra audituojami ar tikrinami“, – teigia ji ir sako, kad „Maxima“ remiasi kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atliekamais tyrimais.

„Manome, kad šiuo metu tai bene vienintelis objektyvus būdas įsivertinti, kaip atrodo mūsų ir konkurentų krepšeliai, kadangi šis tyrimas yra ilgalaikis ir tęstinis, vykdomas išlaikant pasirinktą metodologiją ir tyrimo metu nuosekliai vertinamos tos pačios maisto prekės – t. y. lyginami „obuoliai su obuoliais“, – aiškina ji ir pabrėžia, kad „Maxima“ apie tai nuolatos viešai komunikuoja.

Pašnekovės teigimu, prekybos tinklai skirtingai renkasi, kaip komunikuoti apie savo pigiausius krepšelius: vieni remiasi tyrimus atliekančių bendrovių rezultatais, kiti tai daro pagal savo pačių sukurtas metodologijas ir pagal jas komunikuoja ir savo, ir kitų tinklų krepšelių dydžius, dar kiti – nekomunikuoja nieko.

Krepšelis krepšeliui nėra lygus

A. Vizickas sako, kad šiuo metu „Pricer.lt“ turi pasirinkusi du krepšelius, kuriuos lygina.

„Tai pigiausių produktų krepšelis ir prekinių ženklų krepšelis. Turėdami juos abu galime nustatyti, kad skirtingų kainų lygių krepšeliai „elgiasi“ skirtingai“, – apie situaciją rinkoje kalba pašnekovas.

Pasak jo, ten, kur vyksta konkurencija dėl žemiausios kainos, ten kainos labiausiai kilo infliacijos laikotarpiu.

„Tačiau jis greičiausiai ir pinga. Jei pigiausių produktų krepšelis brango 36 proc., tai dabar jis pinga apie 12 proc.“ – teigia A. Vizickas.

Kitokia situacija su prekinių ženklų krepšeliu. „Jis brango dar ženkliau, apie 46 proc. Šiuo metu jis atpigo tik 3 proc., o praeitą mėnesį jis vėl brango“, – apie labai nevienodą kainų dinamiką kalba pašnekovas.

Į kainų lygintojų akiratį nepatenka lojalumo programos

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia nesistebintis, jog tiek abiejų privačių įmonių „SeeNext“, „Pricer.lt“, tiek valstybinės Žemės ūkio duomenų centro valdomos platformos „produktukainos.lt“ duomenys skiriasi. Jo teigimu, „SeeNext“ paprastai kaip pigiausią krepšelį siūlantį prekybos tinklą įvardija „Lidl“, „Pricer.lt“ – „Maximą“, o valstybės įmonė – „Norfą“.

„Nėra niekaip audituojama, tikrinama šių lygintojų metodologija. Objektyvumo tokiuose tyrimuose tikrai nėra, jų patikimumas irgi abejotinas“, – teigia D. Ryliškis.

Pasako jo, taip yra tikrai nebūtinai todėl, kad kažkas „a priori“ stengiasi būti neobjektyvus.

„Tereikia į krepšelį įdėti vieną skirtingą produktą ir jis gali labai smarkiai pabrangti arba atpigti“, – su prekių lygintojų argumentais sutinka ir „Norfos“ atstovas. Jis mano, kad gali būti ir kitokių priežasčių, kodėl tie rezultatai tokie skirtingi.

D. Ryliškis atkreipia dėmesį, kad pati sąvoka „prekių krepšelis“ yra labai reliatyvi.

„Įvairių pirkėjų krepšelių turinys labai nevienodas, todėl mes manome, kad nėra tikslinga skelbti kažkokius krepšelius“, – įsitikinęs pašnekovas. Jo teigimu, „Norfos“ siekis yra ne laimėti pigiausio krepšelio rinkimuose, bet užtikrinti, kad kituose prakybos tinkluose nebūtų tos pačios kokybės prekių pigesnių nei „Norfoje“.

„Labai svarbus momentas, kuris nepatenka šį kainų vertintojų akiratį, tai lojalumo programos ir nuolaidų kortelių pasiūlymus. Mūsų pirkėjui tai yra labai svarbūs dalykai, nes su nuolaidų kortele galima gauti nuolaidų, kurios gali labai ženkliai pakoreguoti apsipirkimo kainą. Nuolaidų kortelėmis besinaudojantys išleidžia gerokai mažiau nei nurodyta nominali kaina lentynoje“, – teigia D. Ryliškis.

Pasak jo, „Norfos“ prekybos tinkle net apie 80 proc. apyvartos vyksta per lojalumo kortele.

Jis atkreipia dėmesį, kad pigiausių krepšelių sudarinėtojai nevertina ir lojalumo programų, kurių dėka pirkėjai gali, pavyzdžiui, atsiskaityti virtualiai sukauptais eurais.

Pigiausio prekybos tinklo nėra, yra tik geri pasiūlymai

Ir „SeeNext“, ir „Pricer.lt“ atstovai sutinka, kad jų atliekami prekių kainų palyginimai yra bendro pobūdžio.

„Dažniausiai tiek mes, tiek kiti, analizuojame „basic“ arba pamatinių produktų variantų kainas, tačiau žmonių krepšeliai yra labai skirtingi. Kiekvienas atsižvelgdamas į dažniausiai perkamus produktus turėtų ir vertinti, kur jam apsipirkti. Žinoma, lojalumo sistemos, nuolaidų kortelės – taip pat reikšmingi faktoriai, lemiantys individualaus krepšelio kainą“, – kalba T. Daukša.

A. Vizickas pataria turėti savo dažniausiai perkamų produktų krepšelį, įvertinti, kokie produktai jame yra brangiausi ir dažniausiai perkami.

„Dažniausiai tai būna mėsa, žuvis, kava, tabako gaminiai. Identifikavus brangiausias ir dažniausiai perkamas prekes, galima stebėti, kur juos pirkti yra pigiau. Nes nėra paties pigiausio, geriausio prekybos tinklo. Yra tiesiog geri pasiūlymai kurie gali būti bet kuriame prekybos tinkle“, – pastebi pašnekovas.

Pasak jo, tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje aplanko maždaug 2,5 parduotuvės, kol susirenka savo optimalų krepšelį.

„Mūsų atlikti kainų palyginimai rodo, kad rankiojantis iš visų prekybininkų geriausias kainas, galima sutaupyti nuo 20 iki 30 proc. Jei žmogus nuolatos pirks tik viename tinkle, jis neišvengiamai permokės, nesvarbu, kaip tas tinklas save reklamuotų – draugiškiausiu, pigiausiu, žaliausiu ar dar kokius“, – pataria „Pricer.lt“ atstovas.

„Seimui reikėjo iš karto užklausti medikų, ar jie yra pasiruošę žarnyno infekcijų pandemijai ir panašiai. (...) Aš nematau nei laboratorinių tyrimų, nei kitų faktų, kurie pagrįstų, kad tas pratęsimas neturės poveikio maisto kokybei. Taigi ne be reikalo atsiranda etiketė ir ne be reikalo yra užrašas iki kada geriausiai suvartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė A. Vizickas.

„Svarstant tokį pakeitimą, reikia visų pirma paanalizuoti, pasiklausinėti medikų, pasinagrinėti su maisto ir veterinarijos specialistais. Ir tik tada galima svarstyti tokius pokyčius“, – pabrėžė jis.

Portalo vadovas taip pat paminėjo, kad toks pratęsimas nepadidins vartotojų sugebėjimo įpirkti maisto produktus.

„Nežiūrint į tai, kad pratęs kiek laiko galima parduoti, jeigu kaina yra per aukšta, tai produktai tiesiog pagulės dar papildomai mėnesį. Tiesiog padidinama rizika, kad žmogus apsinuodys. Tokio sprendimo poveikis neprisideda nei prie gerovės, kurią turėtume valstybėje kurti, nei prie vartotojų sveikatos, sukuria tik papildomą apkrovą ligoninėms ir specialistams“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad lapkričio 16 d. Seimas po svarstymo pritarė Maisto įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo kitų metų pradžios sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Žyma „Geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl, pasak pokytį iniciavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Manoma, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.

Taip pat, bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.

Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.

„Kainos, kurios užaugo per porą metų, jos traukiasi labai lėtai, jeigu kalbėti apie maistą. Bet turbūt ir paslaugose tas pats. Pigiausių produktų krepšelis, kuris ir bango mažiau, kažkur 36 proc., tai jis dabar nusileido į praeitų metų lygį, apie 10 proc. atpigo. Bet iki prieškarinio laikotarpio jam dar trūksta kokių 22 proc.“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Vizickas.

„Jeigu kalbėti apie prekinius ženklus, tai kainos augo sparčiai ir Baltijos šalyse buvome vieni lyderių ir Europoje prizinės vietas užėmėme. Brangimas buvo apie 45 proc. ir dabar atsitraukimas tik 3–4 proc.“, – dėstė jis.

A. Vizickas tikino, kad sausio–vasario mėnesiais žmonės turėtų likti su „apytuštėmis piniginėmis“, vartojimais kris ir taip pat turėtų pradėti trauktis užaugusios kainos.

„Turime dabar priešventinį laikotarpį, kai visi kažkiek norės palepinti (...). Mes į sausio–vasario mėnesius žengsime su apytuštėmis piniginėmis, šalia to yra šildymo sezonas, užaugusios palūkanos už būstą, tai galbūt jau matysime ir reikšmingus pokyčius darbo rinkoje, nors kol kas to nesimatė“, – sakė „Pricer.lt“ vadovas.

Girdime ir pačių prekybininkų komentarus, kad po truputį jaučiasi ledynmetis, kai vartojimas kris, užsišaldys.

 

„Girdime ir pačių prekybininkų komentarus, kad po truputį jaučiasi ledynmetis, kai vartojimas kris, užsišaldys. Krenta pardavimų kiekiai, kuriuos iki šiol kompensavo užaugusios kainos, bet jos po truputį irgi pradeda trauktis“, – tvirtino jis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. spalį, palyginti su rugsėju, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc.

Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, elektros energijos, mėsos ir jos gaminių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,4 proc. Labiausiai pabrango alyvuogių aliejus, pievagrybiai, valgomieji subproduktai, kakava ir miltelių pavidalo šokoladas, ryžiai, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, makaronai, cukrus, mineraliniai ir šaltinio vandenys, rūkytos žuvys. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, šilauogių, pomidorų, avokadų, apelsinų, bet sumažėjo kriaušių, burokėlių, svogūnų, morkų, kivių kainos.

„Pienas atpigo, o visa kita daugmaž panašiai“, – nuomonę išsakė moteris.

„Mėsa pigesnė. Suvalgome daug mėsos, nemačiau jokio pabrangimo“, – teigė praeivė.

Plačiau apie maisto kainas papasakojo „Pricer.LT“ ekspertas Arūnas Vizickas.

– Einame į parduotuvę prieš dvejus metus, įsidedame batoną, duoną, grietinę, pieną. Kiek išleistume?

– Jau 2021 m. bazinis krepšelis buvo nemažas. Kainavo apie 53 eurus. O jeigu dabar nueitume, tai toks pat krepšelis kainuotų apie 70 eurų. Mūsų skaičiavimais, pigiausias krepšelis pabrango 32 proc. per du metus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokios galėtų būti priežastys?

Kai kurie dalykai nepasiduoda loginiams paaiškinimams.

– Per paskutinius metus įvyko keletas rimtų įvykių. Buvo antroji pandemijos banga, tada prasidėjo karas. Karas labiausiai padarė poveikį. Nuo karo pradžios kainos pradėjo labai šuoliuoti. Iš rinkos pasitraukė Ukraina, Baltarusija, Rusija, kurios iki tol prisidėdavo prie pigių produktų pasiūlos. Mūsų prekybininkai turėjo persiorientuoti prie naujų tiekėjų. Manyčiau, kad ir esami tiekėjai pasinaudojo ta panika. Tam buvo ir priežasčių, buvo neapibrėžtas laikotarpis. Brango energetika, buvo problemos su žaliavomis. Tai ne tik Lietuvos problema. Prekiniai ženklai labai prisideda prie maisto infliacijos. Britanijoje prekybininkai kviečiami prie derybų stalo ir diskutuojama apie kainų keitimą. Lietuvos fenomenas yra, kad mes ne tik pasivijome Europos Sąjungos vidurkį, bet net ir pralenkėme. Yra pavyzdžių, kur mes pralenkėme Švediją. Yra ir tokių pavyzdžių, kur sunku paaiškinti. Lenkijoje litras sulčių kainuoja 0,86 centus, o Lietuvoje 2,29 euro. Kai kurie dalykai nepasiduoda loginiams paaiškinimams.

– Visgi du produktai atpigo per tuos metus. Kokie tai produktai?

– Iš 52 sekamų produktų atpigo du. Tai yra ryžiai, jie atpigo apie 1 proc. O antras produktas yra pigiausia kava. Tai įvyko konkurencijos dėka. Kava labai reikšmingai prisideda prie krepšelio kainos. Todėl prekybininkai bando pasiūlyti kuo pigesnę kavą. Pigiausios kavos kilogramas kainuoja iki 5 eurų, tuo tarpu garsaus prekės ženklo kava kainuoja nuo 16 eurų. Kartais iškyla klausimas, ar tas garsaus prekės ženklo įpakavimas toks jau vertingas, jei pigiausia kava kainuoja tik tiek. 

„Žiniasklaidoj pasirodžiusios naujienos apie tai, kad mes pralenkėm Europos Sąjungos vidurkį, tai mes iš dalies tai galim patvirtinti, taip, mes kai kuriose vietose esam jau net ir brangesni“, – teigė „Pricer.lt“ portalo vadovas Arūnas Vizickas.

Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis bendras maisto produktų indeksas praėjusį mėnesį toliau mažėjo. Birželį maistas pasaulyje atpigo 1 4/10 proc. palyginti su geguže. Lietuvos prekybos centrų atstovai sako, kad maistas pinga ir pas mus.

„Bent jau „Iki“ tinkle sumažėjo kainos pieno produktų, taip pat, kaip ir jūs sakėte, kai kurių prekės ženklų duonos, aliejaus, miltų“, – tikino „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sakė, kad maisto produktai birželį buvo 1,46 proc. pigesni negu gegužės mėnesį ir kad kiekvieną mėnesį prekės po truputį pinga.

Nors Lietuvos parduotuvėse pigiausių maisto produktų krepšelis birželį buvo pigesnis nei gegužę, anot kainų lyginimo portalo kūrėjo tai nereiškia, kad kainos mažėja.

„Pagrindinė priežastis turbūt buvo, kad vienas iš prekybos tinklų, kartu su savo elektronine parduotuve gegužės mėnesį buvo labai smarkiai užkėlęs kainas ir po to jas koregavo. Šiaip jeigu paėmus atskirus, pavienius prekybos tinklus, tai, mes stebėjome tam tikrą augimą“, – aiškino A. Vizickas.

Anot D. Dundulio, pieno produktai, penktą mėnesį lyginant su šeštu, pigo 1,39 proc., ledai pigo 4,43 proc., mėsa brango 1,16 proc., duona pigo 1,55 proc., o daržovės brango 9,5 proc.

Mes kai kuriose vietose esam jau net ir brangesni.

Didžiausios pieno perdirbimo gamyklos Lietuvoje vadovas sako, kad pieno produktų kainos labiausiai kilo pernai metų vasaros pabaigoje ir nuo rudens iki dabar jos esą vis krenta. Anot analitikų, pieno produktai, aliejus ir duonos gaminiai jau dabar turėtų būti smarkiai atpigę.

Nors prekybininkai tikina, kad kainas jų lentynose nulemia ne jie, o tiekėjai, A. Vizickas sako, kad maisto kainos Lietuvoje šiuo metu nekrenta taip sparčiai, kaip turėtų, nes tiek prekybininkai, tiek ir perdirbėjai nepaisydami žaliavų pigimo kol kas tiesiog nenori mažinti kainų.

„Trys priežastys, tai nelygu kategorija kategorijai, bet tai yra prekybininkai, perdirbėjai ir PVM. Kai kuriose kategorijose perdirbėjai šiek tiek labiau matomi, kai kuriose kategorijose prekybininkai“, – tvirtino A. Vizickas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį Lietuvoje sumažėjo 7/10 proc.

Iškreiptos rinkos grimasos

Pastaruoju metu reikšminga ekonomistų dalis gana pozityviai žvelgia į infliacijos mažėjimo tendencijas, kurios turėtų nubrėžti geresnes netolimos ateities perspektyvas. Ekspertai savo prognozėse dažnai remiasi žaliavų ir energijos kainų kritimo korta, tačiau parduotuvėse bent jau kol kas kitokios realijos. Ar tam tikrų išteklių kainų kritimas, stabilizacija rinkose (tai ekonomistai dažniausiai ir akcentuoja) turi realią įtaką kainoms parduotuvių lentynose?

Deja, dažnai tai nėra koreliuojantys faktoriai, atsako kainas sekantis A. Vizickas. Nors idealiame pasaulyje, pingant žaliavoms, pinga ir galutinė produkcija, gyvenimas rinkos ekonomikos sąlygomis diktuoja kitokius dėsnius: „Jeigu yra konkurencija, atitinkamai kainos reaguoja greitai; jeigu konkurencija iškreipta, kainos nustatomos ne pagal situaciją rinkoje – jas nustato pardavėjas.“

Pasak maisto kainų eksperto, artimiausiu metu tikriausiai liudysime, kad po Naujųjų metų krintanti apyvarta galbūt skatins prekybininkus ieškoti kelių, kaip prisivilioti klientų, todėl parduotuvėse bus daugiau akcijų. Ar tai lems vadinamųjų reguliarių kainų (kainų iki nuolaidos) sumažėjimą, kol kas nežinia.

Rezervas: pasak A. Vizicko, dėl kiekvienos rizikos ir gamintojas, ir prekybininkas bando apsidrausti ir pakelti kainą labiau, nei iš tikrųjų yra išlaidų, nes niekas nežino, kaip bus rytoj – gal viskas dar pabrangs. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Nuotaikos rinkoje iš tikrųjų yra slogios. Ir komunaliniai mokesčiai, ir banko paslaugų administravimo mokesčiai, ir kainos parduotuvėse iki šiol augo, jei šitas kilimas ir toliau tęsis, žmonės gali imtis labai drastiškų priemonių. Aišku, maisto neatsisakysi, bet turbūt jo sąskaita irgi galima taupyti – galbūt kažkiek mažiau pirkti, daugiau gaminti namie, gaminti iš pigesnių produktų“, – sako A. Vizickas.

Proga uždirbti daugiau

Nors Statistikos departamentas skaičiuoja, kad palyginamosiomis kainomis, t. y. kiekiais, maisto mažmeninė prekyba mažėja, pricer.lt vadovas prognozuoja, kad prekybininkai neinicijuos žymaus kainų mažinimo.

„Šita situacija naudinga ne tik prekybininkams – pieno pramonės atstovai labai džiaugsmingai apie tai raportavo per visus 2022 metus. Situacija patogi, nes infliacija kompensuoja visus kiekinius praradimus – jeigu kiekiais prarandame 10 proc., o iš viso su infliacijos augimu turime 19 proc. apyvartos augimą, tai verslui, iš esmės, yra ideali situacija. Aš dirbu mažiau, nes reikia mažesnio kiekio, atitinkamai ir mažiau klaidų padarysiu, o apyvartos bus daugiau, kaip ir pelno“, – aiškina ekspertas.

Net jeigu kai kurie verslininkai taiko tokius pat antkainius, kaip ir iki didžiojo kainų kilimo, jie vis tiek uždirba dvigubai. Pavyzdžiui,  prekybininkas prieš metus taikė 20 proc. antkainį, jis buvo skaičiuojamas nuo 1 euro savikainos, o dabar 20 proc. antkainis skaičiuojamas nuo 2 eurų. Kalbant apie absoliučią sumą, toks prekybininkas uždirba dvigubai – anksčiau uždarbis buvo 20 centų, dabar – 40 centų nuo vienos prekės.

Pasak A. Vizicko, tokia situacija lems, kad prekybininkų pelno eilutės atrodys gražiau. „Visa tai turbūt pamatysime pavasarį, kai įmonės pateiks duomenų apie savo rodiklius, ir turbūt matysime išaugusius pelnus. Tuo buvo labai pasipiktinę politikai JAV – esą kaip gali būti, energetikos krizė, o korporacijos uždirba milžiniškus pelnus. Ta krizė ir leidžia uždirbti daugiau, nes vartotojas priverstas mokėti daugiau“, – sako jis.

Tokiuose baziniuose produktuose, kaip varškė, sviestas, pienas, dažnu atveju yra labai daug vertės, kurią pakankamai sunku paaiškinti ekonomiškai.

„Buvo energetikos, žaliavų šokas. Dėl kiekvienos rizikos ir gamintojas, ir prekybininkas bando apsidrausti ir pakelti kainą labiau, nei iš tikrųjų yra kaštų, nes niekas nežino, kaip bus rytoj, gal viskas dar pabrangs. Mažiau konkurencingoje rinkoje galima daryti tokius dalykus, o rinkoje, kurioje yra didelė konkurencija, labai sudėtinga tai daryti. Jei pakelsi aukštesnę kainą nei tavo konkurentai, neteksi vartotojų. Tai puikiai matome lygindami skirtumus tarp ES šalių: Baltijos šalyse turime didžiausią infliaciją, o didesnėse rinkose, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, infliacija yra žemiau Europos vidurkio arba 10 proc. Pas mus – per 20 proc.“, – tęsia kainų analitikas.

Tačiau reguliarių kainų lygis Lietuvoje jau yra aukštesnis nei Švedijoje. „Esame palyginę šešias ar septynias prekes. „Ica“, kuri yra „Rimi“ pagrindinė kompanija, parduoda prekes  pigiau Švedijoje nei „Rimi“ Lietuvoje. Pigiau nei Lietuvoje yra Vokietijoje, o ką jau kalbėti apie Lenkiją. Kyla klausimas, kaip tai paaiškinti“, – sako A. Vizickas.

„Tose rinkose gyventojai uždirba vidutiniškai daugiau kaip du kartus, gal net tris kartus daugiau nei vidutiniškai uždirba Lietuvoje, bet kainos čia yra aukštesnės. Vien tik tokia logika – kad tai yra rinka, konkurencija, į ką bando apeliuoti premjerės Ingridos Šimonytės vyriausybė, – situacijos paaiškinti negali“, – įsitikinęs jis.

Konkurencijos sampratos spragos

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pareiškė, kad tarybos akiratyje šiemet bus darbo rinkos, būtent mažmeninės prekybos, klausimai. Kai kurios kitos valdžios institucijos, politikai taip pat demonstruoja susirūpinimą kainodara, kalba apie įvairių tyrimų galimybes.

Anot A. Vizicko, komentuoti tokius ketinimus sudėtinga, nes, jo vertinimu, Konkurencijos tarybos darbo principas yra ne konkurencijos palaikymo skatinimas, o nelegalių susitarimų fiksavimas. „Vartotojai dėl to nepajunta jokio palengvėjimo, o verslas, jei dalyvavo tokiuose susitarimuose, gauna baudų, kurias vėliau tikriausiai ir perkels į prekių kainą. Pavyzdžiui, nesenas atvejis, kai Sveikatos apsaugos ministerija per asociaciją išprovokavo tam tikrą neteisėtą veiksmą, bendrą pasiūlymą, koks turėtų būti vaistų antkainis, kad jis neva paskui būtų reguliuojamas. Labai keista klausti, koks turėtų būti antkainis, kurį mes vėliau reguliuosime, bet dėl šito keisto veiksmo kita valstybinė tarnyba įtaria įstatymo pažeidimą ir nubaudžia visus veikusius“, – situaciją piešia kainų ekspertas.

„Ar šie veiksmai padidina konkurenciją? Turbūt ne. Kas sumokės baudas? Iš pradžių įmonės, bet tikriausiai paskui jos bandys uždirbti tuos pinigus, nes nėra taip, kad paimi 22 mln., nuneši į kasą ir tiek. Tuos pinigus kažkas turės uždirbti, todėl sakyčiau, kad pats priėjimas prie problemos yra netinkamas“, – svarsto A. Vizickas.

Pasak jo, konkurenciją užtikrina dalyvių įvairovė – tiek smulkaus verslo, tiek kitų rinkų, skirtingų geografinių zonų atstovai. Ne mažiau svarbus yra ir parengtų saugiklių rinkinys, padėsiantis dorotis su pavojingomis situacijomis. „Mes tokio požiūrio neturime, todėl turime tokią situaciją, kokią turime. Žaidėjai, kurie sugeba užaugti, pradeda koncentruoti rinką, paskui vartotojas pradeda pirkti ne rinkos kaina, o nustatyta kaina“, – priduria kainų ekspertas.

Jokių garantijų

Grįžtant prie kainų parduotuvėse, reikia pasakyti, kad jos šiandien nedžiugina. A. Vizickas neabejoja, kad, kaip teigia kiti ekonomistai, infliacijos augimas mažės, bet dabartinėje situacijoje tai praktiškai neišvengiamas reiškinys, ir tai nereiškia, kad mažės maisto kainos, o ekonomika atsigaus ir nebeliks įvairių rizikų.

„Prieš metus turėjome 10 proc. augimą, dabar turime dar papildomai 30 proc. augimą – iš viso jau yra 40 proc. augimas. Sunku tikėtis, kad infliacija išlaikys panašų tempą, nes užaugusių kainų bazė yra tokia aukšta, jog prie jos jau būtų sunku pridėti panašaus tempo augimus. Mes tai vadiname infliacijos uodegos pasigavimu: infliacija prasuko vienų, tada antrų metų laikotarpį ir net jei jau trečiais metais prie aukštos bazės dedame augimą, jis atrodo mažesnis“, – detalizuoja pricer.lt vadovas.

„Tiesiog prie 2 eurų pridėjus dar 20 centų, augimas bus mažesnis, nei jis buvo prieš tai, kai per kelerius metus nuo 1 euro brango iki 2 eurų. Dėl to ekonomistai žaidžia žaidimą, bando įpūsti optimizmo, kad infliacijos tempai mažės, bet tai akivaizdu, nes pati bazė yra labai didelė. Tačiau, ar sustos brangimas, yra kitas esminis klausimas“, – pabrėžia jis.

Geresnę nuotaiką kursto mažėjančios energijos kainos, tačiau jos mažėja dėl smunkančio vartojimo, kuris ekonomikos augimui nežada nieko gero. A. 0 sako, kad, vos ūgtelėjus gamybai, ar, pavyzdžiui, turizmo sektoriui, energijos išteklių deficitas privestų prie naujo kainų šuolio. Deficitą bando palaikyti ir naftą eksportuojančios šalys iš tarptautinės organizacijos OPEC+, deklaruojančios, kad palaipsniui mažins naftos išgavimą, kad palaikytų kainas gana žemo lygio. Praėjusių metų rudenį buvo kalbama apie minėtų šalių ketinimus išlaikyti 100 dolerių už 1 barelį kainą.

Dabar turbūt pradėsime jausti juodą recesijos alsavimą į nugarą.

Struktūriniai pokyčiai

Šiame fone vyksta kiti struktūriniai pokyčiai. Dalis įmonių stabdo veiklą, nes šiandienės energijos kainos veda prie to, kad gaminamas produktas tampa nekonkurencingas, klientas jo neįperka – neverta jo gaminti.

„Didžiosios korporacijos prieglobsčio ieško saugesnėse rinkose, pavyzdžiui, Azijoje, Turkijoje, Kinijoje. JAV per mokesčių lengvatas bando vilioti didžiausias kompanijas į savo rinką, kad kurtų darbo vietas. Tiesiog įmonės ieško energetiškai saugesnės ir konkurencingesnės aplinkos, vadinasi, tam tikroje teritorijoje, pavyzdžiui, ES, galbūt net Lietuvoje, darbo vietų mažės. Turėtų keistis darbo rinkos santykiai. Iki šiol darbuotojų reikėjo, dabar gali būti jų perteklius, bet tai yra lėti, uždelsti procesai, kuriuos reikia laiku pastebėti“, – sako A. Vizickas.

„Tokios informacijos mes negirdime, ir ar tai išties yra priešlaikiniai baimių aptarimai, o gal iš tikrųjų tai vyksta, tik niekas nenori apie tai kalbėti – juk ant nosies savivaldos rinkimai. Tačiau tai yra gana pavojingos tendencijos“, – priduria jis.

„Karas toliau tęsiasi, pigios energetikos kol kas neatradome, kursai į žaliąją energetiką yra ilgalaikiai. Pasižiūrėjus į Lietuvos tendencijas, bent jau aš nematau didelio proveržio, kad pas mus atsirado didelių vėjo ar saulės energijos generavimo parkų. Taip, su suskystintomis dujomis situacija yra pasikeitusi, bet, palyginti su JAV vidaus rinkos ir ES kainomis, pramonė tikrai tampa nekonkurencinga“, – įsitikinęs A. Vizickas.

Recesija, galimas nedarbo vajus sufleruoja, kad žmonės vartos vis mažiau, tačiau savikainos gali pūstis ir toliau, nes verslo aplinka yra gana rizikinga. „Be to, jei kalbėtume apie maisto prekes, tiesą sakant, energetikos ir trąšų kainos nerodo požymių, kad naujas derlius bus pigesnis už prieš tai buvusį. Yra tikimybės, kad tai irgi turės įtakos maisto produktų brangimui“, – tęsia maisto kainų analitikas.

„Mums pirmiausia reikia sulaukti kada stabilizuosis kainos. Dabar turbūt pradėsime jausti juodą recesijos alsavimą į nugarą. Norėtųsi, kad ES, Lietuvos Vyriausybės pastangomis recesijos padariniai būtų ne tokie grėsmingi, kaip buvo 2008, 2009, 2010 m., nes prireikė poros metų, kad išbristume iš prarajos“, – sako jis

„Situacija, kurioje atsidūrėme, yra mūsų sprendimų padarinys, taip pat mes turbūt turime galią tuos padarinius kažkiek koreguoti į švelniąją pusę“, – viliasi A. Vizickas.

Prestižo kaina

Kol sprendimų priėmėjai sprendžia dėl ateities, patys pirkėjai visada turi teisę pasirinkti – mokėti daugiau ar mažiau. Neseniai pricer.lt palygino prekybos tinklo „Lidl“ „Pilos“ prekės ženklo varškę su „Pieno žvaigždžių“ „Dvaro“ varške. Tyrimas parodė, kad, objektyviai žvelgiant, produktų kokybės skirtumų beveik nėra, tik riebalų kiekis skiriasi, todėl „Pilos“ varškės energinė vertė 10 kcal mažesnė už „Dvaro“. Tačiau gaminių kainos skiriasi įspūdingai – per 200 proc. A. Vizickas sako, kad tokį skirtumą lemia prestižo klausimas, ir toks kainų palyginimas tėra vienas iš daugybės pavyzdžių.

„Šioje situacijoje yra skirtumas, kurį galima pagrįsti tik prestižu. Ilgai formuota nuostata, kad lietuviška prekė yra geresnė, ir visa tai yra tik emociniu lygiu, nes pagrįsti dviejų trijų kartų kainos skirtumą objektyviais rodikliais, man atrodo, yra gana sudėtinga. Dažnai tai yra tas pats pienas, net ir technologija turbūt yra identiška, nekalbant apie tai, kad įpakavimas yra identiškas“, – dalijasi jis.

„Kalbant apie kokybės klausimus, mes nieko prieš, jei yra įrodymų apie geresnę produkto kokybę ir jei būtų galima objektyviai tai parodyti, – tegul tie argumentai atsiranda ir ant pakuotės. Tačiau pakuotės aprašymas, produkto išvaizda, jo skonis mums tokios informacijos nesuteikė, o užrašas, esą brangesnė varškė turi daugiau baltymų, sudužo į šipulius, kai mes palyginome abiejų produktų maisto deklaracijas“, – tęsia ekspertas.

„Tokie baziniai produktai, kaip varškė, sviestas, pienas, turi labai daug daug vertės, kurią gana sunku paaiškinti ekonomiškai. Tačiau rinkodara yra bandymas sujudinti žmogaus emocinį lygį, dėl to ir matome komentarų, neva negali būti, kad su išskirtine kokybe asocijuotas produktas iš tikrųjų praktiškai nesiskiria nuo gerokai pigesnio. Mes ir matome žmogaus emocinį foną, kad jis įtikėjo reklama, ir jo sąmonė sako, kad tai yra skirtingi produktai“, – aiškina A. Vizickas.

Net jeigu kai kurie verslininkai taiko tokius pat antkainius, kaip ir iki didžiojo kainų kilimo, jie vis tiek uždirba dvigubai.

Jis nepamiršta paminėti ir produktų, kuriuos tas pats gamintojas parduoda skirtingais marškinėliais – firminiais ir skirtais prekybos tinklams. Nėra jokios paslapties, ne vienas gamintojas pats pripažintų, kad tai – tas pats produktas, tik skirtingose pakuotėse ir pažymėtas skirtingomis kainomis.

Tęsiant kainų skirtumų temą, A. Vizickas garsiąsias lyginamųjų kainų reklamas ir po jų kilusį šiokį tokį ažiotažą, tam tikrų verslo atstovų pasipiktinimą vadina reakcija į realybės pastatymą prieš akis. „Taip, gamintojai turi pripažinti, kad jie gamina privačias etiketes ir jos kainuoja pigiau. Skirtumai yra didžiuliai ir to kitaip, nei prestižas, neįvardysi. Tiesiog žmogus pamatęs tokias reklamas gali įvertinti, kiek  jis moka už prestižą. Jeigu man yra gerai du kartus daugiau mokėti už prestižą, – jokių problemų, aš ir perku. Žmogus, kuriam norisi sutaupyti ir nemokėti už kažkieno prestižą, atitinkamai priima kitą sprendimą“, – neabejoja A. Vizickas.

Tas pats galioja ir automobilių rinkoje. „Volkswagen“ grupė gamina ir „Audi“, ir „Porsche“, ir „Volkswagen“, ir „Škoda“. Yra nemažai automobilių, kurie turi vienodą platformą, praktiškai net ir kai kurios detalės gal yra vienodos, bet rinkos kainos bus skirtingos. „Audi“ – grietinėlė, o „Škoda“ – masinei prekybai skirtas automobilis, bet jeigu padarai palyginimą, supranti, kad tai yra prekės ženklo, kuris man patinka, klausimas“, – sako kainų lyginimo ekspertas.