Rugpjūčio viduryje užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ pradėjęs vadovauti Arvydas Arnašius atsistatydino iš savo pareigų. Ūkio ministerija paskelbė naujojo vadovo konkursą.

Ūkio ministro patarėja Vaiva Gogelienė BNS informavo, kad A.Arnašius šią savaitę įteikė atsistatydinimo prašymą. Anot jos, šį postą jis paliko savo noru.

V.Gogelienės teigimu, ministerija penktadienį paskelbė naujo vadovo konkursą. Kol bus išrinktas naujas įstaigos vadovas, laikinai jai vadovaus „Investuok Lietuvoje“ administracijos ir finansų skyriaus vadovas Viktoras Basokas.

Su A.Arnašiumi susisiekti BNS kol kas nepavyko.

Vadovauti „Investuok Lietuvoje“ A.Arnašius pradėjo rugpjūčio viduryje. Iki tol jis ėjo laikinojo vadovo pareigas po to, kai kovo pradžioje ir „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus posto pasitraukė Milda Dargužaitė, įstaigai vadovavusi dvejus metus.

„The Financial Times" tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų stebėsenos bazės „fDi Markets" duomenimis, per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujų užsienio investicinių projektų skaičius sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius išaugo net ketvirtadaliu. Pagal milijonui gyventojų tenkančius projektus, daugiau nei dvigubai lenkiame Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį, beveik dvigubai - Estiją ir beveik 7 kartus - Latviją.

„fDi Markets" duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį investicinių projektų skaičius labiausiai krito Latvijoje - nuosmukis siekia net 67 proc., sparčiai mažėja ir Estijos patrauklumas investuotojams - naujų TUI projektų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., sumažėjo 44 proc.

Tačiau Lietuva, Lenkija, Bulgarija ir Vengrija pasižymėjo TUI projektų skaičiaus augimu. Didžiausias augimas fiksuojamas Bulgarijoje, kur naujų TUI projektų skaičius išaugo net 50 proc., antrąją vietą pagal augantį patrauklumą užsienio investuotojams užima Lietuva, kurioje naujai įsikūrusių arba veiklą plečiančių užsienio įmonių skaičius per pirmąjį 2014 m. pusmetį išaugo 25 proc. Nuo Lietuvos atsilieka Vengrija (15 proc. augimas) ir Lenkija (12 proc. augimas).

Atsižvelgiant į šalies didį, Lietuva yra neabejotina regiono lyderė: 2014 m. pirmąjį pusmetį vienam milijonui šalies gyventojų atitenka 6,7 investicinio projekto, Estijoje - 3,8, Latvijoje - 1. Lietuva lenkia ne tik Baltijos šalis, bet ir daugiau nei dvigubai viršija viso Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį - 3,2 naujus užsienio investicijų projektus milijonui gyventojų.

Pasak užsienio investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje" generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus, ši tendencija rodo augantį Lietuvos investicinį patrauklumą: „Nepriklausomybės aušroje Estija turėjo ženklų pranašumą pritraukiant investicijas dėl tuomet suformuoto teisinio reguliavimo ir Suomijos artumo, todėl žvelgdami į sukauptąsias užsienio investicijas vis dar žymiai atsiliekame nuo estų. Tačiau klaidinga manyti, kad tai rodo mažą Lietuvos patrauklumą. Kalbant apie naujų užsienio įmonių atėjimą arbą plėtrą, tendencija akivaizdi - Lietuva yra neabejotina regiono lyderė. Tai rodo, kad mūsų pasirinkta strategija ir kryptingas darbas su tiksliniais sektoriais bei šalimis duoda rezultatų."

Lietuva gerokai lenkia kitas regiono valstybes ne tik pagal pritrauktus užsienio investicijų projektus, bet ir pagal užsienio investuotojų sukurtas naujas darbo vietas: per 2014 m. pirmąjį pusmetį į Lenkiją žengę ar veiklą plėtę užsienio investuotojai sukurs 442 naujas darbo vietas milijonui gyventojų, Estijoje - 246, Latvijoje - 114, o Lietuvoje - net 561.

„Tačiau matome nišų, kur Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms dar galima padidinti. Viena iš jų - darbo santykiai. Naujausiame Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo per 7 pozicijas ir dabar užima 41 vietą, tačiau pagal priėmimo į darbą ir atleidimo kriterijų esame tik 125 vietoje, kai Estija - 12. Geresnis darbo santykių reguliavimas leidžia verslui lengviau plėstis ir esant poreikiui nedelsiant samdyti naujus darbuotojus, todėl ši sritis ypatingai reikalauja dėmesio, - teigia A. Arnašius. - Lietuva taip pat atsilieka pagal darbo rinkos poreikius atitinkančių darbuotojų pasiūlą, todėl norėdami išlaikyti ir didinti Lietuvos konkurencingumą, privalome užtikrinti darbo rinkos poreikius atitinkančias mokymo programas ir kokybišką specialistų paruošimą, ypač inžinerinių, gamtos ir technologijų mokslų srityse."

Per 2014 m. pirmąjį pusmetį labiausiai išaugo investicijų į dizaino, programinės įrangos vystymo ir testavimo projektus. Tai glaudžiai susiję su į Lietuvą žengusiais kompiuterinių žaidimų sektoriaus investuotojais. Tačiau didžiausią į Lietuvą atėjusių projektų dalį - net 35 proc. - sudaro investicijos į gamybos perkėlimą ir plėtrą.

Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą. Tačiau prie to prisidėjo ir gerėjusios mūsų pozicijos įvairiuose valstybių patrauklumą vertinančiuose reitinguose.

– Kiek žinau, neseniai lankėtės JAV ir Rusijoje. Galbūt galėtumėte trumpai papasakoti, kokie buvo šių vizitų tikslai?

– Visų pirma, pradėsiu nuo to, kokie yra „Investuok Lietuvoje“ tikslai. Mūsų įstaiga yra atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų projektų pritraukimą į Lietuvą. Dirbame su savo tikslinėmis rinkomis: Skandinavijos šalys, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija. Dirbame ir su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija, Kinija. Šiose šalyse yra nišos, kurios mus domina, ir jos leidžia mums pritraukti verslą į Lietuvą, kuria darbo vietas, generuoja tiesiogines užsienio investicijas.

JAV dalyvavau daugybėje susitikimų, kurie yra susiję su įmonėmis, vykdančiomis savo veiklos perkėlimą į kitas, žemesnių kaštų, geresnio efektyvumo, šalis. Taip pat ir į Centrinę bei Rytų Europą. Kaip į galimybę jie žiūri ir į Lietuvą.

Tas įmones skirstome dviem pjūviais. Vienos susijusios su paslaugų centrais, kitos – su gamyba. Aplankėme daug tokių įmonių, kurios svarsto savo veiklą perkelti į mūsų regioną. Esmė labai paprasta – mes turime būti tų įmonių ilgajame sąraše. Jei ten nesame, kaip valstybė, kaip vieta, mes nesame žaidime. Tam, kad būtume ilgajame sąraše, jie turi mus pažinoti, žinoti mūsų pranašumus, kuo Lietuva yra išskirtinė. Ką mes galime jiems daugiau pasiūlyti, nei kitos regiono šalys. Tik tada jie gali pagal savo kriterijus svarstyti, ką daryti.

Rusijoje gana sėkmingai dirbame su kompiuterinių žaidimų sektoriumi. Visame pasaulyje jis vertas maždaug 100 mlrd. JAV dolerių per metus, o Rusijos bendrovės sudaro pakankamai didelę jo dalį. Pasikeitus geopolitinei situacijai tarp Ukrainos ir Rusijos, mes matome tendenciją, kai įmonės mažina savo riziką ir juda į Centrinę bei Rytų Europą. Jos žiūri ir į Lietuvą, o mes sugebėjome efektyviai save pozicionuoti su savo žmogiškaisiais resursais (kvalifikacija), vieta, interneto infrastruktūra.

Tai didelė pridėtinė vertė Lietuvai, nes šios įmonės ateis su savo žiniomis, produktais, kurie bus vystomi Lietuvoje ir čia pat aptarnaujami. Visa rinkodara, palaikymas darbo turės čia. Su „Game Insight“, „Charlie Oscar“ ir keliomis kitomis įmonėmis jau pasirašėme sutartis.

– Rugpjūtį paskelbėte, kad žaidimų kūrėjai „Flazm“ iš Rusijos perkelia savo studiją į Lietuvą. Tai buvo jau 7-oji informacinių technologijų sektoriaus įmonė, į Lietuva atėjusi šiais metais. Galima įžvelgti tendenciją. Kiek ji susijusi su geopolitine padėtimi, o kiek su pačios Lietuvos patrauklumu?

– Geopolitinė situacija labiau paskatino tam tikrus veiksmus. Šitos įmonės nuolat ieško būdų, kaip mažinti savo veiklos kaštus – kur galima sukurti žaidimą, produktą greičiau, pigiau ir ji aptarnauti. Didžiausias jų vartotojų ratas yra Vakarų Europa arba JAV. Vartotojų yra ir Rusijoje, bet didžiausia dalis yra Vakaruose, todėl natūralu, jog jos nori būti arčiau savo tikslinių rinkų.

Juos prisitraukti leido mūsų specialistų pasiūla, kompetencija, mažesni kaštai, ir, žinoma, aptarnavimas – kalbos. Lietuvoje kalbame pakankamai daug kalbų: ne tik rusų, bet ir lenkų, vokiečių, skandinavų kalbomis.

– Trečiadienį buvo paskelbtas Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) tyrimas, kuriame Lietuva pagal bendrą konkurencingumo reitingą pakilo iš 48 į 41 vietą. Kaip manote, kokios priežastys arba sprendimai leido to pasiekti?

– Padidėjęs Lietuvos žinomumas, kai didžiosios įmonės, kaip „Barclays“, „Western Union“, „CSC“, „Thermo Fisher“, jau pasirinkusios Lietuvą, plečiasi. Papildomai darbina specialistus, perkelia naujas sritis ir veiklas čia. Tai rodo, kad yra didžiulis pasitikėjimas, kad Lietuvoje gali būti atliekamos sudėtingos ir aukšto lygio pridėtinės vertės operacijos.

Taip pat visas mūsų valstybės darbas, gerinant investicijų klimatą. Atidaryti verslą, perkelti operacijas į Lietuvą tampa vis lengviau. Tiesa, šiek tiek nuo kaimynių atsiliekame prisijungdami prie elektros tinklų.

Reikia paminėti ir „Doing Business“ reitingą, kuriame esame 17-oje vietoje. Tai rodo, kad visoje šioje plotmėje Lietuva ne tik kalba, bet ir užtikrina investicijų atėjimą į Lietuvą.

– Aukštą vietą PEF reitinge Lietuva užima pagal darbo užmokesčio ir našumo santykį. Ar tai reiškia, kad investuotojams Lietuva patraukli, nes čia galima mokėti mažą atlyginimą?

– Nebūtinai. Produktyvumas reiškia, kad vienas žmogus gali atlikti daugiau funkcijų. Tai nereiškia, kad jis turi gauti mažesnį atlyginimą. Jeigu žmogus dirba produktyviai, jis gali per tam tikrą laiko tarpą atlikti dvi ar tris funkcijas. Atlikti našiau, greičiau ir efektyviau. Atlyginimo prasme jis gali uždirbti netgi daugiau, tačiau jis atsvers kokį nors specialistą kitoje šalyje, kuriam tą pačią užduotį atlikti reikia daugiau laiko ir pastangų.

– Kalbėjome apie PEF tyrimą, „Doing Business“ reitingą, yra dar keli kiti. Ar potencialiems investuotojams jie tikrai svarbūs? Ką Jūs pats apie juos manote?

– Reitingas nėra tas kriterijus, pagal kurį pasirenkama šalis. Yra visa eilė kitų. Pirmiausia, tai – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Po to žiūrima į šalies vietą – jos artumą tikslinėms rinkoms. Trečioje vietoje infrastruktūra – keliai, internetas ir t.t.

Reitingai yra pagalbinis faktorius, kada galimas investuotojas gali palyginti skirtingas šalis. Tikrai neteigiu, jog reitingai yra pats svarbiausias dalykas, bet jokiu būdu negalima jų ignoruoti. Juk „Financial Times“ ar Pasaulio bankas turi ilgas procedūras, pagal kurias reitinguoja šalis, apklausia investuotojus. Natūralu, kad juos turime viešinti, ką „Investuok Lietuvoje“ rinkodara ir daro.

– Rusija PEF reitinge taip pat pakilo (iš 64 į 53 vietą), tačiau prognozuojama, kad dėl konflikto Ukrainoje kitąmet ji kris. Šalyje akcijų vertė ir rublio kursas krenta, bus įvesta dar daugiau sankcijų, todėl kapitalas iš Rusijos bėga. Galbūt jis atbėgs į Lietuvą?

– Kapitalas tarsi vanduo. Pinigai eina ten, kur yra užtikrinama grąža, yra saugu tiek politiškai, tiek ekonomiškai – tai yra natūralūs rinkos dėsniai. Natūralu, kad bet kuris konfliktas, nesvarbu, kokioje šalyje jis bebūtų, turi įtakos kapitalo ištekėjimui. Tada tie pinigai ieško kitos vietos, kur jie gautų didžiausią grąžą su mažiausia rizika. Juk šioje srityje viskas labai paprasta – jei nori didelės grąžos, tada reikia daug rizikuoti. Viskas priklauso nuo konkretaus investuotojo rizikos apetito.

Iš Rusijos išėjo didžiuliai pinigų srautai. Vieni šaltiniai sako, kad vien šiais metais šalis neteko apie 200 mlrd. JAV dolerių, kiti teigia, kad dar daugiau. Tie pinigai nueina į artimiausias rinkas – Centrinę ir Rytų Europą, arba Pietryčių Aziją, kitas stipriai augančias šalis. Čia mūsų reitingai, BVP augimas, priklausymas NATO ir Europos Sąjungai, kurie užtikrina papildomą stabilumą, Lietuvai tikrai padeda pritraukiant iš Rusijos išeinančias investicijas.

– Galbūt investuotojas įvertinęs riziką savo pinigus nukreips kur nors į saugią Vakarų Europą, o ne į Lietuvą, kuri savo teritoriją, kai kurių specialistų vertinimu, nuo Rusijos pajėgų galėtų apginti tik kelias valandas?

– Galiu pasakyti, kad, kaip NATO nariai, turime tam tikrus įsipareigojimus iš savo partnerių, kurie yra pažadėję, kad gins mūsų sienas.

Pasikartosiu, kad verslas labai pragmatiškai daro savo sprendimus. Jei investuotojas nori mažos rizikos, jis gali pirkti valstybės skolinimosi lakštus. Kiekviena įmonė pasirenka savo riziką, ji žino savo kompetencijas, bet gale dienos juk pinigai turi uždirbti pinigus. Investuotojų tikrai netenkina pinigų laikymas banko sąskaitoje ir minimalių palūkanų gavimas.

Galiu drąsiai pasakyti, kad mes matome susidomėjimą iš Rusijos, Ukrainos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių įmonių, kurios jau įtraukė Lietuvą į savo ilgąjį sąrašą.

– O tai, kad trečiadienį JAV prezidentas Barackas Obama aplankė Estiją, turėjo įtakos Lietuvos patrauklumui investuotojams?

– Tiesiogiai tai mažai turėtų ką nors pakeisti, nes verslas vadovaujasi savo principais. Nemanau, kad mes turėtume konkuruoti dėl to, kiek kartų JAV prezidentai, ar tai būtų Billas Clintonas, ar George`as Bushas, apsilankys vienoje ar kitoje šalyje. Tai pakankamai antrinis reikalas.

Turime fokusuotis į darbą, investicijų pritraukimą, bet kokiu atveju B. Obamos buvimas Baltijos šalyje prideda labai daug naudos mums visiems.

– Ar „Investuok Lietuvoje“ bendrauja su įstatymų leidėjais, siūlo, kokias reformas galima būtų priimti?

– Be abejo, vidiniuose politiniuose procesuose mes dalyvaujame, nes turime pakovoti už savo investuotojų interesus. Stengiamės daryti įtaką priimant konkrečius įstatymus, pavyzdžiui, Investicijų įstatymą. Taip pat dirbame su savo socialiniais partneriais dėl Darbo kodekso pakeitimų, dėl Mėlynosios kortelės (JAV žaliosios kortos analogija ES – LRT.lt).

– Kokių iniciatyvų planuojate artimiausiu metu?

– Visos iniciatyvos ateina iš mūsų investuotojų. Nesame ta institucija, kuri savo nuožiūra turėtų teikti vienus ar kitus pasiūlymus keisti dabartinius teisės aktus Lietuvoje. Mes darome apklausas, surenkame informaciją iš esamų investuotojų, socialinių partnerių, pavyzdžiui, „Investuotojų forumo“.

Įvertiname situaciją ir, kai matome, kad yra bendras interesas, tik tada pradedame kokio nors įstatymo pakeitimo iniciavimą. Dirbame per Seimo komitetus, politikus, jiems aiškiname, kaip mūsų pasiūlymai padidintų Lietuvos reitingus, konkurencingumą.

– Jūsų pirmtakė Milda Dargužaitė, kuri palikdama agentūrą sukėlė nemenką šurmulį, sakė, kad jautė politinį spaudimą. Ar pats susiduriate su panašiomis problemomis?

– Nenoriu komentuoti, ką sakė M. Dargužaitė, nes ją vertinu kaip gerą specialistę, ir tikrai negaliu komentuoti jos darbinių santykių su viena ar kita ministerija. Galiu šnekėti tik iš savo pozicijos, kad aljansai, teisingų darbinių santykių sukūrimas tiek su ministerijomis, tiek su valdančiąja koalicija, tiek su opozicija yra labai svarbi funkcija tiek šios, tiek kitų įstaigų vadovams. Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu.

– Tai pats dėl to problemų neturite?

– Kaip supratote, ne.

Užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ nuo trečiadienio oficialiai pradės vadovauti laikinai įstaigos vadovo pareigas iki tol ėjęs Arvydas Arnašius.

Ūkio ministras Evaldas Gustas antradienį pasirašė tai numatantį įsakymą, BNS pranešė ministro patarėja Vaiva Gogelienė.

Pasak jos, ministras buvo susitikęs su A.Arnašiumi ir aptarė jo kandidatūrą, o iš specialiųjų tarnybų taip pat nebuvo gauta jokios informacijos, kuri neleistų jam užimti įstaigos vadovo pareigų.

A.Arnašius liepos viduryje laimėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą. Tuomet jis BNS sakė, kad svarbiausia jo užduotis tapus nuolatiniu įstaigos vadovu bus tęsti pradėtus darbus ir toliau siekti pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą.

Anksčiau ekonomikos bakalauro laipsnį bei finansų ir rinkodaros magistro laipsnį turintis A. Arnašius  užėmė vadovaujančias pozicijas bendrovėse „Western Union“, „Johnson & Johnson“ bei  „Price Waterhouse Coopers“.

Kovo pabaigoje iš „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus posto pasitraukė Milda Dargužaitė, įstaigai vadovavusi dvejus metus.

Naujojo "Investuok Lietuvoje" vadovo Arvydo Arnašiaus teigimu, Lietuva yra patraukli investuotojams, nes universitetai paruošia daugybę specialistų, galinčių kalbėti keliomis kalbomis. Taip pat – dėl geografinės padėties, palengvėjusios trečiųjų šalių specialistų imigracijos.

O vienos labiausiai investuotojus atgrasančių problemų yra biurokratinės kliūtys. Verslininkai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas.

"Investuok Lietuvoje" savo darbe yra išskyrusi sektorius, kuriuose Lietuva turi konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Tai – paslaugų centrai, gamyba, gyvybės mokslai, internetinės technologijos (IT).

Apie tai "Kauno diena" ir kalbėjosi su A.Arnašiumi.

– "Investuok Lietuvoje" rezultatai nuolat gerėja. Kodėl užsienio investuotojai vertina galimybes Lietuvoje?

– Iš tiesų 2013 m. fiksuoti geriausi rezultatai nuo "Investuok Lietuvoje" veiklos pradžios, o per šių metų pirmąjį pusmetį, padedant "Investuok Lietuvoje", į Lietuvą jau žengė trylika įmonių, kurios visos kartu sukurs daugiau nei 1,4 tūkst. naujų darbo vietų. Ir pagal pritrauktas naujas įmones, ir pagal naujų darbo vietų skaičių gerokai lenkiame Latviją ir Estiją.

Stabiliai augantį investuotojų susidomėjimą lemia daugybė veiksnių. Tyrimai rodo, kad ir į gamybą, ir į paslaugas investuojančios įmonės svarbiausiu kriterijumi vadina reikiamų darbuotojų pasiūlą. Lietuva tikrai gali pasiūlyti daugybę talentingų įvairių sričių specialistų.
Lietuva labai patraukli paslaugų centrams: šalies universitetai paruošia daugybę specialistų, kurie turi ne tik reikiamų įgūdžių, bet ir moka užsienio kalbų. Be to, Lietuvoje yra dar daug potencialo paslaugų centrų plėtrai.

Palyginkite: Krokuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 91 dirbantis paslaugų centruose, Vilniuje – 61, o Kaune – tik 13. Šioje srityje labai svarbus kalbų mokėjimas.
Kaune neseniai įsikūrė JAV įmonės "Intermedix", teikiančios IT sprendimų ir duomenų bazių paslaugas JAV sveikatos apsaugos sektoriui paslaugų centras. Metų investuotoju tapusi įmonė Kauną pasirinko dėl čia esančių KTU ir Medicinos universitetų, kurie ruošia reikiamos kvalifikacijos specialistus. Pastebime, kad Lietuvoje atliekamos vis sudėtingesnės funkcijos: anksčiau buvo kuriami skambučių ar klientų aptarnavimo centrai, o šiandien Lietuvoje ieškoma finansininkų, IT specialistų, aukštos kvalifikacijos analitikų.

Gamybos projektams ypač svarbios specifinės kompetencijos, pavyzdžiui, metalo apdirbimo, inžinerijos srityse. Istoriškai tokios kompetencijos būdingos Lietuvos regionams, taigi investuotojai čia gali rasti patyrusių labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Įsitikinus lietuvių profesionalumu, jiems patikimos vis sudėtingesnės užduotys. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikiantis "Schmitz Cargobull Baltic" per artimiausius 2–3 metus taps pagrindiniu izoterminių kėbulų ir jų komponentų tiekėju visoms koncerno gamykloms, Klaipėdoje "Advantec" gamina įrenginius naftos ir dujų gavybos pramonei, kurie taip pat technologiškai labai sudėtingi. Tačiau svarbu, kad ši kompetencija būtų perduodama, kad jauni žmonės, ypač regionuose, suvoktų, jog techninių, inžinerinių specialybių absolventai darbo rinkoje labai paklausūs.

Gamybos įmonėms Lietuva taip pat patraukli dėl geografinės padėties – lengvas susisiekimas ir su Rytais, ir su Vakarais, ir su Šiaurės šalimis. Turime išplėtotą logistikos sektorių, neužšąlantį uostą. Į eksportą orientuotos įmonės gali greitai reaguoti į klientų pageidavimus. Pavyzdžiui, investuotojai iš Skandinavijos šalių stebisi, kad gali dieną gaminti, vakare sukrauti produkciją į laivą, o iš ryto ją jau pardavinėti Skandinavijoje. Toks greitis versle – didžiulis pranašumas.
Renkantis vietą investicijoms kartais įtakos turi ir subjektyvūs kriterijai. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybė, kitų panašių įmonių patirtis šalyje. Pasitaiko atvejų, kai investuotojas galutinai apsisprendžia tik pamatęs, kad panašaus pobūdžio įmonės labai sėkmingai veikia Lietuvoje. Tai leidžia drąsiau žengti į naują rinką.

Svarbus ir viešojo sektoriaus vaidmuo, todėl mūsų investicinį patrauklumą didina viešojo sektoriaus efektyvumo augimas, lėtai, tačiau mažėjantis perteklinis reguliavimas. Pavyzdžiui, šiais metais teritorijų planavimas, darbo santykių administravimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigracija tapo šiek tiek paprastesni. Visa tai investuotojams labai svarbu.
Galiausiai įtakos turi ir pasaulinės tendencijos. Per recesiją įmonės visame pasaulyje investavo atsargiau, labiau siekdamos optimizuoti veiklą, o ne plėstis. Šiuo metu nauji investuotojai situaciją vertina drąsiau, o seniau Lietuvoje įsikūrusios įmonės sparčiai ir sėkmingai plečiasi. Įgauname vis daugiau investuotojų pasitikėjimo, o tai skatina dar daugiau užsienio įmonių domėtis verslo galimybėmis Lietuvoje.

– Daugelis investuotojų dažniausiai išskiria vieną didelę šalies problemą – sudėtingą, ilgą biurokratiją. Ar šiuo atžvilgiu yra daroma kokia nors pažanga?

– Taip, biurokratinės kliūtys yra problema. Šiais metais drauge su asociacija "Investuotojų forumas" atlikome Lietuvoje investavusių įmonių apklausą. Net 80 proc. investuotojų nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį į darbo santykių reguliavimą, 81 proc. apklaustųjų teigia kartais arba dažnai susiduriantys su darbo santykių reguliavimo problemomis savo kasdienėje veikloje.

Neseniai priimti įstatymo pakeitimai dėl administracinės naštos palengvinimo, pavyzdžiui, atsisakyta popierinių atsiskaitymo lapelių įteikimo galimybės, nustatytos darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo žurnalų formos. Sunku patikėti, tačiau vien šis reguliavimo palengvinimas leis verslui kasmet sutaupyti milijonus. Tačiau Lietuva vis dar turi vieną griežčiausių Darbo kodeksų Europoje.

Palengvėjo trečiųjų šalių specialistų imigracija. Šiuo metu darbdavys gali įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistą ne iš ES šalies vos per dvi savaites, jei tokio specialisto nėra Lietuvoje ir jam įsipareigojama mokėti 7 000 litų ar didesnę algą. Tai svarbu ne tik verslo – vietinio ir investuotojų – plėtrai, bet ir vietinių specialistų kompetencijai – aukštos kvalifikacijos kolegos gali apmokyti vietinius darbuotojus. Tiesa, Lietuvoje nustatyta trijų vidutinių šalies atlyginimų riba, daugelyje ES valstybių – pusantro.

Investuotojai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas. Kasdienėje veikloje teigia dažnai susiduriantys su viešojo intereso gynimo problemomis. "Investuok Lietuvoje" nuolat konsultuoja įstatymų leidėjus, bendradarbiauja su ministerijomis ir kitomis institucijomis siekdama, kad verslo aplinka Lietuvoje būtų palankesnė investicijoms (kartu ir vietos verslui). Situacija gerėja, tačiau konkurencija dėl investicijų pritraukimo taip pat auga, todėl konkurencingumo didinimo ir biurokratinės naštos mažinimo sričiai "Investuok Lietuvoje" skiria daug dėmesio.

– Kas pastaraisiais metais padaryta, kad šalis taptų patrauklesnė investuotojams? Kaip manote, kas pirmiausia dar turėtų būti padaryta?

– Tai – labai platus klausimas, nes investuotojai atkreipia dėmesį į daugybę aspektų. Vis dėlto pastaraisiais metais buvo pasiekta nemažai permainų, gerinančių verslo aplinką ir investicinį patrauklumą.

Be mano jau paminėtų dalykų: teritorijų planavimo, darbo santykių administracinės naštos mažinimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigracijos palengvinimo – kuriais "Investuok Lietuvoje" atstovai konsultavo įstatymų leidėjus, verta paminėti aktyvią veiklą formuojant Lietuvos infrastruktūros plėtros koncepciją ir siekiant efektyvesnių prisijungimo prie infrastruktūros procesų. Investuotojams turi būti sukurtos sąlygos paprastai ir aiškiai prisijungti prie elektros, vandens, dujų ir komunikacijų, nes kiekvienoje savivaldybėje vis kitokia tvarka  ir nenuspėjami terminai gali tapti pagrindine kliūtimi, trukdančia pritraukti daugiau investicijų. Norėdami sėkmingai konkuruoti regione privalome pastebimai tobulinti šią sritį.

2013 m. Lietuva per dešimt pozicijų pakilo "Doing business" reitinge, tapdama 17 verslui palankiausia šalimi pasaulyje ir šešta Europoje. Tokį šuolį lėmė kelios reformos: 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, kuris sudarė galimybę norintiesiems pradėti savo verslą steigti naują įmonę neturint minimalaus įstatinio kapitalo, sudaryta galimybė ją steigti elektroniniu būdu. Buvo sutrumpintas įmonės registravimo terminas PVM mokėtojų registre, sutrumpėjo statybos leidimų išdavimo trukmė, keitėsi kredito gavimo tvarka.

Aktyviai dirbame srityse, kuriose Lietuva "Doing Business" reitinge pasirodė prasčiausiai – prisijungimo prie elektros ir investuotojų apsaugos kriterijais. Bendromis pastangomis su "Lesto" ir atsakingomis institucijomis siekiame sutrumpinti prijungimo darbų procesą ir padaryti jį kuo paprastesnį investuotojams. Kartu su Ūkio ministerija teikiame metodines pastabas Pasaulio Bankui dėl investuotojų apsaugos kriterijaus, kad Lietuvos vertinimas geriau atitiktų realias sąlygas ir nebūtume įvertinti prasčiau, nei turėtume būti. Statybos leidimų gavimo proceso tobulinimas taip pat yra vienas investicinės aplinkos gerinimo veiklos prioritetų.

Teigiamos permainos lėmė labai gerus Lietuvos rezultatus kituose investuotojams aktualiuose reitinguose: konsultacijų įmonės "PriceWaterhouseCoopers" sudarytoje "Pažangios ekonomikos ataskaitoje Lietuvos investicinio patrauklumo potencialas įvertintas geriausiai Centrinės ir Rytų Europos regione, įtakingo užsienio politikos leidinio "Foreign policy" "Pasirengimo pokyčiams indekse" 2013 m. Lietuva užėmė septynioliktą vietą tarp 90 vertintų pasaulio valstybių ir buvo pirmoji Rytų Europos regione, o patrauklumo užsienio investicijoms reitinge Lietuvai skirta antra vieta Europoje ir šešiolikta pasaulyje.

"The Financial times" leidinys "FDI magazine" Vilniui skyrė pirmą vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą ir šeštą vietą pagal palankumą verslui. Visa tai rodo, kad Lietuvos patrauklumas investicijoms pastaraisiais metais tikrai sparčiai auga.

Šie reitingai verslo pasaulyje laikomi labai patikimais ir investuotojai iš tiesų atkreipia dėmesį į jų rezultatus. Todėl ne tik siekiame aukštesnių pozicijų, bet ir aktyviai viešiname savo rezultatus tikslinėse rinkose.

Investuotojų nuomone, opiausia problema, kuri turi būti sprendžiama, – darbo santykių reguliavimas. Tačiau, norint išlaikyti konkurencingumą, svarbu ir toliau tobulinti leidimų dirbti ir gyventi išdavimo aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių sistemą, infrastruktūros plėtros efektyvumą, siekti didesnio skaidrumo mokesčių srityje.

Kaip minėjau, investuotojai svarbiausiu kriterijumi laiko darbuotojų pasiūlą, todėl ši sritis jokiu būdu negali būti užmiršta. Jau šiandien Europoje yra 20 mln. laisvų darbo vietų, daugiausia – gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistams, skaičiuojama, kad iki šio dešimtmečio pabaigos trūks dar 16 mln. darbuotojų. Tačiau tarp abiturientų šios specialybės, deja, nėra populiarios. Todėl, be įstatyminių investicinės aplinkos gerinimo aspektų, labai svarbu ir padėti abiturientams pasirinkti perspektyvias profesijas, kurių atstovų jau šiandien trūksta Europoje, o greitai gali pradėti trūkti ir Lietuvoje.

Visi šie darbai, skirti investicinės aplinkos gerinimui ir Lietuvos konkurencingumo didinimui bus nuosekliai sudėlioti "Investuok Lietuvoje" rengiamoje ilgalaikėje investicijų pritraukimo strategijoje, kurią savo partneriams, valdybai ir patarėjų tarybai ketiname pristatyti jau šį rudenį.

– Kokių verslo šakų investuotojai labiausiai domisi Lietuva ir dėl ko?

– "Investuok Lietuvoje" savo darbe yra išskyrusi sektorius, kuriuose turime konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Tai – paslaugų centrai (finansų ir apskaitos, HR, IT ir kiti), gamyba (mechaninė inžinerija ir elektros prietaisai/įranga), gyvybės mokslai (biotechnologijos), IT (duomenų centrai ir IT produktų kompanijos).

Pavyzdžiui, dėl Lietuvoje gerai išplėtotų informacinių technologijų ir išsilavinusių, keliomis kalbomis kalbančių darbuotojų pasiūlos šiais metais Vilnius pripažintas investicijoms į paslaugų centrus patraukliausiu miestu Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai, kad Lietuva tokiems projektams itin palanki, rodo ir jau egzistuojančių paslaugų centrų, pavyzdžiui, "Barclays", "CSC" plėtra, ir nauji į Lietuvą ateinantys investuotojai.

Esame patrauklūs ir IT įmonėms, IT produktų kūrimui ir testavimui – tai rodo sparčiai į Lietuvą žengiantys žaidimų industrijos investuotojai, kuriuos domina galimybė išnaudoti Lietuvos IRT technologijas kartu būnant šalia tikslinių rinkų.

Gamybos srityje Lietuva turi didžiulį potencialą, ypač elektronikos, mechanikos, inžinerijos srityse. Lietuvoje jau veikia "Ryanair" C lygio orlaivių remonto ir priežiūros terminalas, reikalaujantis aukštos kompetencijos specialistų.

Didžiosios Britanijos įmonė "Intersurgical" Pabradėje gamina tikslumo reikalaujančią gyvybės palaikymo įrangą. Mumis taip pat domisi Skandinavijos šalių naftos ir dujų gavybos technologijų įmonės – Lietuva gali pasiūlyti ypatingo tikslumo metalo apdirbimą, kuris būtinas šiam sektoriui.

– Kokių šalių verslininkai pastaraisiais metais daugiausia investavo Lietuvoje?

– 2014 m. pirmąjį pusmetį pirmauja Norvegijos ir JAV investuotojai. 2008–2013 m. daugiausia investicijų sulaukėme iš Norvegijos, Švedijos ir JAV.

– Kokius svarbiausius tikslus sau keliate per artimiausius porą metų?

– Per 2014 m. keliame sau tikslą pritraukti 25 naujus investuotojus, kurie sukurtų 1 tūkst. 800 naujų darbo vietų. Iš jų 75 proc. projektų ir 1 tūkst. 200 naujų darbo vietų turėtų būti sukurta aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Taip pat planuojame pritraukti 130 naujų potencialių investuotojų (angl. Leads). Pirmojo pusmečio rezultatai leidžia tikėtis, kad šių tikslų pavyks pasiekti: šiuo metu pritraukta 13 naujų projektų, 85 proc. jų – aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

Kalbant apie ilgalaikę strategiją vadovaujamės konkrečiais principais: atliekame tikslinių rinkų ir sektorių analizę, siekiame maksimaliai išnaudoti resursus, esamų investuotojų ir partnerių tinklą bei traukti projektus, kurie formuotų teigiamą Lietuvos įvaizdį kitiems investuotojams.
Vis dėlto jokios ilgalaikės strategijos negalėsime sėkmingai įgyvendinti be partnerių, todėl labai svarbu, kad investicijų svarba būtų suvokiama nacionaliniu lygiu ir kertiniai principai bei investicijoms pritraukti teikiamas prioritetas nesikeistų pasikeitus vyriausybėms. Pavyzdys galėtų būti Airija, kurioje visos pagrindinės šalies partijos yra labai aiškiai ir vienbalsiai deklaravusios, kad teikia prioritetą investicijų pritraukimui, dėl to nekyla jokių diskusijų. Šiandien Airijos investicijų plėtros agentūra yra viena sėkmingiausių pasaulyje ir tai priklauso ne tik nuo puikaus agentūros darbo, bet ir nuo sugebėjimo bendrai dirbti. Tikiuosi, kad taip bus ir Lietuvoje.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą laimėjęs laikinai įstaigos vadovo pareigas ėjęs Arvydas Arnašius teigia, kad svarbiausiais uždavinys yra užtikrinti įstaigos darbų tęstinumą.

„Svarbu, kad būtų tęstinumas. Manau, kad ir pačiai Lietuvai svarbu, kad investicijų pritraukimo srityje būtų tęsiamas darbas su galimais ir esamais investuotojais. Daug dar darbų gali ir turės būti atlikta, čia tik viena dalis, o darbai nelaukia“, - penktadienį po „Investuok Lietuvoje“ konkurso BNS teigė A.Arnašius.

Anot jo, pastaruosius 5 mėnesius būnant laikinuoju įstaigos vadovu kartu su „Investuok Lietuvoje“ komanda buvo identifikuotos tikslinės rinkos ir veiklos sritys, kurios turi konkurencinį pranašumą prieš kitas valstybes. Būtent šiose srityse, pasak įstaigos vadovo, ir bus siekiama pritraukti užsienio investuotojų.

„Lietuva tikrai turi išsilavinusių specialistų, patogią geografinę padėtį. Šiuo metu turime apie 165 kompanijas, kurios yra projektinėje stadijoje. Mūsų tikslas - kad tam tikra dalis jų ateitų į Lietuvą. Metų gale mes turime pritraukti 25 projektus, sukurti 1800 darbo vietų ir tai yra pagrindiniai rodikliai, kuriuos turime pasiekti“, - kalbėjo A.Arnašius.

Paklaustas, ar nejaučia priešiškumo iš valdžios atstovų, dėl ko vasario pabaigoje įstaigą paliko dvejus metus jai vadovavusi Milda Dargužaitė, A.Arnašius teigė, kad investicijų pritraukimas turi vykti bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalies institucijoms.

„Iš tikro tai yra nuolatinis procesas, aljansų susikūrimas ir bendradarbiavimas yra būtina šio darbo dalis. Jokiu būdu negali izoliuoti savęs, kadangi investicijų pritraukimas tai nėra vien tik „Investuok Lietuvoje“ darbas, tai visų pirma yra visų valstybės institucijų darbas, tame tarpe ir ministerijų, ir Vyriausybės. Aišku mes turime kompetenciją ir tomis kompetencijomis dalinamės, tačiau galiausiai mes turime suderinti savo veiklą su Ūkio ministerija ir Vyriausybe, suderinti tam, kad būtų tikslingai siekaiam užsibrėžto rezultato“, - kalbėjo A.Arnašius.

Jis dar kartą pabrėžė, jog svarbiausia yra tęstinumas: „Visi investuotojai žiūri į stabilumą, tiek politinį, tiek ekonominį, tiek pačios valstybės sugebėjimą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų ir čia labai svarbu, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir teisingi“.

Ekonomikos bakalauro laipsnį bei finansų ir rinkodaros magistro laipsnį turintis A.Arnašius penktadienį laimėjo Ūkio ministerijos skelbtą „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą. Artimiausiu metu ūkio ministras Evaldas Gustas planuoja susitikti su A.Arnašiumi, BNS informavo ministro patarėja Vaiva Gogelienė.

Kovo pabaigoje iš „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus posto pasitraukė Milda Dargužaitė, įstaigai vadovavusi dvejus metus.

Pernai „Investuok Lietuvoje“ teigia pritraukusi 22 naujus investicijų projektus, iš kurių 16 - paslaugų centrai, 6 - gamybos projektai. Iš viso pernai pritraukta 74,3 mln. litų investicijų, arba 62 proc. mažiau nei užpernai, kai jos siekė 194,4 mln. litų. Tačiau investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius išaugo 37 proc. - iki 1,5 tūkstančio.

Rusijos kapitalo pasaulinė nemokamų žaidimų išmaniesiems įrenginiams ir socialiniams tinklams kūrėja "Game Insight" ketvirtadienį atsidarė savo būstinę Vilniuje.

Registrų centro duomenimis, bendrovė įregistruota Vilniuje, Goštauto g. 40 esančiame biurų centre. Bendrovės įstatinis kapitalas - 75 tūkst. litų.

Nurodoma, kad "Game Insight" užsiima žaidimų kūrimo ir valdymo veikla.

Viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" pranešime nurodoma, kad daugiau nei 250 mln. vartotojų visame pasaulyje turinti įmonė iš būstinės Vilniuje rūpinsis tarptautinėmis operacijomis, rinkodara, žaidimų kūrimu ir verslo vystymu visuose pasaulio regionuose.

Šiuo metu "Game Insight" turi 15 žaidimų kūrimo studijų ir daugiau nei 900 žaidėjų kūrėjų visame pasaulyje.

"Tikimės, kad "Game Insight" biuras Europos Sąjungos šalyje padės sustiprinti mūsų pozicijas Europoje, kuri yra viena svarbiausių mūsų rinkų, ir kartu įsitvirtinti kaip pasaulinei kompanijai. Mums šis žingsnis yra labai svarbus, todėl pati asmeniškai vadovausiu būstinės Vilniuje startui", -pranešime spaudai teigė "Game Insight" įkūrėja ir valdybos pirmininkė Alisa Čumačenko.

"Investuok Lietuvoje" generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, "Game Insight" žingsnis į Lietuvą įrodo šalies patrauklumą kūrybiniams aukštųjų technologijų projektams.

"Tai, kad viena iš pasaulinių mobiliųjų žaidimų lyderių pasirinko Vilnių savo Europos biurui rodo, kad galime pasiūlyti idealią platformą sparčiai verslo plėtrai: talentingus specialistus, pažangią interneto infrastruktūrą, palankią verslo aplinką bei galimybes bendradarbiauti tiek su Rytais, tiek su Vakarais", - pranešime sakė A.Arnašius.

Anot jo, tokio dydžio bendrovės atėjimas į Lietuvą padės atkreipti kitų aukštųjų technologijų verslų dėmesį į Lietuvą bei prisidės prie šios srities plėtros šalyje.

Registrų centro duomenimis, 66,67 proc. "Game Insight" akcijų valdo bendrovės vadovas, Rusijos pilietis, Igoris Matsaniukas, 20 proc. - taip pat Rusijos pilietė A.Čumačenko, 13,3 proc. - Rusijos pilietis Sergejus Avetikovas.

Beveik pusė Vokietijos įmonių Lietuvoje teigia 2014 metais ketinančios daugiau investuoti ir įdarbinti daugiau darbuotojų nei pernai, o 9 iš 10 Vokietijos investuotojų ir vėl pasirinktų Lietuvą – rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atlikta Baltijos šalyse įsikūrusių Vokietijos verslininkų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2004 metų atliekamos apklausos rezultatai 2014 metais atspindi optimistines visose trijose Baltijos šalyse dirbančių Vokietijos verslininkų nuotaikas, tačiau ypatingai išsiskiria Lietuva. Beveik 60 proc. Lietuvoje dirbančių Vokietijos investuotojų tikina gerai vertinantys šalies ekonomikos perspektyvas, o du trečdaliai tikina, kad 2014 m. perspektyvos atrodo geresnės nei pernai. Latvijoje ir Estijoje ekonomikos perspektyvas teigiamai vertina atitinkamai 22 proc. ir 32 proc. Vokietijos investuotojų. Šiose šalyse Vokietijos verslininkai pastebi ir mažesnį pagerėjimą lyginant su 2013 m.: kad pagerėjo situacija Estijoje mano tik 29 proc. Estijoje įsikūrusių Vokietijos verslininkų, teigiamas permainas Latvijoje pastebi 53 proc.

Apklausos sudarytojų nuomone, pakilias nuotaikas Lietuvoje lemia ne trumpalaikiai reiškiniai, o stabili paskutiniųjų dviejų metų ekonominė plėtra ir ateinančių dviejų metų prognozės, kuriuose numatomas mažiausiai 3 proc. augimas. Tikėtina, kad ekonomikos plėtra šiais metais pasieks naują rekordinį lygį.

„Teigiami Vokietijos verslininkų įvertinimai atspindi gerėjančias nuotaikas visoje Europoje, tačiau tai, kad Lietuva vertinama išskirtinai gerai, yra puikus įvertinimas Lietuvos investicinio klimato gerėjimui. Kiekvienam naujam investuotojui labai svarbūs kitų šalyje veikiančių užsienio investuotojų atsiliepimai, todėl neabejoju, kad tokie Vokietijos verslininkų komentarai paskatins ir daugiau Vokietijos įmonių pasidomėti galimybėmis Lietuvoje“, – teigia Ūkio ministras Evaldas Gustas.

Lietuvoje investavę vokiečiai taip pat yra labiau patenkinti savo įmonės ekonomine situacija: tik pusė iš Latvijoje ir Estijoje investavusių įmonių ekonominę įmonės situaciją vertina gerai, o Lietuvoje tokių net 72 proc. Nei vienas respondentas Lietuvoje įmonės ekonominės situacijos neįvertino blogai.

Optimistiniai lūkesčiai pranašauja ir Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių plėtrą: daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių prognozuoja eksporto augimą (Estijoje – 22 proc., Latvijoje – 31 proc.), beveik pusė ketina didinti ir investicijas, ir darbuotojų skaičių. Per visą dešimtmetį vykdomų apklausų istoriją tai – rekordinis rodiklis Lietuvai. Latvijoje ir Estijoje tokių planų turi mažiau nei trečdalis Vokietijos įmonių.

Baltijos šalys teigiamai įvertintos ir lyginant su 13 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Beveik visi Lietuvos ir Estijos, kaip vietos verslui vystyti, kriterijai įvertinti aukščiausiais balais.

„Šioje apklausoje atsispindinti investuotojų nuomonė rodo, kad Baltijos valstybės ir ypač Lietuva tampa vis patrauklesnės Vokietijos investuotojams. 90 proc. Lietuvoje investavusių Vokietijos įmonių tikina, kad investiciją mielai pakartotų, daugiau nei pusė planuoja plėtrą. Visa tai rodo, kad verslo aplinka Lietuvoje itin palanki, tačiau turime nesustoti ir toliau didinti savo konkurencingumą regione. Ypač turint omenyje, kad Vokietijos verslas dar tikrai nėra išnaudojęs visų galimybių: Centrinės ir Rytų Europos regione dominuoja investicijos iš Vokietijos, o Lietuvoje Vokietijos verslas – ketvirtas pagal investicijų dydį“,  ̶  teigia „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus pareigas Arvydas Arnašius.

Šiais metais visose trijose šalyse aiškiai pastebima, kad ir toliau tikimasi skubių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių veiksmų, siekiant valdžios organų veiklos ir viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, taip pat mokestinių klausimų svarstymo bei mokesčių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo. Apklaustųjų įmonių atstovų nuomone, išlieka aktualūs darbo rinkos klausimai. Politiniai ir ekonominiai sprendimai ypač laukiami kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir profesinio ugdymo sistemų srityse. Lietuvoje veikiančios Vokietijos įmonės taip pat akcentuoja darbo teisės lankstumo didinimo poreikį. Dažniausiai įvardijamas vokiškų įmonių pasiūlymas nacionalinėms vyriausybėms – praktinio ir į ateitį orientuoto profesinio ugdymo įvedimas.

Užsienio investicijas skatinančiai agentūrai „Investuok Lietuvoje“ po Mildos Dargužaitės pasitraukimo laikinai vadovaus buvęs jos pavaduotojas Arvydas Arnašius.

Agentūra pranešė, kad laikinąjį vadovą oficialiai patvirtino Ūkio ministerija.

„Investuok Lietuvoje" veikla pritraukiant užsienio investicijas yra svarbi ne tik dabartinei Lietuvos ekonomikai kuriant darbo vietas šalyje, bet ir formuojant mūsų šalies įvaizdį ateičiai. Dabartinė mūsų veikla demonstruoja gerus rezultatus, tačiau visuomet yra kur tobulėti“, ‒ pranešime sakė A.Arnašius.

A.Arnašius anksčiau užėmė vadovaujančias pozicijas bendrovėse „Western Union“, „Johnson & Johnson“ bei  „Price Waterhouse Coopers“.  Anot pranešimo, jis turi daugiau nei 15 metų tarptautinės patirties valdymo, procesų optimizavimo, finansų ir rinkodaros, startuolių ir naujų verslų vystymo srityse.

Laikinasis vadovas yra įgijęs ekonomikos bakalauro laipsnį Vilniaus universitete bei finansų ir rinkodaros magistro laipsnį Ilinojaus universitete.

Ūkio ministerija ketina skelbti konkursą „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus pareigoms užimti.  A.Arnašius generaliniu direktoriumi dirbs iki konkurso rezultatų paskelbimo.

Dvejus metus vadovausi „Investuok Lietuvoje“, jos generalinė direktorė M.Dargužaitė vasario pabaigoje paskelbė, jog atsistatydina iš pareigų.

M.Dargužaitė 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja - ji kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais. Iki tol ji dirbo viceprezidente JAV investicijų banke „Goldman Sachs“.