Aktyvi klaipėdietė nori išsiaiškinti: kodėl Taikos prospekte, ties 21B namu, atšalus orams nuspręsta sodinti egles ir pušis?

Moters teigimu, darbų vadovas apie tai atsisakė jai atskleisti detalesnę informaciją.

Jie tyčiojasi iš medžių ar iš žmonių? Darbininkai sako, kad jiems valdžia įsakė ir jie dirba. Ieškokite valdžios, sako jie, o kur tos valdžios ieškoti, mes nesupratome.

"Kai yra 15 laipsnių šalčio, jie sodina medžius. Pro langą matau, kad pasodinti jau penki. Tačiau eidama link Sausio 15-osios gatvės mačiau ir daugiau eglių bei pušų. Jie tyčiojasi iš medžių ar iš žmonių? Darbininkai sako, kad jiems valdžia įsakė ir jie dirba. Ieškokite valdžios, sako jie, o kur tos valdžios ieškoti, mes nesupratome. Pasirodo, medžiai nelietuviški, iš Olandijos. Daug metų nugyvenau, bet dar nemačiau, kad gruodžio mėnesį, esant minus penkiolikai, būtų sodinami medeliai ir dar atvežtiniai. Darbų vadovas, kuris nesiteikė pasakyti savo pavardės, tarstelėjo, kad viskas bus sutvarkyta", – kalbėjo skaitytoja.

"Klaipėdos želdinių" vadybininkas Arvydas Kveselis atsakė, kada tinkamas metas medžiams sodinti.

"Jeigu sodina plikomis šaknimis, tada galima sakyti, kad egles ir pušis jau palaidojo. Šiaip galima sodinti, bet spygliuočiams šaltis nėra vitaminas. Nėra baisios tragedijos, kad juos sodina šiuo metu. Tik nežinau, kada iškastas pats gumulas. Jeigu gumulas iškastas šią arba praėjusią savaitę, tada didelė tikimybė, kad neprigis. Čia gyvas daiktas, sunku pasakyti, nes yra daug niuansų. Jeigu spalio, lapkričio mėnesį, kai dar nebuvo didelių šalnų, tai 90 procentų, kad augalas gyvens", – tikino A.Kveselis.

Nuvykę apžiūrėti, žurnalistai įsitikino: Taikos prospekte, ties 21A ir 21B namais, iš tiesų stūkso neseniai pasodinti ne tik spygliuočiai, bet ir lapuočiai.

Ties Taikos pr. 21-uoju namu taip pat buvo matyti ant žemės paguldyti medžiai, paruošti sodinimui.

Pėsčiųjų tilto per geležinkelį prižiūrėtojai, neapsikentę smėlio ir druskos mišinio vagysčių, ant dėžės pakabino spyną. Miesto viešųjų erdvių prižiūrėtojai kol kas tokių drastiškų priemonių nesiima, tačiau patirtus nuostolius jau skaičiuoja.

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadybininkas Arvydas Kveselis pasakojo, kad paspaudus šaltukui, pasnigus, tapus slidžiai dangai pradeda dingti smėlis iš mieste sustatytų dėžių.

Tačiau, anot jo, pavagiami kiekiai nėra tokie dideli, kaip būdavo anksčiau.

„Žmonės nori prie laiptinių pasiberti ir pasiima. Jei kas saujelę paima, tai labai didelės bėdos nėra. Svarbiausia, kad nelaužytų dėžių. Daug smėlio nedingsta, nes žmonės bijo susipurvinti rankas“, – teigė  A.Kveselis.

Pasak vadybininko, per žiemą iš smėlio dėžių dingsta apie 0,5 kubinio metro smėlio ir druskos mišinio. Anksčiau šie kiekiai buvo kur kas didesni. Svarstyta ant dėžių net kabinti spynas.

Tačiau šios minties atsisakyta, nes spynos užšaldavo, neatsirakindavo, greitai surūdydavo.

„Gal vagysčių sumažėjo ir dėl to, kad mieste padėta mažiau pačių dėžių. Darbuotojų brigados, prižiūrinčios viešąsias erdves, mišinį vežiojasi su savimi“, – svarstė A.Kveselis.

Mieste yra išdėliota daugiau nei 70 dėžių su smėlio ir druskos mišiniu. Jos padėtos vietose, kur daugiausia vaikšto žmonių, prie pėsčiųjų perėjų.

Spyną ant dėžės su smėlio ir druskos mišiniu pakabino pėsčiųjų tiltą per geležinkelį prižiūrinti įmonė. Darbuotojai pasakojo, kad mišinys buvo vagiamas nuolat.