Pastaruosiuose rinkimuose dažniausiai minimos tokios savybės kaip sumanumas, patikimumas, turima ekonomisto ar ekonomistės patirtis, darbas paprastų žmonių labui, kompetentingumas, ryžtingumas.

Prieš rinkimus svarstę savo balsą atiduoti už Gitaną Nausėdą respondentai dažniausiai kaip argumentą įvardindavo ekonomisto patirtį bei sumanumą, ketinę balsuoti už I. Šimonytę – taip pat akcentavo sumanumą, bet kartu ir tai, kad kandidatė yra moteris. Tuo tarpu teiginys, kad kandidatas į prezidentus yra ryžtingas, griežtas ir kompetentingas, dažniausiai būdavo pabrėžiamas argumentuojant, kodėl pasirinkta balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį.

Visgi ne tik kompetencijos ir tikėjimas kandidato patikimumu vertė atiduoti savo balsą už vieną ar kitą pretendentą. Respondentai kaip reikšmingą veiksnį minėjo ir išvaizdą, ir jaunystę, ir nesibodėjimą reikalui esant rizikuoti.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12–26 atliktų apklausų duomenimis, ketinę balsuoti už G. Nausėdą svarbiausiais tokio sprendimo kriterijais laikė tai, kad jis yra ekonomistas – tą nurodė 22 proc. už jį ketinusių balsuoti respondentų.

Tai, kad G. Nausėdą renkasi dėl to, jog jis protingas, sumanus ir mąstantis, deklaravo 20 proc. rinkėjų.

Tai, kad G. Nausėdą renkasi dėl to, jog jis protingas, sumanus ir mąstantis, deklaravo 20 proc. rinkėjų. 14 proc. tvirtino, kad G. Nausėda apskritai yra geriausias pasirinkimas iš visų esamų kandidatų. 13 proc. savo pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą grindė tuo, kad jis išsilavinęs, plataus akiračio ir intelektualus.

Tokie išrinktojo prezidento bruožai kaip išvaizda (6 proc.), solidi ir ori laikysena (6 proc.), gebėjimas bendrauti (7 proc.), diplomatiškumas (9 proc.), profesionalumas (8 proc.) ar įsitikinimas, kad jis tesės pažadus (9 proc.) taip pat buvo minimi, argumentuojant pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą.

Tuo tarpu antrajame ture pastarajam nusileidusios I. Šimonytės išskirtų bruožų paveikslas paįvairintas argumentu, kad ji yra moteris. Tai, kad lytis yra svarbi renkantis ją kaip prezidentę nurodė 15 proc. apklaustųjų. Kitos labiausiai pabrėžtos asmens savybės sutapo su G. Nausėdos įvardintomis – tai, kad I. Šimonytę renkamasi dėl to, kad ji sumani ir protinga nurodė 18 proc., dėl to, kad ji ekonomistė – 15 proc.

Visgi lyginant balsuoti ketinusių už I. Šimonytę argumentus su G. Nausėda esama ir daugiau skirtumų. 9 proc. nurodė, kad prezidento rinkimuose pasirinkti I. Šimonytę ketina dėl to, kad tai, priešingai nei G. Nausėda, yra patyrusi politikė, 8 proc. – dėl to, kad ji yra tvirta ir griežta , o 7 proc. – už jos konkretumą ir aiškiai bei realistiškai suartikuliuotą programą. 6 proc. išskyrė I. Šimonytės darbštumą ir energingumą.

Aiškindami, kodėl balsą rinkimuose ketino atiduoti už premjerą Saulių Skvernelį rinkėjai įvardino dalį tų pačių savybių, kuriomis grindė pasirinkimą balsuoti ir už G. Nausėsą, ir už I. Šimonytę.

S. Skvernelio kompetencijas ir profesionalumą nurodė 17 proc. piliečių, o patikimumą, atsakingumą ir duotų pažadų vykdymą 16 proc. Tačiau, priešingai nei I. Šimonytės ir G. Nausėdos atveju, S. Skvernelį prezidento poste sėdintį norėję matyti rinkėjai akcentavo tvirtumą, ryžtą ir griežtumą – tai deklaravo 18 proc. Išrinktojo prezidento G. Nausėdos atveju, tokia savybė nebuvo apskritai išskirta kaip argumentas, o I. Šimonytės atveju kandidatės griežtumą ir ryžtingumą akcentavo 8 proc. apklaustųjų.

Galiausiai tarp daugiausiai gyventojų paramos pirmajame rinkimų ture surinkusių kandidatų trauktis, jei nelaimės prezidento rinkimų žadėjęs S. Skvernelis, išsiskyrė tuo, kad žmonės, argumentuodami pasirinkimą balsuoti už jį, pabrėžė kovą su korupcija (7 proc.), premjero sąžiningumą (5 proc.) bei drąsą ir nebijojimą rizikuoti (5 proc.).

Ketvirtoje prezidentinių lenktynių vietoje likusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį trečdalis (34 proc.) sakiusių, kad balsuos už jį, nurodė politinę patirtį, 21 proc. socialdemokrato patikimumą ir tikėjimą, kad bus vykdomi duodami pažadai. Taip pat kaip argumentai buvo paminėti V. P. Andriukaičio užsienio politikos išmanymas (16 proc.), sąžiningumas (15 proc.) ir įsivaizdavimas, kad tapęs prezidentu jis dirbs paprastų žmonių labui.

Pasirinkimas balsuoti už filosofą Arvydą Juozaitį buvo grindžiamas tuo, kad šis kandidatas yra protingas (26 proc.), dirbs paprastų žmonių labui (22 proc.). Taip pat akcentuotas tarp kitų kandidatų nefigūravęs argumentas – tai, kad A. Juozaitis yra patriotas ir tautinės politikos atstovas. Tai nurodė 18 proc. už jį balsuoti ketinusių respondentų. Tai, kad, jų manymu, A. Juozaitis sąžiningas deklaravo 15 proc. jo rinkėjų, o kad patikimas ir neįsivėlęs į skandalus – po 8 proc. už jį balsuoti ketinusių.

Didžioji dalis balsą atiduoti ketinusių už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nurodė, kad jis atstovauja jų pažiūroms. Taip manančių buvo net 70 proc. Tai, kad jų manymu V. Tomaševskis yra patikimas, nurodė 25 proc. Kaip argumentas balsuoti už europarlamentarą buvo nurodytas ir faktas, kad jis turi šeimą (17 proc.), 6 proc., kad jis tikintis ir geras katalikas. 12 proc. neturėjo konkretaus paaiškinimo, kodėl renkasi V. Tomaševskį ir nurodė, kad šis politikas tiesiog patinka.

Pusė (48 proc.) balsą ketinusių atiduoti už Mindaugą Puidoką teigė, kad pagrindinė tokio sprendimo priežastis yra tai, kad šis politikas yra jaunas ir 13 proc. įžvelgė M. Puidoko perspektyvas ateičiai. 18 proc. buvo įsitikinę, kad M. Puidokas dirbs paprastų žmonių labui, 14 proc. pabrėžė politiko darbštumą, o 8 proc. iš „valstiečių“ partijos išmesto politiko nepriklausimą partijoms.

Balsuoti ketinę už iš prezidentinių varžybų anksčiau laiko pasitraukusį Seimo narį Naglį Puteikį dažniausiai nurodydavo įsitikinimą, kad politikas dirbs dėl paprastų žmonių (22 proc.), bus vienodai teisingas visiems (14 proc.), vykdys pažadus (11 proc.), yra protingas (10 proc.) ir kovos su korupcija (10 proc.). 11 proc. N. Puteikiui simpatizuojančių rinkėjų kaip pagrindinį argumentą ir nurodė jam jaučiamą simpatiją.

Galiausiai ketinę balsuoti už nė pusės procento pirmajame rinkimų ture nesurinkusį europarlamentarą Valentiną Mazuronį nurodė politiko patirtį (46 proc.), 33 proc. buvo įsitikinę, kad V. Mazuronis patikimas ir atsakingas, o 24 proc., kad jo geras įvaizdis ir yra populiarus. 20 procentų pažymėjo, kad V. Mazuronis yra protingas, 15 proc. – ramus, nepasiduodantis emocijoms.

Rinkėjai paminėjo 70 skirtingų savybių

Kaip parodė balandžio mėnesį vykusi apklausa, apklausti Lietuvos gyventojai, aiškindami, kodėl rinktųsi vieną ar kitą kandidatą, paminėjo 70 įvairių savybių.

Aiškinant, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas kandidatas į prezidentus, Lietuvos piliečiai dažniausiai minėjo sumanumą ir sugebėjimą mąstyti. 14,2 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad tai yra svarbus prezidentui bruožas.

Aiškinant, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas kandidatas į prezidentus, Lietuvos piliečiai dažniausiai minėjo sumanumą ir sugebėjimą mąstyti.

13,6 proc. gyventojų nurodė, kad svarbu patikimumas, atsakingumas ir duotų pažadų vykdymas. Dešimtadaliui (9,8 proc.) gyventojų labai svarbu tai, kad prezidentas, kuris būtų ekonomistas. 9,1 proc. respondentų tiksi, kad prezidentas supranta paprastus žmones ir dirbs jų naudai, o kompetencijos ir profesionalumo pageidautų 8,7 proc. šalies gyventojų. Tai, kad šalies vadovas būtų tvirtas, griežtas ir ryžtingas tiksi 8,4 proc. gyventojų, o politinio patyrimo – 8 proc.

6,5 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad balsą konkrečiam pretendentui atiduoti linkę dėl to, kad kandidatas yra geriausias pasirinkimas iš visų esamų. Kad prezidentas turėtų būti išsilavinęs ir plataus akiračio nurodė 5,8 proc. Panašus skaičius (5,5 proc.) gyventojų nurodė, kad prezidentas turėtų būti sąžiningas.

Pažymėtina, kad tarp pasirinkusių balsuoti už kurį nors kandidatų dauguma nurodė po vieną ar kelias savybes, kodėl jie ketina už jį ar ją balsuoti. Tuo tarpu 5 proc. respondentų negalėjo paaiškinti, kodėl jie pasirinko, kam atiduoti savą balsą rinkimuose.

Sociologas: visuomenė rinkosi pagal asmenines kandidatų savybes

Pasak „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, šios išskirtos savybės atspindi ne tiek tai, kokio prezidento tikisi visuomenė, kiek būtent tas savybes, kurias reprezentavo rinkimuose dalyvavę kandidatai.

„Šios savybės buvo svarbios būtent šiuose prezidento rinkimuose. Tačiau tai nereiškia, kad būtent šios savybės apibendrina tai, koks turėtų būti apskritai prezidentas“, – sakė R. Mačiūnas.

Sociologo teigimu, žmonės per rinkimų kampaniją spėjo susidaryti aiškų vaizdą apie kandidatus.

„Jie galėjo pasakyti įvairius dalykus, kodėl jie balsuoja už vieną ar kitą kandidatą, ar, pavyzdžiui, minėti nuveiktus darbus ar pan. Tačiau, labai akivaizdu, kandidatus žmonės rinkosi pagal asmenybines savybes, o konkretūs nuveikti darbai, kurie skatino rinktis vieną ar kitą kandidatą, nebuvo nurodomi“, – teigė R. Mačiūnas.

Visgi, pastebėjo sociologas, pirmosios dešimt dažniausiai minimų savybių yra būdingos visiems kandidatams. Kartu, pastebėjo jis, šiuose rinkimuose renkantis prezidentą dominavo asmeninės savybės, o ne tokie įvaizdžiai, kaip kova su korupcija ar sąžiningumas.

„Įdomu tai, kad rinkimuose sąžiningumo principas nuėjo į antrą planą. Kartu vyraujančia savybe netapo ir kova su korupcija, kas, matyt, būtų buvę patogu Sauliui Skverneliui“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad didesnis rinkėjų fokusavimasis į asmenines kandidatų savybes buvo itin palankus pergalę rinkimuose iškovojusiam G. Nausėdai.

Įdomu, kad pasaulyje yra kalbų, kuriose žodis "ne" iš esmės neegzistuoja. Jei tokios kultūros atstovą pakviesi į savo gimtadienio vakarėlį, o jis negalės ateiti, sunkiai įmanoma, kad atsakys tiesiog: "Atleisk, bet man nepavyks." Kur kas labiau tikėtina, kad pradės sukti kažką apie tai, jog šiuo metu yra baisiai užimtas, jo tos dienos planai migloti, o tvarkaraštis smarkiai priklauso nuo aplinkos veiksnių. Toks dalykas suprantamas ir absoliučiai atleistinas, jei bendrauji su bičiuliu, augusiu tiek geografiškai, tiek kultūriškai už jūrų marių. Bet kai iš tiesaus klausimo it ungurys rangytis pradeda tūlas lietuvis, kaukia aliarmas, kad kažkas ne taip.

Turbūt kiekvienas pažįstame asmenų, kurių moto galėtų būti: "Noriu įtikti visiems." Tokiems baisiausias scenarijus – ką nors nuvilti, su kuo nors susipykti. Netgi matydami akivaizdžią neteisybę, kartais daromą jų artimiausiems, jie neras drąsos stoti į priekį ir piktai treptelėti koja. Susipykus dviem pusėms, kai viena, jų manymu, – žiauriai neteisi, jie nebent į ausį teisiajam pašnaždės linkėjimus laikytis, bet viešai ir toliau sėdės it kefyro burnon prisisėmę. Na, žodžiu, tokie žmonės amebos, kuriems, atrodo, egzistuoti nereikia stuburo.

Toks personažas gali vieną akimirką guosti savo netradicinės orientacijos bičiulį dėl patiriamos diskriminacijos, o jau netrukus smagiai kikenti iš homofobiškų juokelių kitoje kompanijoje.

Ir tai jau gan rimta problema. Tiek patiems bestuburiams, tiek ir papuolusiems į jų kompaniją. Pirmiausia, tokiu asmeniu neįmanoma pasitikėti. Atrodo, bendrauja adekvačiai, nekvailas, vertybės ne iš šiukšliadėžės ištrauktos, bet tik papučia kitos krypties vėjas, ir, žiūrėk, jau vyksta tokia metamorfozė, kuri patį F.Kafką nustebintų. Pavyzdžiui, toks personažas gali vieną akimirką guosti savo netradicinės orientacijos bičiulį dėl patiriamos diskriminacijos, o jau netrukus smagiai kikenti iš homofobiškų juokelių kitoje kompanijoje. Gali dalytis nuorodomis į gyvūnų prieglaudų puslapius, bet nė žodžio nepratarti atėjęs į svečius ir matydamas, kaip šeimininkas spardo šunį. Taip vardyti galima ilgai, bet viskas sugula į viena – galima dešimtmečius bendrauti su žmogumi ir vis dar neturėti nei žalio, nei mėlyno supratimo, kas jis iš tikrųjų.

Sakytum, noras būti visų draugu, net jei dėl to tenka išduoti ką tik garbintus idealus – tiesiog piktybinė veidmainysė. Bet ne visada. Nebūtinai tas prisitaikėliškumas ateina iš konkrečios naudos sau siekimo ar ėjimo tikslų link, lipant per svetimas galvas. Nenoromis imi svarstyti, kiek smarkiai reikia savimi nepasitikėti, kad net ir mažytė antipatija tavo pusėn subjaurotų visą portretą? Kokiu idiotu save laikyti, kad negalėtum apginti savo tvirčiausių įsitikinimų? Kaip stipriai savęs nekęsti, kad menkutė kritika iš pašalies priverstų jaustis šitaip blogai?

Nes tiesa ta, kad nesame atsakingi už niekieno kito laimę, išskyrus savąją. Ir ne mūsų reikalas, ką kiti apie mus mano, kaip sakė Regina Brett. O stengdamiesi pataikauti visiems aplinkui ar priversti juos jaustis gerai, galų gale nebeįtinkame ir nebepatinkame niekam. Net ir tam žmogui, kuris kas rytą žvelgia iš veidrodžio.

Anaiptol nesakau, kad sveikintina į konfliktus veltis vien dėl smagumo. Atvirkščiai, turbūt su amžiumi ir kartu ateinančia išmintimi būdinga vis dažniau duoti kvailiui kelią. Tačiau visiškai natūralu: kad ir darytum, atsiras tau prieštaraujančių. Ir jei tuomet susisuksi į kamuoliuką ar eilinį kartą skubėsi pakeisti dainelę, vargu ar nueisi toli. Nes gal ir ne veltui Dante taip giliai į savąjį "Pragarą" nubloškęs buvo pataikūnus, o bevalių ištižėlių net ir ten nenorėjo priimti.

Astrologai paprastai yra vieninteliai žmonės, kurie tiki, jog asmens gimtadienio data turi ryšį su jo charakteriu. Tačiau neseniai atliktas tyrimas, pateikė mokslinių įrodymų, kad gimimo diena iš tiesų daro įtaką jūsų asmenybei.

Mokslininkai iš Semelveiso universiteto (Budapešte) nustatė tyrimo imtį, kurią sudarė 366 Vengrijos studentai. Atlikę apklausą ir išanalizavę jos duomenis, buvo prieita išvados, kad gimę vasarą žmonės dažniau patiria nuotaikos nestabilumą, o gimusiųjų žiemą asmenybės yra mažiau irzlios. Nors „rudens vaikai“ mažiau depresuoja negu žiemą gimę žmonės, tačiau nedemonstruoja perdėto optimizmo, ką daro pasaulį išvydusieji pavasario metu.

„Biocheminiai tyrimai parodė, kad metų laikas, kada gimėte turi įtakos tam tikrų neuromediatorių, pavyzdžiui, dopamino bei serotonino kiekiui smegenyse net ir sulaukus brandos“, – aiškina tyrimo vadovė Xenia Gonda. Šie neurotransmiteriai reguliuoja kognityvinius organizmo procesus, pavyzdžiui, emocijas ir susijaudinimą, todėl smarkiai prisideda prie nuotaikų kaitos. Dėl šių priežasčių mokslininkai mano, kad tai daro įtaką ir tam tikro tipo temperamento susiformavimui.

„Tai, ką šiuo metu mes siekiame ištirti, yra genetinės žymos, kurios siejasi su gimimo sezonu bei nuotaikos sutrikimais. Vis dėlto, dar nieko negalime pasakyti apie paties mechanizmo funkcionavimą, – Gonda pripažįsta savo pareiškime, – Žinoma, tam daugiausia įtakos daro tokie su metų laikais susiję veiksniai, kaip sezoninis maistas, motinos fizinio aktyvumo lygis, temperatūra ir aplinkos patogenai“.

Apie 400 eksperimento dalyvių yra santykinai maža imtis, tačiau panašūs tyrimai jau anksčiau yra pateikę gimimo dienos ryšį su žmogaus psichine būkle įrodančių argumentų. Neurologas Sreeram Ramagopalan iš Oksfordo universiteto pateikė svarių įrodymų, kad gimimo sezonas nulemia žmogaus psichinę būseną. O su tuo siejo motinos vitamino D lygį organizme bei infekcijų susidarymo galimybes, kas iš esmės priklauso nuo metų laiko.

Grįžtant prie Xenia Gonda išvadų, po apklausos išryškėjo tam tikri metų laikų nulemti žmogaus charakterio dėsningumai:

Vasara: dažniau pasitaikantis ciklotiminis temperamentas, kuriam būdingi greitesni bei intensyvesni liūdnų ir linksmų nuotaikų svyravimai.

Pavasaris ir vasara: dažniau pasitaikantis hipertiminis temperamentas, kai asmenybė yra pernelyg pozityvi.

Žiema: sumažėja tikimybė dirglaus temperamento susiformavimui, lyginant su tais, kurie gimę kitais metų laikais.

Ruduo: žymiai mažesnė depresyvaus temperamento tendencija, lyginant su gimusiais žiemos metu.

Svarbu pažymėti, kad tyrimas buvo atliktas Vengrijoje – šalyje, kuri turi aiškiai išreikštą metų sezoniškumą: šiltas, sausas vasaras ir šaltas žiemas. Todėl panašaus tyrimo rezultatai galėtų atrodyti visiškai kitaip vietovėse arčiau pusiaujo.

Tam, kad ši teorija būtų patvirtinta reikia atlikti daugiau bei kur kas detalesnių tyrimų. O siekiant pagrįsti visas Vengrijos mokslininkų komandos išvadas, būtina išsiaiškinti ir išvardintų veiksnių priežastingumą. Vis dėlto, buvo žengtas pirmas žingsnis į tolimesnes studijas, todėl pristatydama savo tyrimo rezultatus Xenia Gonda, neseniai vykusiame neuropsichofarmakologijos kongrese Berlyne, sulaukė didelio akademinės bendruomenės palaikymo.