-
A. Kavaliauskaitė: stebuklai vyksta per mus ir mumyse 4
Visos Lietuvos sodas
"Nei mes alytiškiai, nei Alytuje gimę, bet padedame", – juokiasi A.Kavaliauskaitė, subūrusi asociacijos "Japoniškas sodas Alytuje" veiklą palaikančius kauniečius.
"Tai bus žmonių sodas. Į asociaciją jungiasi ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir druskininkiečiai – tai visos Lietuvos sodas, – nė kiek neabejoja visuomeniška verslininkė, kuriai atstumai – nė motais. – Po Japonijos mastelių Lietuva – tokia mažytė. Kas gi čia yra iki to Alytaus nuvažiuoti!"
Bonsai ir japoniški sodai visame pasaulyje vienija aukštos klasės žmones. Kad šis menas tau paklustų, turi būti ypatingas žmogus.
Bendruomenės reikmėms kuriamas japoniškas sodas – tarsi žmonių ir gamtos meno kūrinys, kuriam numatyta vieta dzūkų sostinėje, šalia Dailidės ežero ir Dainų slėnio. Kaip ir sodo projektą sukūręs alytiškis Kęstutis Ptakauskas, Asta neabejoja, kad tai bus vienas jaukiausių sodų Europoje.
"Turime "Jaukių namų" bičiulių grupelę, kurie patikėjo, kad reikia prisidėti prie šio gražaus ir prasmingo projekto. Yra daug iniciatyvių žmonių, kurie veža tą darbų vežimą, tačiau labai svarbus ir kiekvieno mūsų palaikymas. Juk paremdami šią idėją mes tampame dalimi labai nuostabios bendruomenės", – entuziastingai apie asociaciją "Japoniškas sodas Alytuje" kalba A.Kavaliauskaitė.
Būtent nuo asociacijos subūrimo prasidėjo sodo kūrimas, nes iš narių stojamųjų įnašų bus sukauptos lėšos projektui finansuoti. Asociacijos steigėjai numatę gauti lėšų iš vienkartinių asociacijos narių įnašų, fizinių ir juridinių asmenų paramos bei kultūrinius projektus remiančių fondų. Šiuo metu pasistūmėta į priekį – parinktas ir rezervuotas sklypas, sukurtas statybos bei veiklos projektas.
A.Kavaliauskaitę žavi K.Ptakausko idėja įkurti bendruomeninį sodą, kuris ne vien žavėtų lietuviškos gamtos ir japoniškos kultūros derme. Čia vyktų bonsai medelių formavimo ir japoniškų sodų kūrimo mokymai, edukacinės dirbtuvės (japonų kalbos, kaligrafijos, furošikio, kimono, ikebanos meno, arbatos gėrimo ceremonijos), būtų pastatytas arbatos namelis bei įrengtas japoniškų žuvų tvenkinys.
Įvertino: už nuopelnus skleidžiant japonišką kultūrą K.Ptakauskas apdovanotas Japonijos vyriausybės "Tekančios Saulės ordinu su sidabro spinduliais".
Tiesa, Lietuvoje toks sodas nebūtų pirmas – yra Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingos rajone. Tačiau entuziastingoji verslininkė pasiryžusi padaryti viską, kas jos jėgoms ir galimybėms, kad japoniškas sodas atsirastų ir netoli Kauno.
Bendras vardiklis – Japonija
A.Kavaliauskaitė apgailestauja, kad jau daugybę metų šią idėją puoselėjantis K.Ptakauskas iki šiol nesulaukė reikiamos paramos. "Alytus galėjo visus aplenkti, nes niekas neturi tokio įdirbio, tokių stiprių ryšių su Japonija, kokius turi Kęstutis", – teigia Asta ir primena, kad būtent jo namuose įkurtas pirmas japonišką kultūrą atspindintis "Ryto rasos" sodas, surengtos pirmosios bonsų parodos, atvežtos japoniškos žuvys.
"Tačiau tai – jo asmeninis sodas. Vartai čia neužsidarytų, kiek yra norinčių apsilankyti, betgi tai žmogaus asmeninė erdvė. Tiesa, Kęstutis mielai priima ir viską parodo, atvykti gali tik iš anksto susitarus. Aš jo sode gal jau dešimt kartų buvau. Labai įdomu stebėti žmones, kurie jame apsilanko pirmą kartą, – lieka apstulbę. Kaip nesižavėti tokiu žmogaus darbštumu, pasiaukojimu! Kęstutis valandų valandas gali pasakoti apie kiekvieną paties išpuoselėtą augalėlį, karpius", – A.Kavaliauskaitė beria pagyras žmogui, su kuriuo suvedė Japonija.
"Viskas prasidėjo nuo mūsų pirmosios kelionės į Japoniją, – prisimena 2014-uosius, kai drauge su mama Dalia Kavaliauskiene, salono "Jaukūs namai" bendraturte ir įkūrėja, lankėsi parodoje, reprezentuojančioje projektą "Versli Lietuva". – Įspūdžiai buvo patys puikiausi! Grįžus labai norėjosi pasidalyti įspūdžiais su tais žmonėmis, kurie jau yra buvę Japonijoje ir tai patyrę. Užmezgėme ryšius su VDU Azijos studijų centru, tuomet ir su Kęstučiu Ptakausku susipažinome. Vos su juo pabendravusi supratau, kad turėsiu į ką atsiremti."
Asta džiaugiasi tąkart gavusi iš K.Ptakausko daug naudingų kontaktų, nes jo ryšiai su japonais – seni ir tvirti. "Esi tas, su kuo bendrauji, – išpažįsta savo nuostatą pašnekovė. – Bonsai ir japoniški sodai visame pasaulyje vienija aukštos klasės žmones. Kad šis menas tau paklustų, turi būti ypatingas žmogus. Ir ne svarbiausia turėti finansų. Reikia kantrybės – augindamas bonsus turi būti ir skulptorius, ir menininkas, ir biologas, šie medeliai formuojami dešimtmečiais. Menkiausia klaida ar atsainumas – ir medelis žus. Reikia didelės pagarbos tai kultūrai, prie kurios prisilieti."
Atmosfera: japoniškame sode dera vanduo, akmuo, medis. Mažoji architektūra – taip pat neatsiejama dalis. Alytiškio sukurtas rytietiškas sodas sužavi net japonus.
Toli – arti
Ir pati A.Kavaliauskaitė, ilgus metus puoselėdama verslo ir asmeninius ryšius su Japonija, įsitikino, kaip šios šalies žmonės vertina patikimumą. "Jų žodis – kaip garbės žodis. Japonams nėra taip, kad viena pasakysiu, o kita padarysiu. Ten nieko nepamaustysi. Japonai tarsi skaito žmones – jeigu ateisi su blogais kėslais – būsi atstumtas", – emocingai apibūdina.
Lietuvė verslininkė pateikia palyginimą: "Japoniško sodo asociacija – kaip koks garbės rotary. Tai ne vipinis klubas, į kurį nepateksi be tūkstantinio nario mokesčio. Mane be galo žavi, kad šis sodas bus atviras visiems žmonėms, kurie galės neiškeldami kojos iš Lietuvos prisiliesti prie Japonijos."
Ištikima šios šalies bičiulė įsitikinusi: pažindami kitą kultūrą, mes labiau pažįstame save. "Taip tik atrodo, kad, oi, kaip toli ta Japonija! Išties visai arti ne atstumo prasme, o bendrų vertybių, bendro požiūrio, – mano A.Kavaliauskaitė. – Kaip jie gerbia gamtą, rankų darbą, autentiškumą – mes į tai dar neseniai atsigręžėme. O paklausytumėte senovinių japoniškų dainų – kaip mūsų sutartinės."
Jų Asta išgirdo iš Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki žmonos Yuko Yamasaki. Drauge įgyvendino itin sėkmingą projektą "Lino-Furoshiki", kurio globėja buvo Y.Yamasaki.
"Japonai nuo seno garsėja pakavimo į tekstilę menu – furošikiu. Paprastai tam naudojama medvilnė arba šilkas, tačiau projekto metu buvo pagamintos furošikio pakuotės-skarelės iš lietuviško lino. Surinktos lėšos paaukotos labdaros ir paramos fondui "Rugutė", dirbančiam su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais", – didžiuojasi prisidėjusi prie prasmingos veiklos salono "Jaukūs namai" vadovė.
Mane be galo žavi, kad šis sodas bus atviras visiems žmonėms, kurie galės neiškeldami kojos iš Lietuvos prisiliesti prie Japonijos.
Ji ne kartą įsitikino, kad, norint pasiekti japonų širdį, reikia surasti sąlyčio taškų. "Tam, kad taptum jiems įdomus, turi save pristatyti suprantamai, kaip Kaune tai padaryta per populiariausią visų laikų Japonijos asmenybę – diplomatą Chiunę Sugiharą", – primena didžiausią japonų traukos tašką, Kaune rezidavusio jų diplomato namus.
Neabejotinai dar vienas stiprus traukos taškas būtų japoniškas bendruomeninis sodas. "Šie sodai be galo populiarūs visame pasaulyje, jie domina daugybę turistų. Ką jau kalbėti apie pačius japonus, kuriems niekas taip nepaglosto širdies, kaip galimybė atrasti savo šalies dalelę Europoje", – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Imunizacija nuo susiskaldymo
"Ne japonai mums stato sodą, o mes patys, – pabrėžia A.Kavaliauskaitė ir mano, kad ši veikla lietuviams gali būti itin naudinga. – Tai mūsų visuomenei būtų puiki imunizacija nuo susiskaldymo."
Begalėje veiklų vos spėjanti suktis verslininkė stebisi žmonėmis, kurie atranda laiko konfrontacijai, negaili savo energijos pykčiams. Itin susiskaldžiusioje, susiriejusioje Lietuvoje, Astos teigimu, jautiesi paguostas matydamas, kaip kažkas tyliai, kantriai dirba, kaunasi už savo svajones. Toks moralinis pavyzdys ir įkvėpimas jai yra K.Ptakauskas.
"Mane žavi tokių žmonių pasiaukojimas. Šalia jų tampi stebuklų liudininku. Stebuklai vyksta per mus ir mumyse. Jei eini paskui savo pašaukimą, tikrai sutiksi tokių pačių išprotėjusių klajoklių", – užsikvatoja pati kalnus verčianti verslininkė.
Lengvai pasiekiamas ir visada atvertas japoniškas sodas lietuviams būtų puiki relaksacijos vieta, mano A.Kavaliauskaitė: "Japonai yra gamtos vaikai, jie stengiasi palaikyti harmoniją su gamta. Pačiame Tokijo centre gali pasimaudyti miške. Mums, lietuviams, tai labai artima, tai mus sieja."
Kaip ir visi asociacijos "Japoniškas sodas Alytuje" nariai, Asta turi vilties, kad pavyks paspartinti darbus artimiausiu metu ir įšokti į Lietuvos kultūros sostinės traukinį 2022 m. – tai būtų išskirtinis projekto akcentas visai šalia Kauno.
"Japonams labai svarbus bendravimas, draugystė. Tarkime, dovana Rytų kultūroje yra komunikacijos priemonė. Tai neverbalinis bendravimas, pasakymas "aš noriu su tavimi draugauti". Draugystė yra audinys, čia reikia ir vieno, ir kito siūlą įausti", – vaizdžiai pasakoja A.Kavaliauskaitė ir ragina įausti savo paramos siūlą į japonišką sodą kuriančią bendruomenę.
Tapti asociacijos nariu ir rasti visą informaciją galima japangardenalytus.lt.
-
„Metų kaunietė 2016“ rinkimų finalininkė: A. Kavaliauskaitė 1
02. Asta Kavaliauskaitė
"Pabūsiu nekukli – žinokite, tikėjausi patekti į finalą. Mano žinia, veikla išsiskiria iš kitų pretendenčių, visai kitas kontekstas", – kalbėjo verslininkė, užmezgusi ryšius su Japonija ir tapusi savotiška neoficialia Lietuvos ambasadore Japonijoje, lino gaminiais, menininkų kūriniais pristatanti Lietuvą ir Kauną japonams, skatinanti turizmą Lietuvoje.
Vykstant Metų kaunietės rinkimams ji asmeniškai sulaukė didžiulio grįžtamojo ryšio iš aplinkinių, taip pat ir jų palaikymo balsuojant.
Visa tai nestebina, nes ši moteris daug nuoširdaus dėmesio skiria ir vietinėms bendruomenėms. "Ko tik nedarome! Mūsų salone vyksta labai daug vakaronių, rengiami susitikimai su įdomiais žmonėmis", – pasakojo A.Kavaliauskaitė, labai vertinanti bendravimą.
Kiekvienas turistas, išsiveždamas malonių įspūdžių, kiekvienas žmogus, kuris apie Lietuvą į pasaulį skleidžia pozityvumą, tampa savotišku mūsų šalies ambasadoriumi.
Verslas jai – variklis, nes jis yra tai, dėl ko A.Kavaliauskaitė gali gyvuoti, pragyventi. Bet įdomiausia yra žmonės, bendravimas, draugystė su jais.
Pasirinktą verslo modelį viena salono "Jaukūs namai" bendraturčių A.Kavaliauskaitė vadino nuotykiu. Tai verslas bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindu, siekiant lygiavertės apipusės naudos.
"Jeigu koncentruosiesi tik į savo versliuką – liūdesys. Tikiu, kad jeigu imsimės didesnių darbų, mažesni darbai bus atliekami daug greičiau ir įdomiau", – patarė visiems į gyvenimą žvelgti globaliau A.Kavaliauskaitė, salono "Jaukūs namai" viena iš savininkių.
Anot jos, draugai iš įvairių pasaulio šalių padeda plėsti asmenybės ribas. "Pažintis su skirtingomis kultūromis labai praturtina, priverčia pasitempti, daug ko išmokti – tobulėti", – sakė A.Kavaliauskaitė, parodose, prieš pristatydama savo verslą, pirmiausia pasakojanti apie savo šalį ir miestą.
"Kiekvienas turistas, išsiveždamas malonių įspūdžių, kiekvienas žmogus, kuris apie Lietuvą į pasaulį skleidžia pozityvumą, tampa savotišku mūsų šalies ambasadoriumi – įspūdžiais dalijasi su savo pažįstamais ir taip vis plačiau skleidžiama žinia", – kalbėjo A.Kavaliauskaitė.
Kalbant apskritai apie moteris, jai labiausiai imponuoja atvirumas, neužsidarymas savyje, atsigręžimas į visuomenę, bendruomenę, į visuomenės žaizdų gydymą.
Ir Japonija ji susidomėjo pirmiausia dėl Č.Sugiharos asmenybės. Šis Kaune rezidavęs diplomatas išgelbėjo daugybę žydų, savavališkai suteikdamas vizas, leidžiančias išvykti į užsienį.
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio iškirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: "Metų kaunietė", "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKB XX.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 euras.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Jūsų balsų laukiame iki kovo 3 d.
"Metų kaunietę 2016"paskelbsime finaliniame renginyje kovo 8 d. "Žalgirio" arenoje.
Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.
-
Svetingumo ir kūrybiškumo ambasadorės (Metų kaunietės rinkimai) 3
02. Asta Kavaliauskaitė
Verslininkė, užmezgusi ryšius su Japonija ir tapusi savotiška neoficialia Lietuvos ambasadore Japonijoje, lino gaminiais, menininkų kūriniais pristatanti Lietuvą ir Kauną japonams, skatinanti turizmą Lietuvoje.
"Jeigu koncentruosiesi tik į savo versliuką – liūdesys. Tikiu, kad jeigu imsimės didesnių darbų, mažesni darbai išsispręs žymiai greičiau ir įdomiau", – patarė visiems į gyvenimą žvelgti globaliau A. Kavaliauskaitė, salono "Jaukūs namai" viena iš savininkių.
Anot jos, draugai pasaulyje yra labai reikalingi. Jie padeda išplėsti asmenybės ribas. "Pažintis su skirtingomis kultūromis labai praturtina, priverčia pasitempti, daug ko išmokti – tobulėti", – A. Kavaliauskaitė pasakojo apie asmeninę naudą, kurią gauna bendraudama su japonais.
Bendravimo malonumas yra viena, tačiau turistai miestui ir šaliai duoda materialinės naudos. "Kiekvienas turistas, išsiveždamas malonių įspūdžių, kiekvienas žmogus, kuris apie Lietuvą į pasaulį skleidžia pozityvumą, tampa savotišku mūsų šalies ambasadoriumi. Įspūdžiais dalijasi su savo pažįstamais, taip vis plačiau skleidžiasi žinia", – kalbėjo A. Kavaliauskaitė.
Pažintis su skirtingomis kultūromis labai praturtina, priverčia pasitempti, daug ko išmokti – tobulėti.
Tad dalyvaudama įvairiose parodose užsienyje svečiams niekada nepradeda pasakoti apie tai, kuo prekiauja, o pasakoja apie tai, iš kur atvyko. "Visuomet būna staliukas su bukletais apie Kauną, Lietuvą. Apie Lietuvą nežino dar tiek daug žmonių. Bet žinau, kad jiems čia būtų labai įdomu. Ir gamta, ir maistas, ir kultūra, architektūra. Susidomėjusiesiems pasiūlome su mumis susisiekti, jeigu norėtų pagalbos, draugijos atvykę į Lietuvą. Ir tokių nemažai sulaukiame", – pridūrė kaunietė, taip pat padedanti Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centrui organizuoti Lietuvos ir Japonijos kultūros dienas.
10. Evelina Šimkutė
Metusi darbą Londone menininkė grįžo į gimtinę, kad paskatintų kauniečius ieškoti po kojomis besimėtančių perlų – atsigręžti į nuvertintus mikrorajonus. Praėjusią vasarą ji inicijavo "Šilainių projektą", į jį įtraukė ir vietinių gyventojų, ir užsienio menininkų. Šį projektą tęsia ir toliau.
"Po tiek metų pertraukos grįžti gyventi į Kauną ir užsiimti bendruomenes įtraukiančiu menu – tai turbūt buvo vienas beprotiškiausių mano kada nors priimtų sprendimų. Labai džiaugiuosi tuo, ką pavyko pasiekti, ypač besiplėtojančiais šiltais žmogiškais ryšiais ir kūrybiškumo skatinimu gimtajame rajone", – sakė E. Šimkutė.
Anot jos, menininkui labai svarbu jausti, pažinti aplinką, kurioje jis gyvena, taip pat svarbu žinoti savo šaknis. "Tai formuoja mus pačius. Vieta, kurioje užaugau, mane įkvepia. Manyčiau, kad tai svarbu kiekvienam žmogui", – svarstė menininkė.
Po tiek metų pertraukos grįžti gyventi į Kauną ir užsiimti bendruomenes įtraukiančiu menu – tai turbūt buvo vienas beprotiškiausių mano kada nors priimtų sprendimų.
Ji yra sakiusi, kad ieškodama naujų temų ir idėjų sugrįždavo į Šilainius. Tačiau iki šiol tik trumpam. Šįkart – su trenksmu ir neapibrėžtam laikui. Londone baigusi "Central Saint Martins" menų koledžą jame liko dirbti. Dėl Šilainių projekto ji atsisakė ir nuolatinio gerai apmokamo darbo, ir Londone per dvylika metų susikurto gyvenimo.
Daugiausia sentimentų jai sukelia tarp namų esančios atviros viešosios erdvės su kalniukais, krepšinio aikštelėmis. "Vidiniai kiemai yra saugumo oazės, fantastiškos vietos žaisti vaikams ir vasarą, ir žiemą. Pavyzdžiui, pamenu, kaip paauglystės metais atsiguldavau ant kalniuko, apaugusio dobilais, ir žvelgdavau į žvaigždėtą dangų", – prisiminė E. Šimkutė.
Šis projektas gimė ne todėl, kad menininkė norėjo jo imtis, o todėl, kad negalėjo jo nesiimti. Šio projekto, kuris galėtų paskatinti 50 tūkst. žmonių gyvenamą miegamąjį rajoną pavirsti kultūros, įvairios kitokios veiklos kupina miesto dalimi, idėja brendo apie ketverius metus.
Balsuoti galite:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite bei užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I. Kanto g. 18, 44296, Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 euras.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.
Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.