Aišku ir paprasta
Kaunietė fizikos mokytoja Asta Račinskaitė sukūrė savą nuotolinio mokymo sistemą, kurios nežada atsisakyti ir kai moksleiviai vėl sugužės į klases. "Tokia ir kūryba iš biedno buvimo, – kuklinosi mokytoja, prieš pristatydama savo kone metų darbą. – Fiziką turi mokėti, suprasti ir tada pritaikyti tai, ką žinai ir supranti."
Mokytoja atvertė fizikos vadovėlį, kuriame šalia teorinių žinių gausu paveikslėlių. A.Račinskaitės vertinimu, kiekviena iliustracija verta kokių tūkstančio žodžių. "Kiek nori, gali pasakoti, kaip atrodo apelsinas, tačiau jei žmogus jo nematęs, pažiūrėjus į paveikslėlį jau aiškiau, o dar aiškiau, kai yra animacija. Trečias aiškumo kriterijus, kai gali pačiupinėti, – daryti bandymą", – supratimo ir įsisąmoninimo žingsnius dėstė fizikos mokytoja.
Mokytoja A.Račinskaitė sukūrė patrauklią nuotolinę fizikos mokymosi sistemą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
"Varpo" gimnazija, kurioje A.Račinskaitė gimnazistus moko fizikos, yra pasirinkusi dirbti virtualiojoje mokymosi aplinkoje "Moodle". Tad mokytoja stengiasi viską, ko reikia pamokai suprasti ir išmokti, perkelti į šią platformą.
Negana to, pagal mokytojos sukurtą sistemą kiekvienai pamokai rengdamasis moksleivis turi galimybę iš karto gauti du balus. Tik su sąlyga, kad teisingai atsakys į du klausimus pamokos pabaigoje.
"Man pačiai aišku ir patogu. Tie, kurie mokosi, taip pat, sako, kad patogu ir gerai, o tie, kurie nesimoko, visada sako, kad nesąmonė ta fizika, – pastebi A.Račinskaitė. – Sudariau visoms klasėms kursus ir rengiu platformoje pamokas."
Pasirengimas užima daug laiko, bet aš džiaugiuosi, nes patogu dirbti, o ir vaikai jaučia, kad yra sistema.
Šalia vadovėlio
Fizikos mokytoja demonstruoja vienuoliktoms klasėms sudarytą kursą. Pirmai pažinčiai pamokos tema – pusiausvyra. Pamokos temas A.Račinskaitė sako pasirenkanti iš eilės pagal išdėstytas vadovėlyje, kad mokiniams būtų lengviau orientuotis.
Į dienyną mokytoja surašo užduotis ir kurį skyrelį perskaityti vadovėlyje, o toliau jau pateikta kiekvieno skyriaus pamokos struktūrą, vizualizaciją ir užduotis pagal skyriaus temą.
"Mokinius raginu pirma perskaityti tai, kas parašyta vadovėlyje, o po to pereiti prie mano parengtos pamokos "Moodle" platformoje", – pasakoja A.Račinskaitė. Taigi, kaip jau minėta, pamokos tema – pusiausvyra.
Mokytoja demonstruoja, kaip nesunkiai vaikai gali susirasti jiems užduotą temą ir rasti pagrindines sąvokas, judančius paveikslėlius, atspindinčius pusiausvyrą įvairiuose reiškiniuose, o pačioje pamokos pabaigoje atsakyti į pateiktus du klausimus – tai tarsi pasitikrinimas, kaip gerai išmokta pamoka.
"Pateikti animuoti paveikslėliai, kurie itin aiškiai parodo masės centro esmę – atramos taškus, kūno masę – visi šie taškai turi būti vienoje linijoje. Rengdamiesi pamokai apie pusiausvyrą mokiniai įvertina paveikslėlius, kaip realiai suvokti išvardytus fizikinius dydžius, kurie turi būti vienoje linijoje, pavyzdžiui, atsistojant iš sėdimos padėties ar automobiliui įveikiant posūkį. Pasitelkiant judančius paveikslėlius gana aiškiai vizualizuojama pusiausvyra", – tęsia fizikos mokytoja.
Judantys paveikslėliai moksleiviui padeda suvokti, kur ir kaip realiai gyvenime, jiems suprantamoje aplinkoje, galima įvertinti pusiausvyrą. Žinoma, gyvai klasėje išaiškinti pamoką gerokai paprasčiau, tačiau tie judantys paveikslėliai jau šiek tiek geriau nei tik vadovėlis ar mėginimas prisiminti per kompiuterį girdėtą mokytojos aiškinimą.
Darbų analizė
A.Račinskaitė šypteli, kad gal iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jokio stebuklo ji čia nesukūrė. Ir taip, ir ne, tačiau norint kiekvienai temai surasti ne vieną, o po keletą tą pačią temą vaizduojančių, tačiau skirtingų paveikslėlių reikia pastangų ir užsispyrimo. Itin svarbus dėmuo šioje sistemoje – paprastumas ir patrauklumas.
"Šios pamokos sukurtos taip, kad įsijungei ir gali aiškinti pamoką – vietoj skaidrių. Užduotys aktyvuotos ir sistemoje lieka įvertinimas. Atsakė – taškas, neatsakė – nulis. Pamokoje gali surinkti du taškus", – pastebėjo mokytoja.
Ir išties, kiekvieną kartą mokinys baigia darbą ir gauna įvertinimą, kuris yra tarsi kasdienis prizas už pastangas.
Ten pat – ir mokinių atsiskaitomieji darbai. Fizikos mokytoja pasakoja, kad išsprendę sąsiuvinyje uždavinius, moksleiviai juo fotografuoja ir įkelia į tą pačią mokytojos sukurtą sistemą atsiskaitomųjų darbų bloke. Mokytoja čiumpa rašiklį ir taiso. Žinoma, tam reikalinga rašanti planšetė, kad mokytoja galėtų ištaisyti kontrolinius, o raudonai pažymėtas klaidas mokiniai įsivertintų.
Dažna nuotolinio mokymo bėda, kad mokiniai gauna pažymius, ne visada žinodami, už ką, nes siunčia nufotografuotą darbą, mokytojas įvertina akimis ir įrašo tik pažymį. Dažnai neanalizuotos klaidos taip ir lieka klaidomis, ir gal net tęstinėmis, besikartojančiomis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Patogu ir tėvams
Mokytoja šypteli, kad ši sistema ir tėvams leidžia matyti, kodėl vienokį ar kitokį pažymį gavo vaikas, nes prisijungę gali patikrinti atsiskaitomųjų darbų skiltį. Gali parsisiųsti ir analizuoti, dirbti.
"Gali pasitaisyti: gauti papildomų užduočių ir pasigerinti pažymį. Dar viena svarbi ne tik moksleiviams, o ir jų tėvams skiltis – įverčiai. Čia visa statistika, kiek kontrolinių, kokie pažymiai, kokie kiekvienos pamokos įverčiai, už jau minėtas dvi užduotis po teorinės pamokos dalies", – sistemos patogumą demonstruoja mokytoja.
Reikalui esant, galima paprašyti išsamios ataskaitos. Sistema rodo, ką mokinys veikė, kaip atsakinėjo, kiek laiko užtruko pamokoje. Visą šią informaciją mokytoja gali atspausdinti tėvams su mokinio pateiktomis atliktomis užduotimis, įvertinimais ir kt.
"Šią sistemą galvoju palikti ir tada, kai jau eisime į mokyklą. Ji patogi ir tais atvejais, kai mokinys, tarkime, sirgo ir nedalyvavo pamokoje.
Bet kada galima susirasti pamoką pagal vadovėlyje esantį pavadinimą ir mokytis, padedant mokytojos sukeltiems papildomiems judantiems paveikslėliams.
"Visoms klasėms sukurtos visos pamokos. Taip, pasirengti užima daug laiko, bet aš džiaugiuosi, nes patogu dirbti, o ir vaikai jaučia, kad yra sistema", – pirmaisiais rezultatais džiaugiasi mokytoja.
Parengti testus, sudėti užduotis prireikia šiek tiek ir programavimo žinių. "Sėdėjau ilgokai, kol perkandau. Pagelbėjo informatikos mokytoja, o paskui radau sistemą", – tęsė mokytoja.
Lyg smegenų operacija
A.Račinskaitės sudaryta fizikos pamokų sistema praverčia ir abiturientams, kurie rengiasi fizikos egzaminui, ar prieš atsiskaitymą, kai primiršę praėjusių metų kursą gali pasikartoti įėję į mokytojos parengtą pamokų santrauką su iškalbingais judančiais paveikslėliais.
Panašiu principu mokytoja parengia ir astronomijos pamokas. Visa tai ėmusi kurti per pirmąjį karantiną, iki vasaros A.Račinskaitė planuoja baigti. Net jei ir vėl atsitiktų, kad dėl kokių nors priežasčių tektų pereiti į nuotolinį mokymą, "Varpo" gimnazijos moksleiviams parengtos nuotolinės pamokos nesudarys sunkumų mokytis namuose.
"Su dvyliktokais jau gyvai galiu pasišnekėti. Tai sako, kad jiems tinka mano sukurta sistema. Ypač patinka tie du klausimai pamokos pabaigoje. Jie tokie uždegantys, nesunkūs, bet reikia pagalvoti, išmąstyti ir, kai žinai pamokos medžiagą, nesunku atsakyti teisingai. Jie žaidžia ir kartu mokosi", – pasakoja fizikos mokytoja.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Mokytoja neslėpė pastebinti, kad tikslieji mokslai tampa vis sunkiau įkandami. Neretai mokiniai dangstosi fraze: nieko niekada nesuprasiu. Tačiau, A.Račinskaitės įsitikinimu, tai tėra išankstinis nusistatymas, kuriam susiformuoti padeda ir tėvai, sakydami, kad ir jie fizikos nesuprato, tai nieko tokio, kad ir vaikas nesupras. Mokytoja pabrėžia, kad fizika turi būti susieta su gyvenimu, integruota į kitus dalykus, viskas suvokiama realiai.
"Turiu draugų medikų, kurie sako, kad kiekvienas išmąstytas dalykas prilygsta smegenų operacijai, nes vyksta neuronų jungtys ir tai reikalauja didelių pastangų. Kitą kartą ir pagalvoji, kiek tų operacijų vaikai pasidaro per dieną, aišku, su sąlyga, kad išmąsto", – šypteli A.Račinskaitė.
