Išryškėjo nesuderinamumas

Apie pasitraukimą iš užimamų pareigų teisėja A.Žeromskytė-Stanienė pranešė praėjusią savaitę. BNS ji teigė, kad išsiskyrė požiūriai su teismo vadovu Arūnu Purvainiu į darbo metodus.

„Mano manymu, esu jau savo darbą atidirbusi. Šiek tiek išsiskyrė požiūriai į tam tikrus klausimus, todėl mano apsisprendimas yra tvirtas, bet kalbėti apie kitus asmenis tikrai nenorėčiau“, – BNS sakė ji.

Klausiama, dėl ko konkrečiai išsiskyrė požiūriai su teismo pirmininku A.Purvainiu, teisėja teigė norinti kalbėti tik abstrakčiai.

A.Purvainis tikina, kad pavaduotoja pasitraukė skubotai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Nematau galimybių tęsti ir įgyvendinti savo vizijas, savo planus. Konstruktyvus darbas, be abejo, vyko. Priešingu atveju galbūt ir nebūčiau vykdžiusi šių pareigų daugiau nei dvejus metus, tikrai nesu tas žmogus, kuris justų spaudimą, negalėjimą priimti sprendimų ir tai toleruotų, bet, palaipsniui, ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą“, – aiškino A.Žeromskytė-Stanienė.

Teisėja taip pat nurodė esanti tvirtai įsitikinusi, kad jos, kaip teismo pirmininko pavaduotojos, galimybės sklandžiai dirbti šį darbą jau yra išnaudotos ir limitas bendriems geriems darbams teismo vidinio administravimo srityje yra baigtas. Atsistatydinusi iš pavaduotojos pareigų, ji Kauno apylinkės teisme lieka dirbti teisėja.

Ilgainiui išryškėjus nesuderinamiems požiūriams į teismo administravimo metodus, aš priėmiau sprendimą.

Diplomatiškas teisėjos nutylėjimas, dėl ko konkrečiai išsiskyrė jos ir teismo pirmininko požiūriai, sugrąžino į ne taip seniai vykusius tyrimus pagal kelis Kauno apylinkės teismo teisėjų skundus, susijusius su darbo organizavimu. Jiems tirti buvo sudaryta komisija.

Tyrė skundus

Antram pagal dydį apylinkės teismui Lietuvoje nuo praėjusių metų balandžio vadovauja teisėjas A.Purvainis. Prieš tai jis laikinai ėjo šias pareigas. Jau tuomet sulaukta teismo darbuotojų skundų dėl pirmininko vadovavimo stiliaus, prasto mikroklimato.

Išorinio Kauno apylinkės teismo administratoriaus funkcijas atlieka Kauno apygardos teismas. Laikinai šio teismo pirmininko pareigas einantis Marius Bartninkas patvirtino, kad teisėjų skundai buvo gauti 2019 m. gruodį–2020 m. sausį.

Jiems tirti sudarytos komisijos pastangomis pavyko pasiekti susitarimą dėl ginčą lėmusių klausimų sprendimo. Anot M.Bartninko, komisija taip pat akcentavo būtinybę tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu. Taip pat rekomendavo tobulinti tarpusavio darnaus komunikavimo gebėjimus.

„Po atlikto patikrinimo buvo nutarta situaciją stebėti, įtraukiant į 2020 m. administracinės veiklos priežiūros planą tikslinį su darbo organizavimu Kauno apylinkės teisme susijusį patikrinimą, kurį atlikus 2020 m. spalį buvo pateiktos rekomendacijos atskirais darbo organizavimo aspektais, esminių administracinės veiklos trūkumų nenustatyta“, – tęsė teisėjas M.Bartninkas.

Laikinasis Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat nurodė, kad planinis kompleksinis Kauno apylinkės teismo veiklos patikrinimas buvo atliktas ir 2021 m. Po jo konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo veikla iš esmės atitiko pagrindinius teisės aktų keliamus reikalavimus. Komisija pateikė kai kurių pastabų, Kauno apylinkės teismui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. spalio 15 d. pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.

„Noriu akcentuoti, kad visų priemonių, kurių imamės, įskaitant konstruktyvią kritiką, tikslas yra pagelbėti, pasiūlyti sprendimų būdus“, – paaiškino M.Bartninkas.

Būtinas geranoriškumas

Kauno apygardos teismas, kaip išorinis administratorius, vadovaujantis Administravimo teismuose nuostatais, atlieka patikrinimus – planinius ir neplaninius, kompleksinius ir tikslinius, ir pagal tų patikrinimų metu surinktą medžiagą teikia tam tikras išvadas bei rekomendacijas.

Laikinai Kauno apygardos teismui vadovaujantis M.Bartninkas susilaikė nuo Kauno apylinkės teismo pirmininko A.Purvainio vadovavimo metodų vertinimo.

„Viešas nuomonės apie teismo vadovą ar jo veiksmus, dėl kurių nebuvo atliktas patikrinimas, teikimas ne tik būtų subjektyvus, bet ir taptų netinkamo vadybinio metodo pavyzdžiu“, – paaiškino M.Bartninkas.

Į klausimą, iš ko būtų galima pasimokyti ar dėl ko pakritikuoti, M.Bartninkas tikino žvelgiantis per savo asmeninės patirties tiek atliekant administracines funkcijas, tiek ir dirbant Teisėjų taryboje prizmę.

„Pagrindinis teismo pirmininko tikslas – suburti kvalifikuotą ir motyvuotą kolektyvą bei stengtis sudaryti tam kolektyvui materialines, organizacines ir psichologines sąlygas kokybiškai vykdyti funkcijas. Psichologiniams, komunikaciniams aspektams dažnai skiriama nepakankamai dėmesio. Informacijos vakuumas kuria įtampas ir įvairias interpretacijas. Net ir pati geriausia idėja gali sulaukti didelio pasipriešinimo, jeigu ji tinkamai nepristatoma ir nepaaiškinama. Sėkmei būtinas konstruktyvus ir geranoriškas bendradarbiavimas“, – teismo vadovo darbo niuansus minėjo M.Bartninkas.

Signalai neprasprūsta

Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A.Purvainis dalyvavo keliose atrankose užimti šias pareigas. Prieš vieną iš atrankų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A.Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A.Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir kelių balsų persvara nepritarė jo kandidatūrai.

Praėjusiais metais A. Purvainį nuolatiniu teismo pirmininku paskyrė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Kauno apylinkės teismo teisėjų ar darbuotojų skundų, kurių pagrindu galėtų būti inicijuojami neplaniniai tiksliniai patikrinimai, Kauno apygardos teisme šiais metais nebuvo gauta. Ir vis dėlto neapleidžia abejonė, kad A.Purvainio pavaduotojos abstrakti pasitraukimo priežastis galėtų būti gilesnio konflikto priedanga.

„Kita vertus, tiek jūsų minimi neformalūs signalai, tiek ir aplinkybė, kad teisme yra daug neužpildytų teisėjų etatų, likusi dirbti tik viena iš keturių galimų teismo pirmininko pavaduotojų, paskelbtoje atrankoje į pavaduotojų vietas dalyvauja vos trys kandidatai, leidžia spręsti, kad išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta, todėl būtinas tiek teismo vadovybės ir kolektyvo susitelkimas, tiek ir išorinių partnerių pagalba. Kiek tai priklausys nuo manęs, visada esu pasiruošęs padėti ieškoti sprendimų, skatinančių bendradarbiavimu grindžiamą organizacinę kultūrą“, – stebimą situaciją Kauno apylinkės teisme apibūdino laikinai Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas einantis M.Bartninkas.

Išvengta konkretumo

„Kauno diena“ dėl teisėjos A.Žeromskytės-Stanienės pasitraukimo kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismo pirmininką A.Purvainį. Ir nors kaskart kreipiantis, atskrieja nuoširdi padėka už domėjimąsi Kauno apylinkės teismu, tačiau pastarąjį kartą teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaiva Milkeraitienė atsiuntė ne atsakymus į klausimus, o pranešimą spaudai, kuriame nurodė, esą jame atsispindi ir „Kauno dienos“ pateikti klausimai.

Išvengti įtampų dideliame ir įvairialypiame kolektyve sekasi sunkiai, o ir vidinių resursų sprendimų paieškoms trūksta.

„Pažymiu, kad daugiau komentarų ar papildymų šia tema nebus“, – nurodė V.Milkeraitienė. Tačiau konkretesnio komentaro, kodėl išsiskyrė pirmininko ir jo buvusios pavaduotojos požiūriai, vengta ir pranešime.

Teismo pirmininko vertinimu, pavaduotoja ir toliau galėjo sėkmingai eiti šias pareigas jai pavestoje kuruoti veiklos srityje, todėl jos sprendimas trauktis iš pareigų savo noru yra priimtas kažkiek skubotai, nors turbūt yra gerai apgalvotas. „Tai asmeninis pavaduotojos apsisprendimas, kurį reikia gerbti“, – pažymėjo A.Purvainis.

Teismo vadovas apsiribojo pamąstymu apie pavaduotojo vykdomas funkcijas, kurios, anot A.Purvainio, yra sunkus, reikalaujantis daug dėmesio, laiko ir be galo didelės atsakomybės darbas.

Skylėta Kauno apylinkės teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant kitus teismo žmogiškuosius išteklius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Viena vertus, teismo pirmininko pavaduotojo darbas – teismo administravimas priskirtoje veiklos srityje yra toks dalykas, kuris sunkiai pakelia kitų dalykų, tokių kaip šeima, namai, vaikai ir kiti buitiniai ar asmeniniai reikalai, konkurenciją. Kita vertus, nei šios, nei kitos priežastys neleidžia vykdyti teismo pirmininko pavaduotojui priskirtų funkcijų skiriant tam mažiau laiko ar su mažesne atsakomybe taip, kad nebūtum 100 proc. atsakingas už einant šias pareigas atliekamus darbus ir priimamus sprendimus“, – pabrėžė A.Purvainis ir atkreipė dėmesį, kad, einant bet kurias pareigas teismo vidiniame administravime, jeigu iš tiesų esi atsidavęs teismo administravimo veiklai, jas atlieki skirdamas pakankamai daug laiko ir su didžiausia atsakomybe, gali tiesiog ir nebelikti laiko daugeliui kitų dalykų.

„Mes apie tai su pavaduotoja diskutavome ir aš puikiai suprantu pasitraukimo motyvus“, – sakė teismo pirmininkas.

Kol įvyks atrankos į atsilaisvinusias ir iki šiol buvusias laisvas dar dviejų teismo pirmininko pavaduotojų pareigas, teismo administracijos komanda bus stiprinama pasitelkiant papildomai kitus teismo žmogiškuosius išteklius.