Atsitikus nelaimei Astravo atominėje elektrinėje į Vilniaus traukinių stotį atvyko traukinys, kuriame evakuojami žmonės iš Švenčionių rajono.

„Išgirdau, kad sirenos veikia. Gavau pranešimą į telefoną. Pagal nurodytus veiksmus atėjau į gyventojų surinkimo punktą“, – pasakojo vyras.

Jokios nelaimės neįvyko, čia – pratybos.

„Gal nėra viskas labai sklandu, bet kadangi čia pratybos, tai iš pratybų ir mokosi. Jau surinkimo punkte moteriškės pasižymėjo nesklandumus. Iš to bus pasimokyta, šiaip tai – labai įdomu“, – kalbėjo moteris.

„Tokia trupučiuką, atrodo, panika, nes išvažiavome iš Vilniaus į Pabradę, o tada sugrįžom atgal į Vilnių. Jei tai būtų realiai, tai grįžome į tokią pačią pavojingą vietą“, – nerimavo kitas vyras.

Į traukinį lipo ir nuo nelaimės bėgantys vilniečiai. Tarp jų ir keturkojį draugą nešanti moteris.

Šuniukas dreba, tačiau žmonės nusiteikę linksmai. Klausėme, ar jie būtų tokie ramūs, jei būtų įvykusi tikra nelaimė.

„Nežinau, turbūt panikos būtų. Reikia organizavimo ir daugiau šviesti žmones, kad žinotų“, – sakė moteris.

„Jeigu viskas vyktų realiai, tai, manau, čia būtų baisi panika. Net sunku įsivaizduoti“, – kalbėjo kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarp statistų – ir civilinės saugos dėstytoja. Pasak jos, tikros pratybos daug geriau nei vadovėliai.

„Iš profesionalo pusės matau, kad savo studentus turiu ruošti mokėti nepanikuoti, kad reikia būtinai vykdyti nurodymus. Žmonės nežino, kad reikia vykdyti pareigūnų nurodymus ir gaunasi tokia palaida bala, chaosas“, – aiškino saugos dėstytoja.  

Išklausiusi dėstytoją reagavo ir ministrė.

„Tam pratybos ir organizuojamos, kad ne tik tarnybų darbą galėtume patikrinti, bet ir pasižiūrėtume žmonių reakcijas. Tai ir vyksta tam, kad žmonės būtų šviečiami, skatinami domėtis ir susirinktų visą reikalingą informaciją apie būtiną pasirengimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Naudojamasi traukiniais, nes pagal pratybų scenarijų – įsiveržia ir priešo būriai, tad autobusų naudoti neišeina.

„Geležinkeliai – strateginę reikšmę turinti infrastruktūra krizinių situacijų atvejais. Tą labai aiškiai parodė ir mūsų brolių ukrainiečių patirtis, kuomet buvo uždarytas tiek oro, tiek jūrų transportas“, – teigė  Lietuvos geležinkelių verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.

Pratybose dalyvavo apie 700 žmonių, tarnybų pareigūnai ir statistai.

„Jos nėra skirtos tam, kad parodytų gražų vaizdą, kaip viskas veikia. Pratybos skirtos tam, kad įsivertintų, ar viskas suveikia, ar neturime kažkokių spragų“, – sakė A. Bilotaitė.

Spragos ėmė lįsti jau pratybų pradžioje. Dešimtą ryto mieste ėmė kaukti garso sirenos, tačiau jas girdėjo ne visi.

„Sirenų turime tiek, kiek turime. Pagal sirenų vidurkius – tikrai neatrodome blogai pasaulyje. Tinklas plečiamas. Šiuo metu montuoja 200 papildomų sirenų, dalis jų sumontuota“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Rytų Lietuvos gyventojai taip pat turėjo gauti žinutes apie pratybas, bet jų nesulaukė.

„Matome, kad vieno operatoriaus klientai negavo, tai aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar kitomis priežastimis“, – sakė A. Bilotaitė.

Jokios klaidos TELE2 pusėje nebuvo, visos mūsų sistemos veikė sklandžiai. Šis testas padėjo atrasti trikdžius tarnybų pusėje.

„Matome su vienu operatoriumi šiek tiek problemų iškilusių. Yra aiškinamasi. Negalėčiau pasakyti, nežinau kodėl, galbūt atnaujinama kažkokia įranga. Per pratybas ir paaiškėja, kad nesigavo“, – šnekėjo S. Greičius.

Ne paslaptis, kad žinučių daugiausia negavo TELE2 klientai.

„Jokios klaidos TELE2 pusėje nebuvo, visos mūsų sistemos veikė sklandžiai. Šis testas padėjo atrasti trikdžius tarnybų pusėje“, – komentavo TELE2 atstovė Asta Buitkutė.

Kol tarnybos ir politikai aiškinosi trūkumus, traukinys su evakuojamais žmonėmis iš Vilniaus pasiekė Šiaulius. Čia iš stoties žmonės buvo nuvežti į Šiaulių areną, civilinės saugos paskirtą pastatą. Šiemet numatyta dar šešiolika panašių pratybų.

„Šios pratybos buvo didžiausio masto civilinės saugos pratybos, (...) pirminiais vertinimais, tai mums pavyko“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ji teigė, kad pratybų niekada nebus per daug ir ragino savivaldybes bei kitas institucijas skirti daugiau dėmesio civilinei saugai.

Ministrė tvirtino, kad šiose pratybose rengtasi įvairiems scenarijams, ir pabrėžė, jog labai svarbu, kad visos institucijos gebėtų tinkamai tarpusavyje sąveikauti.

„Mes esame pasirašę konsorciumo sutartį su kolegomis iš Prancūzijos, Rumunijos ir Serbijos, (...) laimėję papildomą finansavimą tarptautinio lygio pratyboms ir kitų metų gegužę Lietuvoje bus organizuojamos Europos Sąjungos aukščiausio lygio civilinės saugos modulių pratybos“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Mokymai prasidėjo antradienį nuo gyventojų perspėjimo sistemų patikrinimo – šalyje gaudė sirenos, gyventojai gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus apie vykstančias pratybas, informaciją, kaip elgtis nutikus avarijai skelbė nacionalinis radijas ir televizija.

Trečiadienį Švenčionių ir Vilniaus rajonuose mokytasi evakuoti žmones iš radiacija užterštų teritorijų, dalytos jodo tabletės, imituotas gyventojų sanitarinis švarinimas, ketvirtadienį – vykdyta radiacinė žvalgyba iš oro ir antžeminė žvalgyba.

Mokymuose dalyvavo apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių ir 24 institucijų.

Per pratybas tikrinta, kaip šalies institucijos yra pasirengusios reaguoti ir vykdyti joms pernai atnaujintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas.

Nesutarus dėl pratybų scenarijaus su Vilniaus miesto savivaldybe, sostinės pareigūnai jose nedalyvavo.

D. Gaižauskas: nereikėtų skubėti su vertinimais

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtino, kad politikams nereikėtų skubėti vertinant pratybų rezultatus, nes šie mokymai surengti žinant scenarijų, bet nėra aišku, ar valstybė būtų pajėgi, jeigu reikėtų evakuoti didelį žmonių kiekį.

„Mes nežinome, ar esame pajėgūs likviduoti situaciją, jeigu reikėtų evakuoti virš 150 tūkst. žmonių, ar turime pakankamai instrumentų vykdyti radiologinę žvalgybą“, – kalbėjo jis.

Mes nežinome, ar esame pajėgūs likviduoti situaciją, jeigu reikėtų evakuoti virš 150 tūkst. žmonių, ar turime pakankamai instrumentų vykdyti radiologinę žvalgybą.

„Tai yra ateities klausimas“, – pridūrė politikas.

Taip pat jis pabrėžė, kad svarbu atsakyti į klausimą, ką nelaimės atveju darytų kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, Estija.

„Tiek, kiek stebėjau, tiek kiek mačiau, Lietuva gali reaguoti, planus turi“, – sakė jis.

Atkreipė verslo dėmesį

R. Tamašunienė sakė, kad gyventojų informavimo sistema suveikė neblogai.

„Džiugina, kad pradiniais vertinimais, 70 proc. gyventojų gavo perspėjimus, be abejo, tai nėra mus tenkinantis rodiklis“, – kalbėjo ministrė.

„Mobiliojo ryšio operatoriai ir verslininkai taip pat turi būti pasirengę, (...) galvosime, kaip reikėtų sistemą ir teisinę bazę tobulinti“, - pridūrė ji.

R. Tamašunienės teigimu, verslas galėtų tapti socialiai atsakingas ir perspėjimo žinutes, esant ekstremaliai situacijai, siųsti nemokamai.

„Mes galim rasti sprendimo būdą reaguodami į technologinį plitimą ir tą plitimą spręsti vienokiomis, ar kitokiomis investicijomis. (...) Galbūt reiks kalbėti apie teisėkūros keitimą kiek tai susiję su verslo požiūriu į nelaimes ir jų indėlį į gyventojų perspėjimą“, – teigė ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Žvalgyba iš oro – pasiekimas

Operacijos vadu paskirtas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis žurnalistams teigė, kad visos tarnybos dirbo sklandžiai.

Kaip didelį pasiekimą jis išskyrė radiacinę žvalgybą iš oro. Anot viceministro, Radiacinės saugos centras su Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau kelerius metus sprendė klausimą, kaip radiacinio lygio matavimo aparatūrą panaudoti žvalgybai iš orlaivių.

„Tai pasiteisino vykdant realią užduotį. Anksčiau neturėjom galimybės to išbandyti, (...) padarytų namų darbų rezultatas buvo išlaikytas“, – sakė viceministras.

Taip pat jis tvirtino, kad stabiliojo jodo preparatų pirkimo dokumentai yra parengti.

Sistemiškai viskas veikė, negaliu sakyti puikai, bet kritinių klaidų nebuvo.

„Manau, kad mūsų procedūros bus greitesnės, nei bloko paleidimas (Astravo jėgainės – BNS)“, – tvirtino operacijos vadas.

Kritinių klaidų nebuvo

M. Kanapickas akcentavo, kad pratybos yra gera mokymų platforma.

„Sistemiškai viskas veikė, negaliu sakyti puikai, bet kritinių klaidų nebuvo“, – kalbėjo jis.

Pareigūnas sakė, kad po pratybų PAGD sulaukia daugiau su statoma Astravo elektrine susijusių gyventojų klausimų.

„Ką ir šiandien girdėjome iš ekspertų, yra siūlymai įvairių krypčių organizuoti daug ir smulkių, ir didžiulių pratybų“, – teigė M. Kanapickas.

Pratybas stebėjęs ekspertas iš Jungtinės Karalystės Ianas Dickinsonas (Ijanas Dikensonas) žurnalistams sakė, kad pratybos buvo kokybiškai suplanuotos.

„Kai mes kalbame apie pratybas, nešnekame apie tai, kad padaryta blogai, nes pratybų tikslas yra išbandyti dalykus“, – tvirtino jis.

„Jeigu atvirai, aš nemačiau jokių didelių klaidų“, – pridūrė jis.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.

Pagal scenarijų, po 50 savanorių evakuoti iš Švenčionių į Zarasų rajoną, iš Vilniaus rajono – į Kalvarijos savivaldybę. Dar 50 savanorių bus laikinai perkeliami iš Šalčininkų į Varėnos rajoną.

Taip pat pat vyko stabiliojo jodo imitacinių tablečių dalijimas, imituotas gyventojų dezaktivavimas, įrangos parengimas.

Švenčionių rajone imituotas Magūnų kaimo gyventojų evakavimas. Policijos pareigūnai prižiūrėjo tvarką, o evakuojamiems žmonės dalyti jodo preparatai.

Vėliau jie išvežti į švarinimo vietą Švenčionių mieste, iš ten – į saugią vietą Zarasų rajone.

Dauguma Magūnų kaimo gyventojų trečiadienį vykstant pratyboms atsisakė bendrauti su žurnalistais, tik keli prisipažino bijantys galimos avarijos Astravo branduolinėje jėgainėje.

„(...) tokiu atveju būtų labai daug panikos, (...) tada aš įsivaizduoju, kad kiekvienas norėtų būti pirmas (evakuotis – BNS)“, – žurnalistams sakė pratybose dalyvavusi 50-metė mokytoja Natalija Alinauskienė.

Ji tvirtino, kad Baltarusijoje statoma Astravo elektrinė ją gąsdina, nes ji bus labai arti Lietuvos.

Savanoriu evakavimo pratybose buvęs 17-metis moksleivis Erdvinas Endriukaitis žurnalistams sakė, kad daug informacijos apie evakuaciją neturėjo.

„Manau, kad reikėtų radiją įsijungti, paklausyti ką valdžia šneka”, – kalbėdamas apie pirmuosius veiksmus įvykus nelaimei tvirtino moksleivis.

Tuo metu Švenčionių mieste pratybas stebėjęs 75 metų pensininkas Mečislavas Seminaj žurnalistams sakė, kad įvykus incidentui jis evakuotųsi pats.

„Reikia laikytis visų saugumo taisyklių, kad tokia avarija neįvyktų“, – kalbėjo pensininkas.

Pietryčių Lietuvoje vyksta kelių dienų civilinės saugos pratybos, kaip veikti įvykus incidentui branduolinėje Astravo jėgainėje.

Antradienį tikrintos perspėjimo sirenos, nacionalinis radijas ir televizijas transliavo patarimus, kaip elgtis, gyventojams siųsti telefoniniai pranešimai.

Ketvirtadienį numatoma radiacinė žvalgyba iš oro.

Mokymuose iš viso dalyvauja apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ginčų su Vyriausybe pratybose nedalyvauja.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.

Šių pratybų metu mes vertiname ir imituojame veiksmus, esant blogiausiam scenarijaus atvejui.

Rengiamasi blogiausiam scenarijui

„Šių pratybų metu mes vertiname ir imituojame veiksmus, esant blogiausiam scenarijaus atvejui“, – žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Jis teigė, kad esant realiam pavojui per šešias valandas jodo preparatai jau būtų išdalyti gyventojams.

Taip pat jis pabrėžė, kad žmonės, kurie evakuojasi savarankiškai, turėtų atvykti į įkurtus punktus pasitikrinti užkrato kiekį.

„Reikėtų atvykti į punktą įsivertinti, ir jeigu nenešioja jokių radioaktyvių dulkių, (...) tada gali elgtis taip, kaip mes rekomenduojame“, – kalbėjo M. Kanapickas.

Anot jo, esant ekstremaliai situacijai gali būti apribotos žmonių laisvės.

„Įvedus vienokią ar kitokią situaciją, asmens judėjimo ir turto privatumo teisės yra naikinamos. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, gali būti imamasi veiksmų (prievartinio perkėlimo – BNS)", – tvirtino M. Kanapickas.

Operacijos vadu paskirtas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis žurnalistams sakė, kad svarbiausia yra išsiaiškinti, kaip įvairios tarnybos kartu bendradarbiaudamos organizuoja procesą, kai reikia atlikti švarinimo procedūras.

„Jei imamasi savalaikių priemonių ir gyventojai žino, kaip elgtis: nebūti lauke, eiti į uždaras patalpas, izoliuoti jas, pasirūpinti reikiamu maisto ir vandens kiekiu, poveikis gali būti eliminuotas ir žmonės sveikatos sutrikimų gali ir neturėti“, – kalbėjo operacijos vadas.

Anot jo, jodo tabletės Lietuva turėtų pasiekti anksčiau, nei pradės veikti Astravo elektrinė.

„Realios avarijos atveju pasijungtų visai kitos pajėgos, būtų visai kita atmosfera ir tvarka dėl veiksmų vykdymo. Būtų imtasi globalių veiksmų ir visos tarnybos būtų aktyvuotos ne iš dalies, dabar aktyvuoti ekstremalių situacijų koordinavimo centrai, o tada būtų pajungti visi, kas gali būti susiję su pasekmėmis ir jų likvidavimu, tarp jų ir ligoninės, gydytojai, greitoji pagalba“, – tvirtino A. Šešelgis.

Jis teigė, kad per šias pratybas nebandyta imituoti, kas vyktų keliuose, esant didelio masto evakuacijai.

Ekspertas: viskas kokybiškai suplanuota

Pratybas stebėjęs ekspertas iš Jungtinės Karalystės Ianas Dickinsonas (Ijanas Dikensonas) žurnalistams sakė, kad pratybos buvo kokybiškai suplanuotos.

„Buvo privilegija pamatyti, kaip kokybiškai viskas planuojama“, – kalbėjo jis.

I. Dickinsonas tvirtino, kad jam patiko sukurta pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė lt72.lt.

„Radiacijos lygio stebėjimo sistema tiesiogiai sujungta su valdžia ir ji gali šią informaciją pateikti svetainėje ir perspėti visuomenę, tai tikras pasiekimas“, – teigė jis.

Anot jo, šios pratybos buvo „pirmos klasės pasiruošimas“.

„Realybė tokia, kad reikia ruoštis visoms grėsmėms. Viena iš jų – branduolinė avarija. Tai reali grėsmė, bet tokia grėsmė reali visose atominėse elektrinėse. Laimei, avarijos nėra dažnos, bet jos pavojingos“, – akcentavo ekspertas.

„Pirminiais vertinimais, pasiekiamumas buvo apie 70 procentų“, – žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pasak jo, dalis žmonių pranešimų galėjo negauti dėl netinkamai nustatytų telefonų, problemų taip pat galėjo kilti dėl licencijų trūkumo.

Prasidėjus pratyboms sutriko pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės lt72.lt veikla. Anot M. Kanapicko, svetainės veikla buvo sutrikusi iki trijų minučių.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad patikrintos pietryčių Lietuvoje esančios perspėjimo sirenos, iš 70 sirenų neveikė trys.

„Procentas geras, bet vis tiek ne visos, tai signalas, kad situaciją turime taisyti“, – kalbėjo ministrė.

Perspėjimo sistemos veikė visoje Lietuvoje, bet jų vertinimas vyko pratybų teritorijoje esančiose Vilniaus, Šalčininkų, Kalvarijų, Zarasų, Švenčionių ir Varėnos rajonuose.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija operacijos vadovu nusprendė paskirti sveikatos apsaugos viceministrą Algirdą Šešelgį.

Pasak R. Tamašunienės, toks sprendimas priimtas, nes gyventojų sveikata įvardyta pagrindiniu prioritetu.

Šios pratybos truks iki penktadienio.

Trečiadienį per pratybas bus imituojama gyventojų evakuacija, ketvirtadienį numatoma radiacinė žvalgyba iš oro.

Mokymuose dalyvaus apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių.

Vilniaus savivaldybė dėl ginčų su Vyriausybe pratybose nedalyvauja.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.

Pranešimų negavo dėl licencijų trūkumo?

Lietuvoje antradienį vykstant civilinės saugos pratyboms dalis gyventojų pranešimų negavo dėl neteisingų telefono nustatymų ir dėl to, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) pritrūko licencijų naudotis operatorių stotelėmis.

„Pirma yra paties telefono nustatymai ir čia tikrai esame rinka, kur turime nemažai senesnių telefonų. Kita dalis yra PAGD sprendimas, per kurias jų turimas ir licencijuotas celes (stoteles – BNS) jie siunčia pranešimus“, – BNS sakė „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Pasak „Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko, pranešimus gavo visi, prisijungę prie 2G ar 3G ryšio, tuo metu pranešimų negavo kai kurie naudotojai, prisijungę prie 4G ryšio.

„Jei tuo metu buvai prisijungęs prie 2G ryšio, garantuotai gavai, 3G ryšys – garantuotai gavai. Jei buvai prisijungęs prie 4G ryšio, o čia yra nemažai žmonių, tai čia jau laimės reikalas“, – BNS sakė A. Baranauskas.

Anot jo, iš 12 tūkst. „Tele2“ valdomų stotelių (celių), pranešimai praėjo pro maždaug pro 3,5 tūkst.

„Kiek čia yra žmonių, aš neįsivaizduoju, tačiau čia yra ženkli dalis žmonių“, – teigė „Tele2“ atstovas.

Tuo metu A. Stasiulaitis informavo, kad iš 9 tūkst. įmonės valdomų stotelių, pranešimai praėjo pro 5 tūkst. stotelių.

Anot jo, šioje situacijoje reikia eliminuoti bet kokią operatorių dedamąją.

„Jie patys (PAGD – BNS) turi prisijungimus, mes nevaldome to dalyko, jie patys prisijungia prie mūsų bazinių stočių ir patys išsiunčia, pasirinkdami tą apimtį, kuri jiems reikalinga, į tuos regionus, kurie reikalingi“, – teigė A. Stasiulaitis.

„Šiuo atveju operatoriai yra kelias, o transportas yra tai, ką jie siunčia. Jeigu žmogus buvo ten, kur ta celė neturi licencijuoto išsiuntimo, jis negauna (pranešimo – BNS)“, – teigė jis.

„Bitės“ atstovai taip pat teigia jau gavę pranešimų iš klientų apie negautus pavojaus perspėjimus.

„Platformos valdytojai per kurią šie įspėjimai siunčiami visų operatorių tinkluose jokių sutrikimų nefiksavo, mes savo tinkle taip pat matome, kad jokių trikdžių nebuvo. Visos žinutės buvo sėkmingai išsiųstos, bet dėl sistemos techninės specifikos nematome patvirtinimų ar visuose įrenginiuose jos buvo parodytos“, – BNS sakė „Bitės“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

„Platformos valdytojai per kurią šie įspėjimai siunčiami visų operatorių tinkluose jokių sutrikimų nefiksavo, mes savo tinkle taip pat matome, kad jokių trikdžių nebuvo. Visos žinutės buvo sėkmingai išsiųstos, bet dėl sistemos techninės specifikos nematome patvirtinimų ar visuose įrenginiuose jos buvo parodytos“, – teigė jis.

PAGD direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko teigimu, pranešimų pasiekiamumas siekė apie 70 proc.

„Preliminariu vertinimu, pasiekiamumas buvo apie 70 proc. Priežastis matome kelias – galimai netinkamai nustatyti telefonai, galbūt tai yra ir licencijų klausimas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Kanapickas.

Jis pripažįsta, kad taip galėjo nutikti todėl, kad PAGD neturėjo pakankamai licencijų naudotis mobiliojo ryšio operatorių stotelėmis.

„Mobilaus ryšio operatoriai turi stoteles, iš kurių keliauja pranešimai į mobiliuosius telefonus. Licencija nuperkama tam tikram stotelių kiekiui. Vykstant mobilaus ryšio plėtrai, stotelių kiekis auga ir neužtenka licencijų. Jei pranešimas gautas iš naujos stotelės, tai toje teritorijoje, kur ta nauja stotelė aptarnaujama, pranešimas nėra gaunamas“, – teigė jis.