Sociologinis tyrimas atliktas praėjus maždaug mėnesiui po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Ši grupuotė nuo spalio 7-ąją įvykdytų atakų pradžios nužudė mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė beveik pustrečio šimto įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, rengia ir antžemines operacijas.

Apklausos duomenimis, 38,1 proc. respondentų pritaria Izraelio veiksmams Gazos Ruože. Tuo metu trečdalis (30,4 proc.) gyventojų žydų valstybės veiksmams nepritaria, beveik tiek pat – 31,5 proc. – nežino arba neturi nuomonės.

Izraelio veiksmams pritaria daugiau vyrų, nuomonės neturi jaunesni

Kaip rodo apklausa, žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria 46,9 proc. vyrų ir 30,4 proc. moterų. Šiuo klausimu nuomonės neturi daugiau moterų – 35,8 proc., nei vyrų (26,6 proc.).

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, nuomonės dėl Izraelio veiksmų neturi arba nežino didesnė dalis moksleivių ir studentų (45,5 proc.), taip pat gyventojų iki 29-erių (43 proc.), o palaiko verslininkai ir tarnautojai, gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas, nebaigtą vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Apklausa taip pat parodė, kad žydų valstybės veiksmams labiau pritaria kitų vietovių nei didieji Lietuvos miestai, gyventojai. Labiausiai Izraelio veiksmų nepalaiko Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.

Tuo metu beveik tiek pat vilniečių Izraelį palaiko ir neturi nuomonės šiuo klausimu arba nežino.

Labiausiai už Izraelio veiksmus prieš „Hamas“ pasisako balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (58,8 proc.), Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją.

Žydų valstybės veiksmų nepalaiko balsuojantys už Lietuvos regionų partiją ir Tautos ir teisingumo sąjungą.

Rezultatai nestebina, rodo visuomenės susiskaldymą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad apklausos rezultatai nėra labai stebinantys, rodo, kad Lietuvos visuomenė yra „santūriai daugiau palaikanti Izraelio veiksmus.“

„(...) bet tas susiskaldymas yra pakankamai nemažas, o pritarimas nėra toks visiškai vyraujantis ar dominuojantis visuomenėje“, – BNS sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Anot politologės, vertinant rezultatus pagal skirtingas grupes, daugiau jų ryžtingiau krypsta į Izraelio veiksmų palaikymo pusę. Ji taip pat pridūrė mananti, kad nėra grupių, kurios apklausoje išsiskirtų aiškiu nepalaikymu žydų valstybei.

„Vis dėlto ten, kur palaikymo yra mažiau negu kitur, vis tiek vyrauja arba nežinia, arba toks apylygis pritarimo ir nepritarimo balansas“, – pastebėjo VU TSPMI politologė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Egdūno Račiaus, apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai nejaučia poreikio keršyti ginklu.

„Kitas, jau rūpestį keliantis dalykas, kad tiek mažai yra žmonių, kurie iš principo turi moralinį, žmogišką stuburą, kur pasakytų – palaukite, mes kalbame apie dešimtis tūkstančių žuvusiųjų ir tas skaičius auga“, – BNS tvirtino profesorius.

E. Račiaus nuomone, tai, kad trečdalis gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu, parodo Lietuvos provincialumą.

„Nuomonės neturėjimas, kas išsiverčia į kitus žodžius – man dzin – truputį liūdina, nes parodo mūsų nebuvimą pasaulyje, pasaulio įvykiuose. Galime sakyti, kad dar sykį parodome, kokia Lietuva yra provinciali“, – kalbėjo politologas.

Konservatorių partijos poziciją atspindi rinkėjai

E. Račiaus nenustebino, kad balsuojantys už TS-LKD palaiko žydų valstybės veiksmus. Anot jo, tokius rezultatus galėjo lemti kelių valdančiųjų konservatorių retorika.

„Jie pasiekė savo, bet ar čia kažkas išskirtinio, ar dėl to reikėtų susigriebti už galvos – aš tokių interpretacijų nedaryčiau“, – teigė jis.

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, TS-LKD nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai užtikrinta ir stipri bei turi įtakos rinkėjo pozicijai.

Politologė svarstė, kad konservatorių rinkėjai galbūt yra vyresni, todėl labiau linkę palaikyti Izraelio veiksmus, tačiau pripažino, kad tam reikėtų „gilesnės analizės“.

„Šitos partijos diskurse ir apskritai rinkėjų diskurse yra labai aiškus susiejimas Izraelio palaikymo su nacionaliniu saugumu“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Todėl, anot jos, susirūpinimas nacionaliniu saugumu konservatorių rinkėjams gali būti papildomas dėmuo, sustiprinantis palaikymą Izraeliui.

Jaunimas neturi nuomonės, nes nesidomi politika

Pasak politologės, tai, kad didesnė dalis moksleivių ir studentų nurodė neturintys nuomonės Izraelio ir „Hamas“ konflikto klausimu, atspindi tendenciją.

„Šita grupė mažiau domisi politika, pasaulio naujienomis“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tokios nuomonės laikosi ir E. Račius.

„Tai yra visiškai simptomatiška“, – tvirtino politologas.

Jie pasiekė savo, bet ar čia kažkas išskirtinio, ar dėl to reikėtų susigriebti už galvos – aš tokių interpretacijų nedaryčiau.

Kita vertus, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, jauni žmonės yra neapsisprendę, nežinantys savo pozicijos, konfliktą matantys iš įvairių pusių.

„Tai nėra vien Lietuvos tendencija. Yra amerikiečių tyrimai atlikti apie tą pačią situaciją, tai irgi pastebima, kad vyresnės amžiaus grupės yra labiau užtikrintos, jaunimas šioje vietoje turi mažiau vienareikšmišką poziciją“, – sakė ji.

Politologė teigė neatmetanti, kad žydų valstybės veiksmams prieš „Hamas“ pritaria daugiau vyrų, nes kietų, stiprių priemonių palaikymas „labiau tradiciškai priskiriamas vyriškajai lyčiai.“

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Pritariate ar nepritariate Izraelio veiksmams Gazos Ruože atsakant į spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytą ataką?

Atsakymai:

1. Visiškai pritariu – 13,2 proc.

2. Iš dalies pritariu – 24,9 proc.

3. Iš dalies nepritariu – 14,3 proc.

4. Visiškai nepritariu – 16,1 proc.

5. Nežinau/ neturiu nuomonės – 31,5 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 9–19 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausta 1000 šalies gyventojų 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.