Tai buvo pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi Iranas, žadėjęs atkeršyti JAV už įtakingo generolo nužudymą praėjusią savaitę.
Pentagonas nurodė, kad „Iranui paleidus keliolika balistinių raketų prieš JAV kariuomenės ir koalicijos pajėgas Irake“, tebevyksta „pirminis žalos vertinimas“.
„Aišku, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir jomis taikytasi į mažiausiai dvi Irako karines bazes, kur dislokuoti JAV kariuomenės ir koalicijos nariai“ Ain al Asade ir Arbilyje, sakė Pentagono atstovai.
Pranešimų apie aukas kol kas nėra. Pasak Pentagono, tose bazėse galiojo „aukščiausios parengties“ būsena pastarosiomis dienomis augant įtampai tarp Vašingtono ir Teherano ir abiem pusėms keičiantis grasinimais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) su žmona Melania (Melanija) 2018-ųjų gruodį lankėsi Ain al Asado bazėje; tai buvo pirmoji jo kelionė pas JAV karius, dislokuotus karo zonoje. Antradienio vakarą jis sakė, jog pirminis žalos vertinimas po bazių apšaudymo parodė, kad „viskas yra gerai“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas paskelbė, kad „dabar vyksta aukų ir žalos vertinimas. Kol kas viskas yra gerai!“.
Irano valstybinė televizija pranešė apie ataką prieš vieną bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai, ir sakė, kad tai buvo atsakas į praėjusį penktadienį įvykdytą Jungtinių Valstijų drono antskrydį, per kurį žuvo iraniečių generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), vienas įtakingiausių veikėjų šalies vyriausybėje.
Per tą bepilotės skraidyklės smūgį prie tarptautinio Bagdado oro uosto taip pat žuvo drauge su Q. Soleimani buvęs irakiečių generolas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas).
Irano Revoliucinė gvardija pranešė, kad Ain al Asado bazė apšaudyta dešimtimis raketų, ir perspėjo, kad į JAV kontrataką gali būti sureaguota dar griežčiau. Taip pat Gvardija pagrasino smogti Izraelio ir Amerikos „sąjungininkėms vyriausybėms“.
„Patariame Amerikos žmonėms išvesti JAV karius, [dislokuotus] regione, kad išvengtų didesnių netekčių ir neleistų, kad jų karių gyvybėms toliau grėstų pavojus dėl vis didesnės režimo neapykantos“, – sakoma Revoliucinės gvardijos pareiškime.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), regis, užsiminė, kad daugiau smūgių kol kas neplanuojama.
„Iranas ėmėsi ir baigė [vykdyti] proporcingas savigynos priemones“, nusitaikęs į bazę, iš kur buvo įvykdyta „baili ginkluota ataka prieš mūsų piliečius ir įtakingus pareigūnus“, tviteryje parašė Irano diplomatijos vadovas.
Didelė eskalacija
Smūgių įžūlumas buvo itin nebūdingas Iranui, kuris būdavo linkęs užmaskuoti atakas prieš JAV interesus ar karius pasinaudodamas marionetinėmis šiitų pajėgomis. Tuo metu per šią ataką buvo panaudota įprastinė ginkluotė, o Irano pajėgos netrukus prisiėmė atsakomybę.
„Tai yra didelė eskalacija. Balistinės raketos, atvirai paleistos iš Irano į amerikiečių taikinius, yra nauja fazė“, – sakė šiitų ginkluotųjų grupuočių specialistas Phillipas Smythas (Filipas Smitas).
Po Irano apšaudymo raketomis D. Trumpas antradienio vakarą nesikreipė į tautą per televiziją, nors yra susiklosčiusi tokia neoficiali prezidentinė tradicija. Vis dėlto jis turėtų paskelbti pranešimą trečiadienio rytą Vašingtone.
Paskelbus apie bazių apšaudymą, šoktelėjo naftos kainos.
Tuo metu JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos, kad būtų išvengta potencialios „klaidingos [orlaivių] identifikacijos“.
Atvira konfrontacija įvyko po kelių dienų Vašingtono ir Teherano žvanginimo ginklais ir kilusios painiavos dėl JAV karių Irake, kur taip pat kilo pasipiktinimas dėl bepiločio orlaivio smūgio, ateities.
Per antradienį Irane vykusias Q. Soleimani laidotuves Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami (Hoseinas Salamis) pažadėjo „atkeršyti“ už jo žūtį.
Kiek anksčiau D. Trumpas perspėjo, kad „jei Iranas padarys kažką, ko neturėtų, jie labai smarkiai nukentės nuo padarinių“.
Q. Soleimani, vadovavusį elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, jis pavadino „monstru“.
Tačiau D. Trumpas taip pat pakeitė savo ankstesnę poziciją, kad jis turi teisę karo metu įsakyti smogti Irano kultūros paveldo objektams.
Sulaukęs griežtos kritikos, kad tokia ataka būtų karo nusikaltimas, D. Trumpas pareiškė, kad jis nemato nieko prieš laikytis tarptautinės teisės. Tačiau prezidentas pakartojo savo ankstesnį skundą, kad laiko tokius suvaržymus neteisingais.
Per Q. Soleimani laidotuves jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane susidarius spūsčiai žuvo 56 žmonės, o dar 213 buvo sužeisti, informavo vietos žiniasklaida.
Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad generolas buvo palaidotas antradienio vakarą.
Užsienio karių išvedimas
Kelios valandos prieš Irano ataką, D. Trumpas stengėsi nutraukti painiavą dėl savo planų maždaug 5 200 JAV karių Irake atžvilgiu. Jis sakė, kad amerikiečių kariai ten turėtų likti, nors Irako parlamentas prieš kelias dienas paragino juos palikti šalį.
„Kažkuriuo metu norime pasitraukti, bet dabar nėra tinkamas metas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas.
Nepaisant Vašingtono pareiškimų, kelios sąjungininkės nusprendė išvesti iš šalies dalį savo karių, tad kilo abejonių dėl JAV vadovaujamos misijos, padedančios Irako kariams kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ateities.
Kanada paskelbė, kad dalis iš jos maždaug 500 karių bus perkelti į Kuveitą, o NATO pranešė, kad taip pat laikinai perkelia dalį karių į kitas bazes Irake ir už jo ribų.
Dar kelios valstybės, įskaitant Vokietiją ir Rumuniją, paskelbė planus perkelti savo pajėgas iš Irako. Prancūzija ir Italija pabrėžė neketinančios to daryti.
Mįslingas laiškas
Sekmadienį irakiečių parlamentas pritarė rezoliucijai, raginančiai išprašyti iš šalies JAV karius.
Pirmadienį pasirodė laiškas, kuriame JAV brigados generolas Williamas Seely (Viljamas Sylis) informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos esą ruošiasi palikti Iraką.
Tuo metu Vašingtone JAV pareigūnai stengėsi tai paneigti, vadindami tą laišką per klaidą išsiųstu juodraščiu arba, kaip sakė D. Trumpas, melagingu laišku.
„Nieko nežinau apie tą laišką, – žurnalistams sakė D. Trumpas. – Kiek suprantu, tai buvo nepasirašytas laiškas. Nežinau, ar tas laiškas buvo melagingas, nepasirašytas ar dar koks nors.“
Tačiau Irako premjeras Adelis Abdel Mahdi (Adelis Abdel Mahdis) antradienį pabrėžė, kad į gautą laišką buvo sureaguota rimtai.
„Tai nebuvo popieriaus lapas, iškritęs iš spausdintuvo ir atsitiktinai mus pasiekęs“, – sakė A. Abdel Mahdi per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas per televiziją.
Antradienį D. Trumpas sakė, kad norėtų, jog iš Irako galiausiai būtų išvesti kariai, bet pabrėžė, kad tai padarius netinkamomis sąlygomis reikštų strateginę dovaną Iranui.
Į bazes pataikė 22 raketos
Į dvi amerikiečių karių bazes Irake paleistos iš viso 22 raketos, bet irakiečių per šią praėjusios nakties Irano ataką nežuvo, trečiadienį pranešė Irako kariškiai.
Pranešime neminimas Iranas, kuris pareiškė, kad paleido balistinių raketų į Asado oro pajėgų bazę, keršydamas už JAV įvykdytą įtakingo iraniečių generolo nužudymą Irake.
„Nuo 1 val. 45 min. iki 2 val. 15 min. (vietos, nuo 0 val. 45 min. iki 1 val. 15 min. Lietuvos laiku) Irakui smogė 22 raketos: 17-a paleista į Asado oro pajėgų bazę, penkios – į Arbilio miestą“, – rašoma Irako kariuomenės išplatintame pranešime.
Jame priduriama, kad raketomis apšaudyti objektai, naudojami JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos.
„Irakiečių karių nežuvo“, – nurodė kariškiai.
Asadas yra didžiausia oro pajėgų bazė, kurioje yra JAV vadovaujamos koalicijos karių.
Arbilis yra kurdų regiono sostinė. Vienas šio regiono aukšto rango pareigūnas sakė, kad čia nebuvo pataikyta į amerikiečių karines bazes ar JAV konsulatą.
Pareigūnas taip pat sakė, kad Arbilyje niekas nežuvo.
Irakas sako buvęs perspėtas Irano
Irako premjero biuras trečiadienį pranešė gavęs iš Irano „oficialią žinutę žodžiu“ apie planuojamą raketų ataką prieš JAV pajėgas, dislokuotas Irako karinėse bazėse.
„Gavome oficialią žinutę žodžiu iš Irano Islamo Respublikos, kad prasidėjo arba greitai prasidės iraniečių atsakas į Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) nužudymą ir kad smūgis apsiribos Irako [bazėmis], kur dislokuoti JAV kariai, nenurodant vietovių“, – sakoma premjero biuro pranešime.
Sugriežtino grasinimus JAV
Vienas iš Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vadų trečiadienį pareiškė, kad atėjo metas irakiečiams atsakyti į JAV bepiločio orlaivio smūgį, per kurį buvo nukautas šio tinklo vadovo pavaduotojas.
„Tas atsakas bus ne mažesnis už iraniečių atsaką. Tai pažadas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pagrasino griežtojo kurso šalininkas Qaisas al Khazali (Kaisas Chazalis).
„Hashed al Shaabi“ jau anksčiau pažadėjo keršyti, tačiau po Teherano raketų atakos dar sugriežtino savo grasinimus.
Tinklui priklausanti radikali grupuotė „Harakat al Nujaba“ padėkojo Iranui už raketų smūgį JAV pajėgoms Irake.
„Sakome amerikiečių kariams: neužmerkite akių. Irakiečiai keršys už kankinį Muhandisą, kol išvyks paskutinis jūsų karys“, – nurodė grupuotė.
Antradienį „Harakat al-Nujaba“ vadovas Akramas al Kaabi (Akramas Kaabis) sakė, kad proiranietiškos grupuotės telkiasi ir ruošia atsaką Jungtinėms Valstijoms.
„Suformuoti tarptautiniai pasipriešinimo pulkai griežtam, apgalvotam atsakomajam smūgiui amerikiečių pajėgoms suduoti“, – sakė A. al Kaabi.
Jo pavaduotojas kiek anksčiau paragino sušaukti skubų susitikimą antiamerikietiškoms jėgoms Irake suvienyti.
„Kariausime su amerikiečių kontingentu visose regiono vietose, kur pasieksime“, – sakė Nasras al Shammary (Nasras Šamaris).
Tuo metu Irano valstybinė televizija „Press TV“ anksčiau trečiadienį pranešė, kad „Hashed al Shaabi“ pradėjo didelę operaciją prieš amerikiečių karius Irake.
„Kovos su terorizmu grupuotė... „Hashed al Shaabi“ paskelbė triuškinamos atsakomosios operacijos prieš Jungtines Valstijas pradžią“, – sakoma pranešime.
Uždrausti JAV civiliniai skrydžiai
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) antradienį pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos po to, kai raketomis buvo apšaudytos bazės su JAV kariais Irake.
FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime
„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.
Netoli atominės elektrinės – žemės drebėjimas
Irane trečiadienį įvyko 4,5 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo už mažiau nei 50 km nuo Bušehro atominės elektrinės netoli Persijos įlankos pakrantės, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).
6 val. 49 min. vietos (5 val. 19 min. Lietuvos) laiku įvykusio drebėjimo židinys buvo 17 km į pietus-pietryčius nuo Borazdžano miesto, 10 km gylyje, nurodoma USGS interneto svetainėje.
Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad drebėjimas buvo jaučiamas Bušehre, kur įsikūrusi vienintelė šalies atominė elektrinė.
Pranešimų apie elektrinei padarytą žalą nėra, tačiau per drebėjimą buvo sužeisti septyni žmonės; keturi jų paguldyti į ligoninę, nurodė IRNA, remdamasi Bušehro krizių valdymo centro vadovu Jahangiru Dehghani (Džahangiru Dehganiu).
„Krizių valdymo komanda yra regione ir vertina žalą [pastatams]", – sakė J. Dehghani. Pranešimas, kuriame cituojami jo žodžiai, pasirodė kelios valandos po žemės drebėjimo.
Naujausias drebėjimas įvyko lygiai dvi savaitės po 5,1 balo drebėjimo tame pačiame rajone, bet tąsyk niekas nenukentėjo ir didelės žalos nebuvo padaryta.
1 tūkst. megavatų Bušehro elektrinę Rusija užbaigė po daug metų trukusių vėlavimų. Oficialiai elektrinė buvo perduota 2013 metų rugsėjį.
2016-aisiais rusų ir iraniečių firmos pradėjo Bušehre statyti du papildomus 1 tūkst. megavatų reaktorius. Jų statyba turi trukti 10 metų.
Irano kaimynystėje esančios arabų valstybės dažnai reikšdavo susirūpinimą dėl Bušehro elektrinės patikimumo ir radioaktyvių medžiagų patekimo į aplinką rizikos didelio žemės drebėjimo atveju.
Iranas siekia mažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų, ir artimiausiais metais planuoja pastatyti 20 atominių elektrinių.
Jo branduolinė programa yra ginčo su Jungtinėmis Valstijomis centre. Vašingtonas įtaria, kad Iranas bando įgyti karinių pajėgumų, bet Teheranas tai kategoriškai neigia.
Įtampa tarp JAV ir Irano smarkiai išaugo po 2018 metų gegužės, kai prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasitraukė iš svarbios tarptautinės 2015 metų sutarties, pagal kurią mainais į Irano branduolinės programos apribojimus buvo sušvelnintos sankcijos Teheranui.
