„Šie kaltinimai, kuriems trūksta įrodymų, paremti vien absurdišku vertinimu, kad „nėra jokio kito įmanomo paaiškinimo“, – teigiama Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rugsėjo 14-osios atakos prieš Abkaiko naftos apdorojimo įmonę ir Churaiso naftos telkinį Saudo Arabijos rytuose perpus sumažino Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) svarbiausios narės gamybą ir supurtė energijos rinkas.

Tai B. Johnsonas sakė reporteriams pakeliui į Niujorką, kur numatytas jo susitikimas su Irano prezidentu. B. Johnsonas turi susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhaniu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Niujorke.

Pasak B. Johnsono, „labai didelė tikimybė“, kad Iranas yra atsakingas už dronų ir raketų atakas prieš du naftos kompleksus Saudo Arabijoje, nors pats Iranas tai neigia.

„Mūsų manymu, labai tikėtina, kad iš tiesų Iranas yra atsakingas už nepilotuojamų orlaivių – dronų ir sparnuotųjų raketų – panaudojimą“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.

„Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra ta, kaip mes galime suorganizuoti visuotinį atsaką. Kokie tolesni žingsniai?“, – komentavo JK premjeras.

„Dirbsime su mūsų draugais amerikiečiais ir europiečiais, kad parengtume veiksmus, kuriais siekiama sumažinti įtampą Persijos įlankos regione“, – pridūrė B. Johnsonas.

Atsakomybę už atakas prisiėmė Jemeno husių sukilėliai. Iranas neigia bet kokį dalyvavimą atakose, nors JAV ir Saudo Arabija kaltina Iraną. JAV savaitgalį paskelbus apie papildomų pajėgų siuntimą į Saudo Arabiją, Iranas įspėjo esąs pasirengęs bet kokiam scenarijui.

Tuo tarpu Rijadas pateikė naujų įrodymų, kurie, anot jo, patvirtina, kad puolimą „neginčijamai“ parėmė senas priešininkas Iranas.

Šie pareiškimai gali dar padidinti įtampą Persijos įlankos regione, tapusiame parako statine.

Praėjusio savaitgalio atakos perpus sumažino didžiausios naftos eksportuotojos naftos gavybos pajėgumus ir supurtė energijos rinkas.

„Tai buvo iraniečių įvykdyta ataka“, – sakė M. Pompeo jį lydėjusiems žurnalistams lėktuve pakeliui į vakarinį Džidos miestą. 

„Tai karo aktas, – kalbėjo jis. – Tokio masto atakos anksčiau nesame matę.“

Saudo Arabija savo ruožtu pademonstravo nuolaužas, surinktas po atakų prie du kompleksus šalies rytuose, per kurias esą buvo panaudota 18 dronų ir septynios sparnuotosios raketos.

„Ataka buvo surengta iš šiaurės ir neginčijamai paremta Irano“, – sakė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas spaudai pulkininkas Turki al Maliki (Turkis Malikis).

Atsakomybę už atakas prisiėmė Teherano palaikomi Saudo Arabijos pietinio kaimyno Jemeno husių sukilėliai, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Rijadas tai atmeta.

Visgi M. Pompeo neatsakė į klausimą, ar Saudo Arabijos pareigūnai mano, kad Iranas galiausiai bus pripažintas kaltu dėl atakų. 

Valstybės sekretorius sakė, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių žiniasklaidos pranešimus, kad ataka buvo surengta iš Irako, patekusio į dviejų savo sąjungininkų – Teherano ir Vašingtono – kryžminę ugnį.

Trečiadienį vėlai vakare televizija „CBS News“, remdamasi neįvardytu amerikiečių pareigūnu, pranešė, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritarė atakai, tačiau su sąlyga, kad ji bus surengta taip, kad nebūtų galima įrodyti iraniečių dalyvavimo. 

Televizijos šaltinių teigimu, Irano kaltę įrodo kol kas nepaskelbtos iš palydovų padarytos nuotraukos, kuriose matyti Ahvazo aviacijos bazėje atakai besirengiantys Irano revoliucinės gvardijos kariai.

„Nenorime karo“

Jungtinių Tautų diplomatai sakė, kad tikimasi, jog ekspertai vadovaus tarptautiniam tyrimui karalystėje.

M. Pompeo Džidoje susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu) aptarti savaitgalio atakų.

Tuo metu husiai pagrasino smogti „dešimtims taikinių“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie priklauso Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai, Jemene kovojančiai su sukilėliais.

Vienas JAV pareigūnas, norėjęs likti anonimu, kiek anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, jog administracija išsiaiškino, kad per atakas buvo panaudotos Irano sparnuotosios raketos. Jo teigimu, įrodymai bus pateikti per JT Generalinę Asamblėją kitą savaitę.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pakartojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarus pareiškęs, kad „nenorime karo su niekuo, bet Jungtinės Valstijos yra pasirengusios“.

D. Trumpas, jau anksčiau atnaujinęs sankcijas, kurios suluošino Irano ekonomiką, trečiadienį pažadėjo „reikšmingai padidinti“ baudžiamąsias priemones Teheranui. Toks prezidento pareiškimas netrukus sulaukė Rijado pagyrų.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), kuriam nuo liepos 31 dienos galioja JAV sankcijos, pareiškė, kad naujos priemonės yra „neteisėtos“ ir „nežmoniškos“.

Naujausias D. Trumpo pareiškimas yra „pripažinimas, kad JAV TYČIA taikosi į eilinius piliečius“, pareiškė iraniečių diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“.

JAV pozicija sugriežtėjo Irano aukščiausiajam lyderiui atmetus galimybę, kad tarp Vašingtono ir Irano „bet kokiu lygiu“ gali vykti derybos.

Regis, tai sudaužė viltis, kad Jungtinėse Tautose kitą savaitę galėtų įvykti dramatiškas D. Trumpo ir iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) susitikimas.

Vėlyvą trečiadienį JAV dar nebuvo išdavusios vizų H. Rouhani ir jo delegacijai, pranešė Irano žiniasklaida.

T. al Maliki teigimu, „nepaisant Irano pastangų, kad taip atrodytų“, šeštadienio ataka nebuvo surengta iš Jemeno, kur Saudo Arabija yra įsitraukusi į užsitęsusį konfliktą su husiais.

Jis sakė, kad toks smūgis viršija kovotojų galimybes. Vis dėlto husiai yra surengę kelias dešimtis mažesnių atakų Saudo Arabijos teritorijoje.

Pakilusios naftos kainos

Stebėtojai sako, kad Saudo Arabijos patirtis Jemene, kur nepaisant didelio apsiginklavimo jai nepavyko įveikti neorganizuotų, bet itin motyvuotų kovotojų, suteikė Rijadui apdairumo dėl įsitraukimo į dar vieną konfliktą.

„Tikrai tikiuosi, kad neturėsime“ karo, britų transliuotojui BBC sakė Rijado ambasadorius Londone princas Khalidas bin Bandaras (Chalidas bin Bandaras).

Iranas parėmė husių tvirtinimus, kad jie surengė tas atakas Saudo Arabijoje, o H. Rouhani trečiadienį pareiškė, kad tai buvo sukilėlių „perspėjimas“ apie potencialų platesnį atsaką į Rijado vadovaujamą operaciją Jemene.

Valstybinė Irano žiniasklaida taip pat paskelbė, kad Teheranas per Šveicarijos ambasadą pirmadienį perdavė Vašingtonui notą, kurioje paneigė prisidėjusi prie minimų atakų ir perspėjo, kad atsakys į bet kokius veiksmus prieš Iraną.

D. Trumpo administracija svarsto galimą atsaką į atakas, įskaitant variantus surengti kibernetinę ataką arba fizinį smūgį prieš Irano naftos infrastruktūrą ar jo Revoliucinę gvardiją, pranešė televizija „NBC News“, remdamasi neįvardytais amerikiečių pareigūnais.

Po atakų pakilo naftos kainos; pirmadienį pasiekusios rekordines aukštumas kitą dieną jos nukrito, kai Rijado duotos garantijos dėl atsargų nuramino rinkas.

Tas pareigūnas sakė, kad Saudo Arabija, tapusi savaitgalio atakų taikiniu, turi vadovauti pastangoms, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, tačiau JAV pirmiausia esą turi parengti tam tikrą informaciją, kurią reikia paskelbti.

„Matome vaidmenį JT Saugumo Tarybai“, – sakė tas amerikiečių pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

„Saudo Arabija buvo užpulta, tai turėjo pasaulinio masto pasekmių. JT Saugumo Taryba buvo sukurta spręsti grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui, o ši ataka atitinka tuos kriterijus“, – teigė jis.

Jis nenurodė, kokių veiksmų laukiama iš JT Saugumo Tarybos, kur Rusija ir Kinija turi veto teisę. Maskva ir Pekinas kritiškai vertino JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vienašališkai įvestas sankcijas Iranui.

Europos galingosios valstybės taip pat atsiribojo nuo griežtos D. Trumpo pozicijos Teherano atžvilgiu ir siekia išsaugoti susitarimą dėl Irano branduolinės programos. JAV prezidentas pernai pasitraukė iš šios sutarties.

JAV pareigūnai tvirtina, kad atakos prieš Abkaiko gamyklą, kuri yra viena iš didžiausių naftos perdirbimo įmonių pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos kompleksą buvo surengtos iš Irano.

Atsakomybę už savaitgalio dronų atakas prisiėmė Irano remiamos Jemene veikiančios husių sukilėlių pajėgos, su kuriomis kovoja Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, remianti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą Jemeno vyriausybę ir bombarduojanti juos nuo 2015 metų.

„Šiuo metu tikrai atrodo šitaip“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar mano, kad Teheranas surengė atakas.

Prezidento teigimu, „mes iš esmės jau žinome“ ir „tikrai atrodo, kad tai buvo Iranas“, tačiau Vašingtonas esą nori daugiau įrodymų.

„Norime galutinai nustatyti, kas tai padarė“, – reporteriams Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas, susitikdamas su Bahreino kronprincu Salmanu bin Hamadu bin Isa al-Khalifa.

„Netolimoje ateityje viską labai smulkiai sužinosite. Turime tikslią beveik visko vietą“, – tvirtino JAV prezidentas.

„Vis dėlto, mes tikrai norėtume išvengti karo. Nenoriu karo su niekuo, bet esame pasiruošę geriau nei bet kas kitas“, – pridūrė D. Trumpas.

Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos kalbėsis su Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir „daugeliu kaimynų ten, kurie yra labai geri mūsų draugai“.

„Mes taip pat kalbame su Europa, daugeliu šalių, su kuriomis turime reikalų, ar tai būtų Prancūzija, Vokietija ir taip toliau, kalbame su įvairiais žmonėmis ir aiškinamės, ką jie mano“, – kalbėjo JAV prezidentas.

„Bet galiu jums pasakyti – tai buvo labai didelė ataka, jai mūsų šalis labai lengvai gali atsakyti ataka, kuri yra daug, daug kartų didesnė“, – pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpas kalbėjo po to, kai Gynybos sekretorius Mike'as Esperas paskelbė, kad JAV kariuomenė rengia atsaką atakai prieš Saudo Arabijos naftos gamyklas.

Iranas atsisako derėtis

Irano aukščiausiasis lyderis Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) antradienį atmetė galimybę derėtis su JAV, tarp dviejų valstybių augant įtampai po to, kai Vašingtonas apkaltino Teheraną dėl atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūrą.

„Prieš Irano tautą nukreipta „maksimalaus spaudimo“ politika yra bevertė, ir visi Irano Islamo Respublikos pareigūnai vienbalsiai mano, kad su JAV nebus jokių derybų – jokiu lygiu“, – sakoma jo tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali susitikti su Irano vadovu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) kitą savaitę vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.

JT Generalinė Asamblėja prasideda rugsėjo 24 dieną.

Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.

Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA).

Įtampą Persijos įlankoje dar labiau padidino praėjusio savaitgalio incidentas, kai dronai smogė dviem dideliems Saudo Arabijos naftos kompleksams.

Atsakomybę už tas atakas prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, kariaujančios su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kuri bando sugrąžinti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą jemeniečių vyriausybę į valdžią.

Po šeštadienio sprogimų Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse kilo gaisrai.

Naftos kainos po išpuolio šoktelėjo apie 10 proc., nes ataka iš esmės perpus sumažino Saudo Arabijos naftos gavybą.