Panaudota nedaug lėšų

Visos ES šalys, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ėmėsi priemonių kovai su COVID-19 ir jos sukeltiems neigiamiems padariniams šalinti. Išanalizavę Europos Komisijos skelbiamą informaciją apie ES šalyse (be Jungtinės Karalystės) taikytas priemones COVID-19 krizės padariniams suvaldyti, valstybės kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad beveik visos jos skiria papildomų išlaidų sveikatos sektoriui, visos taiko panašias priemones gyventojų pajamoms ir darbo vietoms išsaugoti bei įmonių likvidumui užtikrinti.

Lietuvoje ekonomikos skatinimo ir koronaviruso padarinių mažinimo priemonėms iš viso numatyta 6,2 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė vertino tiesioginiam finansavimui skirtų 4,9 mlrd. eurų panaudojimą. Iš jų iki šiol panaudota 40 proc. lėšų, arba 1,96 mlrd. eurų. Mažiausiai jų panaudota sveikatos ir visuomenės apsaugai – 20,9 proc. (104,7 mln. iš 500,3 mln. eurų), verslo likvidumui – 28,9 proc. (411,5 mln. iš 1,4 mlrd. eurų). Iš verslui skirtų lėšų mažiausiai – 21,7 proc. – panaudota žemės ūkio gamybai ir maisto tiekimo grandinei išlaikyti.

Darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti skirta 1,9 mlrd. eurų, iš jų panaudota 49 proc. (936,6 mln. eurų). Ekonomikai skatinti (investicijų projektams, kelių priežiūros, klimato kaitos programoms ir turizmo sektoriui) skirta 1,1 mlrd. eurų, iš jų panaudota 47,4 proc. (510,6 mln. eurų).

Koronaviruso plitimo trumpajam laikotarpiui suvaldyti ir pasirengti naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų. Vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus bei veiklos rekomendacijas.

"Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus", – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Gavo ir nenukentėję

Lietuvos aukščiausioji audito institucija atkreipė dėmesį, kad nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui skirtą valstybės paramą per "Invegą" gavo ir kai kurios įmonės, kurias Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) identifikavo kaip nenukentėjusias. Be to, kai kurios įmonės mažino darbuotojų skaičių, kad gautų subsidijas, skirtas labai mažoms įmonėms.

70 proc. – tokią dalį investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos, skelbia Valstybės kontrolė.

Aikštėn iškilo ir kitų neaiškių aktų pasinaudojant COVID-19 sunkmečiu. 22 tūkst. nuo koronaviruso krizės nukentėjusių šalies įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių. O iš jų – 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad daugiausia mokesčių atidėti prašo kai kurios sėkmingiausios šalies įmonės, pavyzdžiui, didžiausi prekybininkai ir turtingiausi žmonės. VMI neskelbia, kokioms įmonėms ir kiek mokesčių atidėta, tačiau parlamente atsirado siūlymų, kad ši informacija turėtų būti prieinama visuomenei.

Ypač, kai kalbama apie reikšmingas nepriemokų sumas. Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Kai išvengti piktnaudžiavimo?

Remdamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Valstybės kontrolė pripažįsta, kad įmonės gali būti skirtingai pripažįstamos nukentėjusiomis. Atlikę korupcijos rizikos remiant nuo pandemijos nukentėjusį verslą analizę, STT korupcijos prevencijos specialistai pasiūlė užtikrinti bendrą valstybės politiką, įgyvendinant COVID-19 paramos priemones tarp institucijų (pavyzdžiui, nustatant neremtinus sektorius ir veiklas).

Taip pat pasiūlyta aiškiai įvardyti, kurias konkrečiai veiklas siekiama uždrausti ar apriboti, tokiu būdu panaikinant institucinio lygmens interpretacijų riziką, sudarant draudžiamų ar ribojamų ekonominių veiklų rūšių karantino metu sąrašą. Tai sudarytų sąlygas ateityje išvengti situacijų, kai, esant analogiškoms aplinkybėms, dėl to paties subjekto skirtingose institucijose priimami priešingi sprendimai. Taip pat atsirastų galimybės mažinti administracinę naštą. Pavyzdžiui, subjektui turėtų pakakti vienai iš paramos teikime dalyvaujančių institucijų įrodyti, kad konkreti ekonominės veiklos rūšis yra patyrusi neigiamą poveikį dėl COVID-19.

Siekiant mažinti duomenų fragmentiškumą, STT siūlo sukurti tarpinstitucinį duomenų mainų mechanizmą apie subjektus, kurie valstybės paramą siekė gauti arba gavo nepagrįstai. Subjektas, vienos institucijos identifikuotas kaip deklaravęs, tačiau realiai nepatyręs deklaruoto neigiamo poveikio dėl COVID-19 arba pateikęs apgaulingą informaciją, galėtų būti įtrauktas į kitų institucijų subjektų sąrašus, kuriems būtų atliekama detali patikra.

Dalis projektų nepagrįsti

Valstybės kontrolė akcentavo ir tai, kad Ateities ekonomikos DNR plano tikslui transformuoti Lietuvos ekonomiką į inovatyvią ir kuriančią aukštą pridėtinę vertę pasiekti riziką kelia tai, kad projektams svarstyti ir vertinti skiriama nepakankamai laiko bei stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės.

Penkioms prioritetinėms sritims (žmogiškojo kapitalo, skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros, klimato kaitos bei energetikos) nuo šių metų liepos 1-osios iki kitų metų pabaigos numatyta daugiau nei 5,84 mlrd. eurų valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės paramos bei privačių lėšų. Deja, auditoriai skelbia, kad per 70 proc. investicijų sudaro iki Ateities ekonomikos DNR plano tvirtinimo suplanuotos investicijos.

Daugiausia lėšų numatoma skirti ekonominei infrastruktūrai – 1,9 mlrd. eurų (33 proc.) ir skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1,3 mlrd. eurų (22 proc.) Iki spalio pabaigos projektų vykdytojams išmokėta 790,2 mln. eurų (13,5 proc.), daugiau nei pusė būtent ekonominės infrastruktūros krypčiai.

Finansų ministerija ragina kitas ministerijas, kad kas mėnesį būtų išmokama bent po 5,5 proc. plane joms numatytų lėšų, – nuo liepos šis rodiklis vidutiniškai tesiekia 3,3 proc.

„Jau yra investuota 790,2 mln. eurų, daugiausia lėšų investuota pagal Žmogiškojo kapitalo ir Ekonominės infrastruktūros kryptis. Daugiausia planuotų lėšų yra panaudojusios Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį pristatydamas plano ataskaitą sakė laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.

Ministerija pažymi, kad spalį bendra plano vertė nuo 6,3 mlrd. eurų sumažinta iki 5,8 mlrd. eurų, iš jų 4,1 mlrd. eurų jau buvo suplanuotos ir įgyvendinamos investicijos, o dar 1,7 mlrd. eurų – naujos investicijos.

Planui įgyvendinti jau skirta 5,2 mlrd. eurų, liko nepaskirstyta apie 618 mln. eurų.

Birželį patvirtintame plane numatyti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Jo įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2020 metų liepos 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Naujoji centro dešinės koalicija jau deklaravo planus imtis „Ateities ekonomikos DNR“ plano peržiūros.

Valdžiai labiau patinka dalyti. Tokia valdžia geresnė ir gražesnė. Ji viską viską daro gražiai. Gražiai tyli ir gražiai šypsosi. Gražiai šypsosi ir gražiai kalba. Gražiai kalba ir gražiai žada.

Gražiai žada ir gražiai meluoja. Gražiai meluoja ir gražiai nemirksi. Kitais metais pensininkams žadama pensijas indeksuoti, nors jau pusmetį šalis gyvena tik skolon. Į biudžetą nesurinkta maždaug 2 mlrd. eurų. Pinigų nėra ir greit nebus. Ekonomikai atsitiesti prireiks ne vienų metų.

Dalis verslo nebeatsigaus. Ten, kur prieš karantiną veikė kavinės, kirpyklos, į praeivius žvelgia akli langai. Galima sakyti, kad normalu, gamtoje ir ekonomikoje visada žlunga silpniausieji. Bet jie iki paskutinio atodūsio mokėjo mokesčius ir išmaldos neprašė.

Norint dalyti, reikia turėti. Ką gali padalyti valdžia iš tuščio? Toliau skolinsimės. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų valstybės skola tik didėjo. Visos valdžios ėmė vis didesnius kreditus ne tik krizių metais, bet ir gerais laikais. Kad galėtų nepagrįstus pažadus tesėti. Milijonas jau ne pinigai, kai milijardas – šen, penki milijardai – ten.

Pensininkai supranta, kad skolas reikės grąžinti jei ne patiems, tai jų vaikams, jei ne vaikams, tai anūkams. Tik valdžia nesupranta.

Jai ne priežastis nesišvaistyti net jei monetų kalykla nespėja kalti pinigų. Mūsų ekonomika lanksti, fabrikai ir fabrikėliai greitai persiorientuoja. Bet kuri įmonė gali pradėti sagas gaminti, ilgai derinti nereikia, čia ne spiritas dezinfekcijai. Tos, kur su keturiomis skylutėmis, būtų didesnio nominalo, o su dviem – mažesnio. Kad grąžos būtų galima duoti.

„Į ką noriu atkreipti visų ministrų dėmesį, tai, kad labai netolygiai įtraukiami socialiniai partneriai. Reikia pripažinti, kad ne visose ministerijose ta situacija yra patenkinama, dėl to tikrai visų prašau atkreipti dėmesį ir įtraukti ankstyvosiose stadijose socialinius partnerius. Turime girdėti, nes socialiniai partneriai ne kartą yra išsakę tokį, manau, pagrįstą priekaištą“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo V. Šapoka.

Pristatydamas plano įgyvendinimo pirmojo mėnesio – liepos – rezultatus, jis sakė, kad startas yra neblogas: iš birželį patvirtinto plano išmokėta 167,4 mln. eurų – 2,6 proc. 2020-2021 metais planuotų išmokėti lėšų.

„Per liepos mėnesį jau investuota 167,4 mln. eurų, startas tikrai yra neblogas, daugiausiai lėšų investuota pagal žmogiškojo kapitalo bei ekonominės infrastruktūros investavimo kryptis. Taip pat, kas neatsispindi skaičiuose, tai labai svarbu, jog intensyviai vyksta Investicinio komiteto posėdžiai ir jau pritarta 22 koncepcijoms, kurių bendra vertė yra beveik 400 mln. eurų“, – vardijo ministras.

Plano priemonėms jau skirta 4,562 mlrd. eurų, o nepaskirstyta 1,615 mlrd. eurų. Pradėjus įgyvendinti planą, į jį anksčiau įtrauktoms investicijoms buvo skirta 4,1 mlrd. eurų, tuo metu 2,2 mlrd. eurų – naujos investicijos.

6,3 mlrd. eurų vertės plane numatyti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Plano įgyvendinimo laikotarpis – nuo šių metų liepos iki kitų metų gruodžio pabaigos.

Į svarstomą sąrašą įtraukiamos dar šešios priemonės:

1. „Eksporto konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimas“ (už veiksmo įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM);

2. „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ (EIM);

3. „Bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtrą ir tikslinių verslo kompetencijų ugdymas“ (EIM);

4. „Trumpojo laikotarpio naujų inovacinių veiklų palaikymas (EIM);

5. „Eksperimentinės/bandomosios gamybos centras su inkubavimo paslaugomis (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija);

6. „Studijų ir investicijų projektų parengimas naujosios kartos technologijų (eSIM, 5G) diegimui“ (Susisiekimo ministerija).

Siekiant pradėti įgyvendinti veiksmus 2020 metais, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūloma skirti iki 3,22 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – iki 500 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai šiuo atveju valstybės vardu pasiskolintų lėšų poreikis 2020 metams nenumatomas.

Iš viso ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 metų pabaigos bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų.

Anot Živilės Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

„Įžvelgiame rizikas, kad į planą galbūt įtraukiami seniai įšaldyti VIP'o projektai, kurie buvo vertinami kaip Lietuvai nelabai aktualūs, o dabar siekiant skatinti ekonomiką ir daryti tas išlaidas, tų projektų atsiranda ten pakankamai daug, ir tokių, kurie nebūtinai yra patys aktualiausi ir geriausiai galintys prisidėti prie ekonomikos skatinimo“, – žurnalistams antradienį sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, Valstybės kontrolė yra pradėjusi ir rudenį turėtų paskelbti Covid-19 veiksmų vertinimą, kuriame pasimatys, ar plane numatytos investicijos ir išlaidos yra tikslingos.

„Didelį dėmesį savo vertinimo skiriame šiuo metu rengiamam DNR ekonomikos skatinimo planui, investicijoms, kurios įtraukiamos į šį planą, ar jos iš tikrųjų yra tos, kurios galės skatinti Lietuvos ekonomiką, lyginame situaciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, žiūrime, kaip atrodome šitame paveiksle ir pateiksime savo įžvalgas, kad galėtume koreguoti savo veiksmus skatinant ekonomiką“, – sakė Ž. Simonaitytė.

„Viena svarbiausių mūsų įžvalgų ir vertinimų bus tvirtinant ir priimant sprendimus dėl 2021 metų valstybės biudžeto“, – pridūrė ji.

Finansų ministerijos teigimu, ilgalaikėms investicijoms iki 2021 metų pabaigos skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos papildomos investicijos yra 2,2 mlrd. eurų (pirminiame plane jų suma buvo  1,8 mlrd. eurų), likusios 4,1 mlrd. eurų (4,5 mlrd. eurų) – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

„Ateities ekonomikos DNR“ plane yra penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą. 

„Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas. Tikrai siūlau atidėti šito klausimo priėmimą. Nekokybiškai parengtas dokumentas“, – sakė A. Stončaitis.

Finansų ministras Vilius Šapoka atmetė kritiką ir paragino Vyriausybės narius įprasti dirbti greičiau, nes šalies ekonomikos padėtis reikalauja greitų sprendimų. 

„Manau, kad dokumentai parengti kokybiškai. Kancleri, čia perlenkiate lazdą“, – atkirto ministras.

„Turime įprasti dirbti greičiau. Prisiminkime, kokioje situacijoje esame. Jeigu mes čia viską biurokratiškai dabar derinsimės per kelias savaites, tai pamirškime visokius DNR planus“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius neįžvelgė problemos atidėti klausimą iki kito posėdžio. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sakė, kad „atidėjimas nelabai teigiamas“.

Premjerą Saulių Skvernelį pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasiūlė pritarti nutarimo projektui, tačiau siekti, kad Investicijų komiteto sprendimai būtų tinkamai išdiskutuoti kabineto narių.

„Siūlymas pritarti šiems trims projektams, plius dar protokolinį pavedimą, kad Investicijų komiteto sprendimai turi būti dar taip pat pateikiami ir tarpinstituciniam pasitarimui, kad nebūtų tokių nesklandumų ir būtų pilnas informacijos žinomumas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Vyriausybė galiausiai patvirtino kelis pirmuosius 15 mln. eurų vertės plano veiksmus. Šiemet numatoma skirti apie 3 mln. eurų bendriems mokslo ir verslo projektams, kuriems iš viso  numatyta 12 mln. eurų,

Praktiniams moksleivių verslumo įgūdžiams didinti skirta 1 mln. eurų – bus kuriamos simuliacinės bendrovės, teritorijų vystymui ir verslui palankios aplinkos gerinimui regionuose numatyta 2 mln. eurų, šiuos pinigus skiriant geležinkelio viaduko Alytuje rekonstrukcijai.

„Ateities ekonomikos DNR“ plane yra penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.