„Atnaujintas mokyklų vadovų ir pavaduotojų atestavimo tvarkos aprašas, ir yra nutarta įtraukti į bendrą mokyklos kultūros vertinimą ir emocinės aplinkos vertinimą. Atestuojant vadovus bus reikalaujama, kad jie ne tik suvoktų emocinės aplinkos svarbą, bet ir kurtų saugią, pozityvią emocinę aplinką mokiniams, mokytojams – palankią aplinką ugdymui, kad bendruomenė jaustųsi gerbiama ir saugi“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.

Pasak jos, šis naujas kriterijus bus taikomas jau per artimiausias vadovų atestacijas.

„Tai bus tas aspektas, kuris bus įtrauktas ir svarbus atestuojant mokyklų vadovus“, – pabrėžė ministrė.

Komisija kreipėsi į ministeriją, prašydama įtraukti į vadovų atestaciją emocinį saugumą. Labai svarbu jį vertinti, o tai galima padaryti anoniminėmis apklausomis, į kurias būtų įtraukti ir mokiniai, ir mokytojai, ir darbuotojai, ir tėvai.

Apie naująją tvarką ministrė pranešė trečiadienį Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje, kuriame aptarta patyčių mokyklose problema.

Mokyklų vadovų atestacija vykdoma kas penkerius metus, tačiau vadovas gali atestuotis ir tada, kai siekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, neeilinę atestaciją gali inicijuoti mokyklos steigėjas, t.y. savivaldybė.

Emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis pažymi, kad patyčių lygis Lietuvoje yra labai didelis, palyginti su kitomis valstybėmis.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad patiriančių patyčias vaikų ir besityčiojančių iš kitų vaikų skaičius yra vienas didžiausių tarp dalyvaujančių šalių. Patiriančių patyčias yra maždaug vienas iš keturių vaikų, besityčiojančių yra vienas iš trijų berniukų ir maždaug viena iš septynių mergaičių, tas mastas tikrai didelis. Lietuvoje yra tam tikrų programų, kurios gali padėti mokykloms patyčias mažinti, bet klausimas, kiek jos prieinamos, nes pastaraisiais metais kai kurių programų finansavimas buvo sustabdytas“, – po komiteto posėdžio BNS sakė R.Povilaitis.

Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad emocinio klimato vertinimas neturėtų gąsdinti mokyklų vadovų – svarbiausia, kad jie imtųsi veiksmų spręsti problemas, nes dar dažni atvejai, kai direktoriai tiesiog neigia mokyklose egzistuojant patyčias.

„Komisija kreipėsi į ministeriją, prašydama įtraukti į vadovų atestaciją emocinį saugumą. Labai svarbu jį vertinti, o tai galima padaryti anoniminėmis apklausomis, į kurias būtų įtraukti ir mokiniai, ir mokytojai, ir darbuotojai, ir tėvai. Prastas emocinis lygis nebūtinai reiškia, kad vadovą reikia atleisti, galbūt atvirkščiai, vadovui reikia padėti dirbti ir spręsti emocinio saugumo problemą, kai vaikai, darbuotojai, mokytojai, tėvai nesijaučia saugiai. Bet jei emocinio saugumo situacija prastėja, vadovai turės būti vertinami labai griežtai“, – BNS akė M.Majauskas.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, jog mokykloms siūlo rinktis penkias akredituotas smurto ir patyčių prevencijos programas ir devynias akredituotas prevencines programas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pozityvios tėvystės, socialinio emocinio ugdymo, seksualinės prievartos, konfliktų prevencijos srityse.

Siūlomos tokios patyčių prevencijos programos: ikimokyklinio ugdymo mokyklose – „Zipio draugai“, pradinių klasių mokinių socialiniams įgūdžiams ugdyti – „Obuolio draugai“ „Second Step“, bendrojo ugdymo mokykloms – Olweus, LIONs Quest ir kt.

Pasak ministerijos, prevencinės programos taip pat integruojamos į formaliojo ugdymo turinį ir mokykla yra laisva pasirinkti būdą – ar integruoti prevencinę programą į mokomuosius dalykus, ar įvesti specialų kursą kaip pasirenkamą dalyką kuriai nors klasei, ar integruoti į papildomą ugdymą ir neformaliojo švietimo programas, klasės valandėles, ar vykdyti projektus ir kt.

Pranešime nurodoma, kad tikslinės smurto ir patyčių prevencijos programos Lietuvoje pradėtos diegti ir finansuoti nuo 2008 metų, nuo 2011 metų tam yra skiriamos ir Europos Sąjungos lėšos. 2008–2015 metais patyčių prevencijai skirta 4,6 mln. eurų, 2016–2020 numatyta 1,9 mln. eurų ES lėšų.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kvalifikacijos atestatai išduodami architektams ir statybos inžinieriams, norintiems eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguose statiniuose. Naujos redakcijos Statybos įstatyme nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai bus privalomi ir neypatingų statinių vadovams. Architektams ir statybos inžinieriams, norintiems gauti ypatingų ar neypatingų statinių vadovo kvalifikacijos atestatą, nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai – turėti architekto ar statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą ir profesinę patirtį atitinkamoje veiklos srityje (3–5 metų trukmės, norintiems eiti vadovų pareigas ypatinguose statiniuose, 2 metų trukmės – neypatinguose statiniuose), išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus. Ypatingo statinio vadovo kvalifikacijos atestatas suteiks teisę eiti kvalifikacijos atestate nurodytas pareigas ir neypatinguose statiniuose pagal atitinkamą veiklos sritį. Architektai negalės būti statinio statybos vadovais ir statinio specialiųjų statybos darbų vadovais ypatinguose ir neypatinguose statiniuose, statybos inžinieriai – statinio projekto architektūrinės dalies vadovais ir statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovais ypatinguose ir neypatinguose statiniuose.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. neypatingų statinių vadovams kvalifikacijos atestatus išduos: architektams – Lietuvos architektų rūmai, statybos inžinieriams – Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Aplinkos ministerija atkreipia architektų ir statybos inžinierių dėmesį, kad per 2017 metus jie turi gauti neypatingų statinių vadovo kvalifikacijos atestatą, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. toks kvalifikacijos atestatas bus privalomas vykdant neypatingų statinių projektavimo, statybos ar techninės priežiūros veiklą.

Europos Sąjungos valstybių narių, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, norintys Lietuvos Respublikoje eiti ypatingų ir neypatingų statinių vadovų pareigas, turės gauti teisės pripažinimo dokumentą.

Šiuo metu rengiamas konsoliduoto statybos techninio reglamento „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ projektas, kuris bus skelbiamas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje. Suinteresuoti asmenys galės susipažinti su parengtu projektu ir teikti savo pastabas bei pasiūlymus.

Jose pabrėžiamas dėmesys mokytojo kvalifikacijos ir profesijos prestižo kėlimui, būsimųjų pedagogų atrankai ir pedagoginei praktikai. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais.

„Būtina sudaryti sąlygas, kad mokyklose dirbtų kvalifikuoti, profesionalūs, nuolat tobulėjantys mokytojai, o pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Planuojama parengti mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo kėlimo programą ir numatyti jai tikslinį finansavimą, taip pat parengti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą bei etatinio apmokėjimo tvarką.

Specialus dėmesys – būsimųjų pedagogų atrankai

Siekiant skatinti motyvuotus, gabius jaunuolius rinktis pedagogines studijas, numatoma populiarinti mokytojo profesiją, tobulinti motyvacijos vertinimą ir stojančiųjų atranką, steigti jaunojo pedagogo mokyklą gimnazistams, kurie svarsto apie mokytojo profesiją.

Nors šiuo metu yra 30 proc. mokytojų perteklius, po kelerių metų prognozuojamas mokytojų trūkumas. Beveik trečdalis visų pedagogų yra vyresni nei 55 metai, iš jų 12 proc. – vyresni negu 60 metų. Didžiausias amžiaus vidurkis – fizikos ir matematikos mokytojų, iš jų 67 proc. yra vyresni nei 50 metų.

Ministrė A. Pitrėnienė pabrėžia, kad reikia nuosekliai tirti nacionalinį pedagogų poreikį ir su juo sieti tikslinį pedagoginių studijų finansavimą, kad rengtume tiek mokytojų ir tokių dalykų, kurių mokykloms reikia. Vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamos savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose. Jau šiemet pirmą kartą būsimųjų pedagogų studijoms skiriamas tikslinis finansavimas – 130 vietų.

Taip pat numatoma skatinti dvigubų specialybių pedagogų rengimą.

Didinamas dėmesys pedagoginių studijų kokybei, ypač praktikos organizavimui. Studijos bus derinamos su praktiniu mokymu realioje darbo vietoje – mokykloje. Siūloma įvesti pirmųjų darbo metų praktiką, kurios metu pradedančiajam mokytojui būtų teikiama efektyvi pagalba.

Pedagogų atestacija ir kvalifikacijos tobulinimas – susieti su mokinių pasiekimais

Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos tvarką. Atestacija ir kvalifikacijos tobulinimas būtų siejami su tobulėjančia profesine praktika bei mokinių pasiekimais.

Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma numatyti išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus. Siūloma suteikti pedagogams galimybę įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją gauti atlygį ne tik už pamokinę veiklą, bet ir už kitas funkcijas, pavyzdžiui, mentoriaus, konsultanto, kvalifikacijos tobulinimo lektoriaus, vertintojo. Planuojama atnaujinti atestacijos kriterijus, ne mažiau kaip dešimtadalį kriterijų specializuojant pagal mokyklos ar veiklos specifiką.

Kad kvalifikacijos tobulinimas būtų efektyvus ir tikslingas, bus pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų prie tęstinių programų. Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val.

 Sprendimai priimti nepaisant opozicijos, kurios atstovai piktinosi, kad nepateikta pakankamai informacijos dėl vadovų atleidimo, boikoto.

Savivaldybės personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis BNS tvirtino, kad sprendimai priimami šalių sutarimu: didžioji dalis įstaigų vadovų atleisti, nes turėjo iki šių metų pradžios atestuotis ir įgyti kvalifikacines kategorijas, tačiau to nepadarė nusprendę netęsti darbo dėl pensinio amžiaus.

„Praėjus 5 metams baigė galioti jų vadybinės kategorijos ir jie turėjo iš naujo atestuotis. Jie nebepanoro atestuotis ir šalių susitarimu nutraukiamos sutartys“, –  BNS sakė A.Gadeckis.

Dėl šios priežasties atleisti darželių „Voveraitė“, „Kūlverstukas“, „Bangelė“, „Jurginėlis“, „Kodėlčiukas“, „Aušrinė“, „Liepsnelė“, Salomėjos Nėries, Grigiškių meno mokyklos, vaikų ir jaunimo klubo „Ąžuoliukas“ vadovai. Tuo metu Simono Daukanto progimnazijos vadovė nusprendė tęsti darbą kitoje įstaigoje.

Anot A.Gadeckio, atleidus direktorius, bus skiriami nauji vadovai. Konkursų naujiems vadovams datas nustatys Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi Nacionalinė mokyklų agentūra. Paprastai konkursai trunka iki pusmečio.

Nuo šių metų sostinės švietimo įstaigų vadovų atestacija nebėra tik formalumas – sostinės savivaldybė atidžiai vertina, ar  mokyklų vadovai išties atitinka turimą kvalifikaciją, geba dirbti vadovaujantį darbą ir puikiai išmano švietimo politiką. Iki sausio pirmosios atestuotis privalėjo dauguma vadovų – kelti turimą kvalifikacinę klasę arba pasitvirtinti jau turimą.  Iš 356 Vilniaus mokyklų vadovų iki šiol atestuoti 250, daugelis suskubo įsivertinti paskutinėmis dienomis.

Nuo švietimo įstaigos vadovo labai priklauso visos mokyklos švietimo kokybė, todėl savivaldybės  komisija vadovų kompetenciją ėmėsi vertinti itin atsakingai: vertinamas švietimo politikos išmanymas, mokyklos veiklos planavimas ir įgyvendinimas,  mokyklos veiklos įsivertinimo organizavimas, mokinių saugumo ir lygių galimybių užtikrinimas, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, turto ir lėšų administravimas ir valdymas, tėvų informavimas ir švietimas, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir  kt.

„Geri švietimo įstaigų vadovai dažnai lemia visos ugdymo įstaigos sėkmę. Keldama ambicingesnius tikslus Vilniaus švietimo įstaigų vadovams, savivaldybės administracija taip pat keičia savo darbo stilių ir metodus, orientuodamasi į visokeriopą pagalbą mokykloms. Vilniaus miesto švietimo darbotvarkė nuo šių mokslo metų keičiasi ir joje atsiranda vietos temoms, kurioms iki šiol stigo dėmesio“, – sako Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, iki sausio 1 d. kelti turimą kvalifikacinę klasę (arba pasitvirtinti jau turimą) privalėjo visos Lietuvos, ne tik Vilniaus, švietimo įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui. Atestacija vyksta kas penkerius metus.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad mokytojų atestavimo tvarka keisis, pedagogų vertinimas labiau priklausys nuo mokinių pasiekimų.

„Nauja tvarka yra jau ruošiama ir man yra pasižadėję specialistai spalio mėnesį paguldyti ant stalo mokytojų atestacijos dokumentus - kad atestacija turi būti sujungta su mokinių pažanga ir kad jinai turi būti pakeista, ir kad jinai turi būti atnaujinta. Negalima tikėtis gauti didesnį atlyginimą kaip ekspertui arba labai stengtis ir laimėti metodininko vardą, o po to tiesiog nebekreipti dėmesio, nes aš jau pasiekiau“, - antradienį portalo delfi.lt konferencijoje sakė ministrė.

Šiuo metu nėra privalomos periodinės pedagogų atestacijos.

Dabar mokytojų atestacija (pavyzdžiui, pedagogams keliant kvalifikaciją) vykdoma pagal 2008 metais švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką.

Klaipėdos savivaldybėje iki šio mėnesio pabaigos bus atestuota beveik 300 valdininkų. Jau dabar aišku, kad didžiosios jų dalies profesinę kvalifikaciją siūloma vertinti gerai ar labai gerai, todėl jiems bus keliama alga.

Egzaminai – tik išrinktiesiems

Nuo vasario 5 d. Klaipėdos savivaldybėje verda aistros, nes darbą pradėjo Atestacijos komisija. Nuo jos sprendimų priklausys, ar kai kurioms merijos darbo bitėms bus pakelta alga.

Savivaldybėje dirba 440 darbuotojų, iš jų – 320 valstybės tarnautojų, kiti – pagal darbo sutartis. Atestacijos komisija vertina tik valstybės tarnautojus.

Pagal įstatymo reikalavimus šiais metais bus egzaminuojami ir vertinami 283 darbuotojai. Paprastai tokia procedūra taikoma tiems, kurie savivaldybėje jau pradirbo pusmetį ar nuo paskutinio jų vertinimo praėjo 6 mėnesiai.

Šiais metais 160 tarnautojų savo tiesioginių vadovų buvo įvertinti gerai, 119 – labai gerai, 1 – patenkinamai. Trys tarnautojai kol kas nėra įvertinti, nes turi nedarbingumo lapelius.

Šiems vertinimams dar turi pritarti Atestacijos komisija.

Tarp laimingųjų – žinomi vardai

Aukščiausią kategoriją turinčiai Klaipėdos savivaldybės kontrolierei Daivai Čeporiūtei siūloma suteikti ir pirmąją kvalifikacinę klasę.

Manoma, jog aukštesnės klasės nusipelnė ir Personalo skyriaus vedėja Jolita Grigaitienė, taip pat Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė, Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovas Mantas Bagočius.

Suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę už darbo rezultatus siekiama ir Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai, Transporto skyriaus vadovui Rimantui Mockui, Strateginio planavimo skyriaus vadovei Indrei Butenienei, Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vadovei Vilijai Venckutei-Palaitienei, Administracinės veiklos poskyrio vedėjui Mariui Poimanskiui.

Sąmokslo teorija

Galimybę po atestacijos gauti didesnę algą valdininkui tikrąja ta žodžio prasme suteikia tiesioginis jo vadovas.

Pagal sąmokslo teoriją, jei darbuotojo santykiai su viršininku geri, jis gali tikėtis puikaus vertinimo bei siūlymo Atestacijos komisijai suteikti jam aukštesnę kvalifikacinę klasę, taip pat ir tam tikro priedo prie algos.

Ir priešingai, jei santykiuose su vadovu vyrauja tam tikra trintis ar įtampa, vargu ar pavyks sulaukti jo malonės ir pasiūlymo, kad Atestacijos komisija pritartų siūlymui pakelti pavaldinio kvalifikacinę klasę.

Savivaldybės administracijos atstovai neslepia, kad yra tokių darbuotojų, kurių atestacijos klausimas nekeliamas metų metus. Jie tiesiog dirba, ir tiek, nerodydami jokios pažangos ir patys sau nesuteikdami galimybės kilti karjeros laiptais.

Dienraščiui neoficialiai buvo išsakyta ir tokia versija, esą geresnių vertinimų gali tikėtis tie, kurie priklauso "teisingai" partijai ar yra jai prijaučiantys ir lojalūs.

"Kiek įtakos palankiam darbuotojo vertinimui turi jo partinė priklausomybė? Pagal Valstybės tarnybos įstatymą tai vienareikšmiai būtų traktuojama kaip naudojimasis tarnybine padėtimi. Bet tokį piktnaudžiavimą įrodyti labai sunku. Abejoju, ar tokie įtarimai turi pagrindo, nors ne naujiena, kad visuomenės požiūriu valdininkai yra blogis", – teigė V.Venckutė-Palaitienė.

Subjektyvi nuomonė?

Viešumo nepanoręs savivaldybės darbuotojas tikino labai nustebęs kai kurių darbuotojų sparčiu šuoliavimu karjeros laiptais.

"Visi mato, kad personalo valdymo politikos nėra jokios. Žmonės labai nelaimingi, nes viename skyriuje dirbantys tą patį darbą, ką ir kitame, turi absoliučiai skirtingas kvalifikacines klases ir gauna stipriai besiskiriančius atlyginimus. Tokia neteisybė žmones labai skaudina. Nėra sistemos ir analizės, kaip suvienodinti atlygį už tą patį darbą", – tikino viešumo vengiantis savivaldybės atstovas.

Tačiau teigiama, kad yra aiškūs kriterijai, už ką atskiriems valdininkams buvo suteikta aukščiausia kvalifikacija.

"Komisija svarsto tas išvadas, kurias pateikia tiesioginiai vadovai, siūlydami darbuotojus vertinti labai gerai. Ir tik komisijos posėdyje yra sprendžiama, ar tam siūlymui pritarti, ar pateikti kokį kitą vertinimą", – tikino J.Grigaitienė.

Siųs tobulintis į kursus

Tarp beveik trijų šimtų atestuojamų savivaldybės darbuotojų vienintelė Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė šiemet yra įvertinta patenkinamai.

Siūloma atimti turimą trečią kvalifikaciją, o tai reiškia mažėsiantį jos atlyginimą.

"Tai yra nesąmonė, nes aš neturiu nei pastabų, nei nusižengimų. Prieš kurį laiką Irenijus Zaleckis buvo įvertintas patenkinamai, sumažinant kvalifikacinę klasę ir pervedant į žemesnes pareigas, bet teismas buvo nustatęs, kad jis pažemino pareigūno vardą ir kenkė savivaldybės įvaizdžiui. Mano atestacija bus mėnesio pabaigoje. Jei mane įvertins patenkinamai, galėsiu apsiginti tik teisme", – tikino R.Beinoravičienė.

R.Beinoravičienė prieš gerą pusmetį įsivėlė į tarnybinį konfliktą ir savivaldybės vadovams parašė skundą dėl savo viršininkės V.Venckutės-Palaitienės veiksmų. Tačiau speciali komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad apskųstoji nieko nepažeidė.

V.Venckutė-Palaitienė dienraščiui teigė, kad šiuo atveju R.Beinoravičienė yra objektyviai įvertinta ir jai tikrai pelnytai ketinama panaikinti trečią kvalifikacijos klasę, bet tai nesusiję su anksčiau vykusiu konfliktu. Be to, pavaldinę ji siūlys siųsti į kvalifikacijos kėlimo kursus.

R.Beinoravičienės įsitikinimu, esą "egzaminas" Atestacijos komisijoje yra žeminanti procedūra darbuotojams.

"Visai nesvarbu, kad daugeliui jų ir atsiveria karjeros galimybės, bet jie toje komisijoje turi gintis. Žmonės iš ten išeina išprakaitavę, susijaudinę", – tikino R.Beinoravičienė.

Dėl algos iškenčia viską

Bet esą šią "žeminančią" procedūrą galima ir iškęsti, jei nuo suteiktos kategorijos ir klasės priklauso atlyginimo dydis.

Valdininkai, turintys trečią kvalifikacijos klasę, gauna 15 proc. priedą nuo bazinio atlyginimo dydžio, turintys antrą klasę – 30 proc. priedą, o pirmą klasę – 50 proc. dydžio priedą.

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Klaipėdos savivaldybės administracijoje I kvalifikacinę klasę turėjo 43 valstybės tarnautojai, II kvalifikacinę klasę – 67, III kvalifikacinę klasę – 75 asmenys.

Pasak J.Grigaitienės, nuo 2009 metų, kad savivaldybė neįsiskolintų, nes biudžeto surinkimas buvo probleminis, darbuotojų buvo atestuojama gerokai mažiau nei šiemet. Tuo laiku buvo įvertinama vos po 50 valstybės tarnautojų per metus.

Šiais metais atestuojama kaip niekad daug valdininkų, daugumai jų bus keliama kvalifikacinė klasė, tai reiškia, kad daugeliu atvejų jų alga per mėnesį padidės nuo 26 iki 82 eurų, neatskaičius mokesčių.

Papildomos išlaidos, kurias sudarys pakelti darbuotojų atlyginimai, jau yra įskaičiuotos į šių metų savivaldybės biudžetą.

Planuojama, kad šiemet miesto poreikiams prireiks 152,4 mln. eurų, tai yra trimis milijonais mažiau nei pernai. Tačiau savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja I.Butenienė net neabejoja, kad 2015 m. miesto išlaidos bus didesnės.

Klaipėdos savivaldybės administracijos reikmės 2015 m. sudarys 7,6 proc. visų metinių miesto išlaidų. Bemaž pusė visos šios sumos – paskolų grąžinimas.

Uostamiesčio savivaldybės 440 darbuotojų atlyginimams šiemet planuojama skirti 3,567 mln. eurų, pernai tam reikėjo 3,243 mln. eurų.

Generalinis prokuroras Darius Valys įsakymu patvirtino naujus darbo rezultatus vertinančios Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus. Taip pat patvirtinti nauji Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatai.

„Niekuo kitu, tik konkrečiais sprendimais ir veiksmais galime įtikinti visuomenę, kad prokuratūra verta pasitikėjimo. Todėl po išsamių diskusijų susitarėme vadovautis naujais nuostatais, kurie skatina vertinti realų, o ne formalų prokurorų darbo rezultatą, ir kurie įpareigoja mus laikytis demokratinėje visuomenėje priimtinų viešumo ir skaidrumo standartų“, – sakė D.Valys.

Pasak prokuratūros pranešimo, nuo šiol greta pretendentų į konkrečias pareigas sąrašo internete bus skelbiami jų gyvenimo aprašymai. Atrankų komisijos, kuriose nuolat dirba ne tik prokurorai, bet ir prezidentės, Seimo pirmininko ir ministro pirmininko pasiūlyti garbūs visuomenės atstovai, taip pat labiau gilinsis į kiekvieno pretendento kompetencijų, gebėjimų ir asmeninių savybių visumą.

„Vertinant tik pretendento atitikimą formaliems kriterijams, kaip parodė patirtis, nėra užtikrinama, kad į pareigas bus paskirtas tikrai visuomenės pasitikėjimo vertas kandidatas“, - rašoma prokuratūros pranešime.

Nuo šiol, pasibaigus atrankos konkursui, internete bus skelbiamos argumentuotos komisijos išvados apie į konkrečias pareigas pasiūlytus tinkamiausius kandidatus. Tokiu pat atrankų skaidrumo modeliu vadovaujasi teismai, todėl įgyvendinant šias naujoves tikimasi sklandaus ir visuomenės pritarimo sulauksiančio komisijų darbo.

Kitą savaitę ruošiamasi paskelbti konkursus į penkias teritorinių prokuratūrų vadovaujančių prokurorų pareigas ir į prokuroro pareigas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente. Į šias pareigas atrankos jau vyks vadovaujantis naujais Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vietoj vadovų rotacijos, nustatant ketverių metų kadencijas, siūlo apsiriboti jų atestacija, rašo „Lietuvos žinios“.

Dabartinis Biudžetinių įstaigų įstatymas nereglamentuoja nei jų vadovų skyrimo į pareigas tvarkos, nei atestavimo. Dar pernai SADM parengė šio įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, priimami į pareigas ketverių metų kadencijai. Taip pat siūlytas kasmetinis vadovų veiklos vertinimas pagal iš anksto numatytas metines užduotis.

Švietimo ir mokslo ministerija nepritarė ketverių metų kadencijos idėjai motyvuodama tuo, kad mokyklų vadovų darbo rezultatus galima įvertinti tik išleidus abiturientų laidą, kai žinomi jų baigiamųjų egzaminų rezultatai bei įstojimo į pasirinktas specialybes sėkmė. Griežtą prieštaravimą riboti vadovų kadencijų skaičių išreiškė Lietuvos savivaldybių ir Kultūros centrų asociacijos. Jų nuomone, mažesnėms savivaldybėms kiltų problemų surasti gerų specialistų, tinkamų eiti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, būtų „prarandamos investicijos į vadovo patirtį“.

„Be to, per susitikimus su suinteresuotų institucijų atstovais išsakyta nuogąstavimų, kad ketverių metų kadencijos trukmė gali nemotyvuoti siekti ilgalaikių įstaigos tikslų“, - sako SADM atstovai.

Todėl vietoj ketverių metų kadencijos nustatymo ir kasmetinio biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimo dabar siūloma įtvirtinti vadovų eilinę ir neeilinę atestacijas.

Pasak siūlymo autorių, žinojimas, kad bus vertinama vadovo kompetencija, jo pasiekimai, suaktyvina ir nukreipia pastangas siekti biudžetinei įstaigai nustatytų tikslų ir uždavinių ir įtvirtinus atestaciją galima manyti, kad bus pasiektas geresnis biudžetinių įstaigų veiklos efektyvumas.

Rotacija jau vykdoma Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, rotuojai teisėsaugos ir gydymo įstaigų vadovai, teismų pirmininkai.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako nepritariantis mokyklų vadovų rotacijai, nes jos sukeltų problemų regionų mokykloms, tačiau pasisako už rimtesnes atestacijas.

„Negaliu pasakyti, kad man labai patiktų rotacijų idėja, bet kad atestacija turėtų būti rimta kas penkeri metai - tai faktas“, - žurnalistams antradienį sakė ministras.

Anot jo, esminė problema yra nepakankama kai kurių mokyklų vadovų kompetenciją, kurios įvertinimą ir būtina griežtinti.

„Atestacija toliau vyksta popierinė - jei jis buvo kursuose, jei nepadarė kokių nors „juokų“, jis atestuojamas ir su juo sutartis yra pratęsiama. Jei mes sakome, kad turime daug mokyklų direktorių, tarp jų yra visokių, tai mes turime pakelti atestacijos kartelę, tada gal galime nuleisti konkursinę kartelę. Bet balansas turi būti išlaikytas“, - sakė D.Pavalkis.

Seime buvo svarstomas siūlymas įvesti mokyklų vadovų kadencijas, bet kol kas paramos nesulaukė.