Prigijo atiduotuvės

Įvairios apklausos pateikia skirtingus duomenis, tačiau skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas žmogus turi daugiau nei 140 drabužių. Ekspertų teigimu, pakaktų ir perpus mažiau – net nenorint kiekvieną mėnesio dieną rengtis skirtingai, maždaug 70 daiktų užtenka sukurti 20 skirtingų drabužių derinių.

„Greitoji mada mus nuolat skatina atnaujinti drabužių spintą, ją papildyti, todėl lengva slystelėti ir susivokti tik supratus, kad pasiklystame savo pačių spintoje. Supratus, kad drabužiai nedžiugina, juos išmesti yra pats lengviausias sprendimas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. t tekstilės atliekų, iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta“, – duomenis akcentuoja „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.

Tiesa, ryškėja ir pozityvi tendencija – vis labiau populiarėja drabužiai, gyvenantys daugiau nei vieną gyvenimą. Nemokamos platformos „Giver Tag“ įkūrėja, mainytuvių-atiduotuvių organizatorė Karolina Barišauskienė, Europos klimato pakto ambasadorė sako, kad antrinė drabužių rinka Lietuvoje plečiasi ir populiarėja, o tai džiugina. Pavyzdžiui, jos organizuojamuose renginiuose kaskart dalyvauja apie pusšimtį moterų, kiekviena atsineša vidutiniškai po dešimt drabužių, kurie iškeliauja į kitos moters drabužinę.

„Jeigu reikėtų išskirti, kas atkeliauja į mūsų atiduotuves, – didelė dalis yra apynaujų, tiesiog kartą ar du dėvėtų greitosios mados drabužių. Gana populiarus drabužis, kurį dažnai atnešama atiduoti renginiuose, – suknelė. Ne vienus metus organizuojant tokio tipo renginius, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, šilko, lino drabužių pasitaiko rečiau. Galima daryti prielaidą, kad tokio medžiagiškumo drabužiai yra dėvimi ilgiau, rečiau atiduodami, galbūt labiau vertinami. Greitosios mados prekių ženklų gausu. Tokių drabužių sudėtyje vyrauja poliesteris, medvilnė, elastanas, viskozė ir kitos panašios medžiagos“, – tendencijas apžvelgia organizatorė.

Greitoji mada mus nuolat skatina atnaujinti drabužių spintą, ją papildyti, todėl lengva slystelėti ir susivokti tik supratus, kad pasiklystame savo pačių spintoje.

Atsakingas vartojimas

Nors tekstilei rūšiuoti ir edukacijai apie šį procesą skiriama daug dėmesio, iš tiesų pradėti verta nuo dar atsakingesnio vartojimo. Kaip pastebi V. Balčiauskaitė, tvarumo idėja – ne atsisakyti, o ieškoti alternatyvų, būtent todėl prieš įsigyjant naują drabužį verta apsvarstyti, galbūt galime atnaujinti turimą, įsigyti jį dėvėtų drabužių parduotuvėje ar išsinuomoti.

Drabužių mainytuvių-atiduotuvių organizatorė K. Barišauskienė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų apsigauti vertinant drabužį tik pagal kainą. Anot jos, neretai investavę į kokybišką audinį, pasiuvimą ir įsigiję puikiai tinkantį daiktą, juo galėsime džiaugtis ilgiau, vadinasi, kad ir didesnė kaina, atsižvelgiant į tai, kiek kartų bus galima dėvėti drabužį, atrodys nebe tokia gąsdinanti.

Tiesa, nereikėtų pamiršti ir atidžiai susipažinti su drabužių priežiūros taisyklėmis. Drabužio dėvėjimo laikas labai priklauso nuo to, kaip mes jį prižiūrime. „Palaidine už 20 eurų ir palaidine už 200 eurų galime puoštis tiek pat laiko, jei tinkamai prižiūrėsime. Labai svarbu požiūris ir sąmoningumas“, – akcentuoja K. Barišauskienė.

Svarbus saikas

Atradus drabužių iš antrų rankų, neretai susižavėjus žema kaina, kyla pagunda įsigyti jų dar daugiau. Tiesa, K. Barišauskienė ragina taikyti paprastą taisyklę: „Prieš įsigyjant drabužį, nepaisant, perkame jį dėvėtų drabužių parduotuvėje ar ne, paklausti savęs, ar pirktumėte, jei jis kainuotų ne 5, 50 ar net 500 eurų?“ Toks klausimas padės suprasti, ar drabužis tikrai bus dėvimas ir ar tai nėra tik vienkartinė užgaida.

Pavasarį peržvelgiant spintą, V. Balčiauskaitė pataria kritiškai įvertinti, ar tikrai visi drabužiai yra dėvimi, atsakius neigiamai, rasti jiems naujų šeimininkų. Nedėvimi drabužiai taip pat dūla spintoje ir galiausiai savo gyvenimą vis tiek užbaigia tekstilės atliekų konteineryje, todėl, saugant resursus, verčiau leisti jiems gyventi gyvenimą kitoje spintoje – parduoti ar padovanoti.

Nebetinkami dėvėti drabužiai gali tapti šluostėmis, būti naudingi gyvūnų prieglaudose ar virsti netgi meno kūriniais – tereikia atrasti žmogų, į kurio rankas galėtumėte juos perleisti.

Kaip aiškina V. Balčiauskaitė, tekstilės konteineriuose surenkami dar tinkami dėvėti, švarūs drabužiai, kurie prieš metant juos čia turi būti sandariai supakuojami, kad nesusiteptų. Tekstilės konteinerių turinys paskirstomas po labdaros organizacijas, o nebetinkami naudoti tekstilės gaminiai yra deginami ir panaudojami energijai išgauti.

Vasariniai batai, kosmetika, ventiliatorius, rašomasis stalas, sofa – šiuos ir galybę kitų atiduodamų daiktų galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančioje grupėje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“. Tai pasaulyje paplitusio bendruomeninio judėjimo dalis, kurio tikslas – išgelbėti nuo išmetimo kuo daugiau naudoti vis dar tinkamų daiktų ir taip suteikti jiems naują gyvenimą.

Populiarios visame pasaulyje

Socialiniame tinkle veikiančioje lietuviškoje „Free Your Stuff LT / Atiduotuvė“ grupėje kiekvienas gali įdėti skelbimą apie atiduodamą daiktą ir būti greitai išgirstas, mat šios grupės narių skaičius jau pasiekė 46 tūkst. žmonių.

„Atiduotuvių idėjos paplitusios visame pasaulyje, dažniau jos susijusios su kokia nors erdve, pavyzdžiui, bendruomenės centru, skvotu ir panašia vieta, kurioje galima palikti nereikalingus daiktus. Man teko lankytis tokiose vietose Varšuvoje, Prahoje, Berlyne, Niujorke.

Mane labiausiai sužavėjo Niujorke kartą per mėnesį vykdavęs „Really Really Free Market“ – čia žmonės galėjo atnešti nereikalingus daiktus bei pasiimti reikalingų. Grįžusi iš JAV, kelis mainų turgus surengiau Vilniuje, o gyvenimui po truputį persikeliant į virtualią erdvę, atsidarė ir „Facebook“ atiduotuvė“, – pasakoja didžiausios lietuviškos atiduotuvės įkūrėja bei grupės administratorė Ugnė.

Anot jos, žmonės prie šios grupės jungiasi dėl labai skirtingų priežasčių – vieniems svarbi ekologija, kiti nori padėti sunkiau besiverčiantiems, treti neišgali įsigyti reikalingų daiktų, ketvirti, deja, nori krūvos daiktų vien tik dėl to, kad jie nemokami.

Laimi visi

„Žmonės įsigyja vis daugiau daiktų ir vis dažniau juos išmeta ar tiesiog palieka šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių galvodami, kad juos pasiims tie, kuriems reikia.

Nors tokie ketinimai geri, tačiau veiksmai – ne visuomet teisingi, mat taip numesti daiktai dažniausia vis tiek patenka į bendrą atliekų srautą.

Nors tokie ketinimai geri, tačiau veiksmai – ne visuomet teisingi, mat taip numesti daiktai dažniausia vis tiek patenka į bendrą atliekų srautą. Nors nei tekstilei, nei keramikai, nei elektronikai ar baldamas tarp komunalinių atliekų tikrai ne vieta“, – sako ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė.

Anot D. Skrupskelienės, kur kas geriau, jeigu dar geri daiktai būtų ne „eksponuojami“ šalia atliekų konteinerių, o keliautų į tų žmonių rankas, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Dėl to laimi visi – padedama kitiems, o kartu mažėja aplinkos užterštumas, mat buityje susikaupiančios atliekos yra geriau tvarkomos, rūšiuojamos.

„Kita išeitis – nereikalingus baldus, buitinės technikos prietaisus ar kitus namų apyvokos daiktus tiesiog pristatyti į artimiausią stambiagabaričių atliekų surinkimo vietą, kur jomis bus

tinkamai pasirūpinta. Tokios atliekos jokiu būdu neturėtų papulti į bendrą komunalinių atliekų srautą“, – pridūrė D. Skrupskelienė.

Atiduotuvės dar populiarės

Lietuvišką atiduotuvę socialiniame tinkle administruojanti Ugnė mano, kad šis reiškinys dar gali populiarėti, mat susidomėjimas ekologijos idėjomis auga.

„Gyvendami masinio vartojimo ir pertekliaus laikais, retai susimąstome apie daiktus, savo priklausomybę nuo jų bei tolimesnį daiktų likimą, kuomet jie nebegali atlikti savo funkcijos ar tampa tiesiog nemadingais“, – sako Ugnė.

Jos manymu, atiduotuvės prisideda prie to, kad daug mažiau daiktų iškeliauja į sąvartynus, jų mažiau nuperkama, o tai, turbūt, turi teigiamos įtakos ne tik ekologijai, bet ir iniciatyvose dalyvaujančių asmenų piniginių storiui.

Bent pusė lietuvių turi nereikalingų daiktų

D. Skrupskelienės teigimu, žmonės nereikalingus daiktus išmeta iškart arba iš pradžių juos kaupia ir tik po to išmeta. Tai patvirtina ir „Ecoservice“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie nebenaudojamų daiktų kaupimą.

Apklausos rezultatai parodė, kad 21 proc. lietuvių galvoja namuose turintys daug nereikalingų daiktų, dar 35 proc. mano, kad tokių daiktų turi bent vieną kitą.

„Kaip paaiškėjo, dauguma žmonių turi daiktų, kuriuos gali atiduoti, juolab, kad net daugiau nei pusė respondentų pripažino, jog atsikratę nereikalingų daiktų iš tiesų jautė palengvėjimą“, – komentuoja D. Skrupskelienė.

Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas naudojant Omnibus metodą. Iš viso buvo apklausti 1003 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.