Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė sako, kad jau laikas nustatyti laiką, per kurį gyventojai spėtų apsispręsti, ar atstatys senas sodybas šiose teritorijose. Aplinkos ministerija siūlo kitą variantą – leisti atstatyti tik buvusių sodybų savininkų palikuonims.
„Manau, kad reikėtų nustatyti protingą terminą – penkerių metų ar kiek, 2030-ieji ateina. Ir nustatyti datą ir kažkada pabaigti. Septynerių metų užtektų – žmonės projektus galėtų pasidaryti ir vėliau tęstų sodybų atstatymą. Niekas neuždraustų. Bet turime kažkada pabaigti“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje pareiškė VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė.
Pasak jos, nė viename Lietuvos regione nebandoma sodybų atstatyti senose jų buvimo vietose – tai daryti bandoma tik saugomose teritorijose.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė nemano, kad sodybų atkūrimas ant senų pamatų yra teisingas būdas, o protingo termino nustatymas duotų žmonėms aiškumo, kad atkūrimo procesas turi turėti pabaigą.
„Atkuria žmonės ne tie, kurie ten gyveno“, – pridūrė parlamentarė.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius siūlo apsvarstyti galimybę sekti sodybų atstatymo miškuose pavyzdžiu.
Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams.
„Miškuose sodybos leidžiamos atkurti tik tiesioginiams, pirmos–trečios kartos paveldėtojams. Tada atkūrimo teisė susiejama su tikraisiais buvusiais savininkais ir tas teisingumas mažiau pažeidžiamas. Ir tai automatiškai lemia, kad tas procesas bus kažkada baigtinis“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
„Miškuose niekas ir nebeatstato, nes nebėra tų paveldėtojų“, – pastebėjo A. Gedvilienė.
A. Klimavičius informavo, kad šiemet jau priimta 11 sprendimų dėl sodybų atkūrimo, pernai – 10, o per pastaruosius 12 metų – 161.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sako, kad jeigu būtų palikta galimybė ir toliau leisti atstatyti buvusias sodybas draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, svarbiausia preciziškai surašyti taisykles.
„Be jokių dviprasmybių ir galimybių taikyti skirtingas nuostatas“, – komiteto diskusijoje teigė ji.
S. Krasilnikova taip pat įspėjo vengti situacijos, kai nustačius terminą bus bandoma atlaisvinti sprendimų dėl sodybų atstatymo priėmimą: „ Žmonės yra kūrybingi, adaptuojasi prie pokyčių. Kai visuomenė išgirs termino pabaigą, tai gali netiesiogiai paskatinti ieškoti būdų nesąžiningai pasielgti“.
A. Gedvilienė pasigedo informacijos, kokia veikla vyksta atstatytose sodybose.
R. Baškytės teigimu, dažniausiai sodybos atstatomos asmeniams poreikiams, kai kur jose žmonės nuolat gyvena, dalyje įkurtos kaimo turizmo sodybos.
2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.
